Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei V. M.,

teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 7 d. žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tuo pažeidžiant kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus (toliau ir – VMI prie FM).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė vykdoma veikla – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovas nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2021 m. spalio 7 d. buvo D. V.. Bendrovė yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. balandžio 4 d. duomenimis, Bendrovės mokestinę nepriemoką sudaro 41 011,44 EUR. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Mokestinės nepriemokos susidarė už aplinkos teršimo mokestį (23,44 EUR), už gyventojų pajamų mokestį (1,20 EUR delspinigių), už pridėtinės vertės mokestį (39 424,66 EUR), už pelno mokestį (1 562,14 EUR). Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2021 m. lapkričio 18 d. pagal VMI prie FM nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų. 2021 m. gruodžio 14 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. 2021 m. rugsėjo 10 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-47809, kuri 2022 m. vasario 4 d. buvo nutraukta. 2022 m. vasario 10 d. Bendrovei buvo išsiųstas raginimas sumokėti 37 109,07 EUR. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovės vardu atidarytos sąskaitos AB „Swedbank“, UAB „Paysera LT“, AB „Šiaulių bankas“. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI prie FM 2022 m. vasario 17 d. raštu Nr. RNA-6131 užklausė minėtų bankų dėl informacijos apie piniginių lėšų judėjimą pateikimo nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. vasario 24 d. Įvertinus „Swedbank“ AB banko pateiktus duomenis nustatytina, kad Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų likutis 2020 m. kovo 1 d. buvo - 9033,77 EUR, Bendrovės įplaukos 429 054,22 EUR, išlaidos 420 026,45 EUR, lėšų likutis 2022 m. vasario 24 d. - 6 EUR; sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų likutis 2020 m. kovo 1 d. buvo - 1000 EUR, Bendrovės įplaukos 8 000 EUR, išlaidos 7 000 EUR, lėšų likutis 2022 m. vasario 24 d. 0 EUR; sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų likutis 2020 m. kovo 1 d. buvo 0 EUR, Bendrovės įplaukos 21 000 EUR, išlaidos 21 000 EUR, lėšų likutis 2022 m. vasario 24 d. 0 EUR. AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje jokių Bendrovės įplaukų ar išlaidų nebuvo. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis Bendrovė mokėdama lėšas kitiems kreditoriams turėjo pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio bei mokesčio už aplinkos teršimą nepriemoką. Mokėdama kitiems kreditoriams tuo pačiu metu būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui, pareiškėjo įsitikinimu Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Bendrovė nuo 2020 m. balandžio 8 d. buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ (75), nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ (89). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. VA-30 (toliau – Įsakymas) „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ pakeitimo, kuriame įtvirtinamos su mokestinės pagalbos mokesčių mokėtojams priemonių pratęsimu susijusios nuostatos, tame tarpe – iki 2021 m. spalio 31 d. nukentėjusiems mokesčių mokėtojams, įskaitant ir tuos mokesčių mokėtojus, kurie nesikreipė dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, nebus taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai, taip pat nebus skaičiuojami delspinigiai. Pareiškėja nurodo, kad Bendrovės vadovas D. V. žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM interesus (b. l. 2-4).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos registro išrašų matyti, kad 2022 m. balandžio 5 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės sudarė: už nesumokėtą aplinkos taršos mokestį 23,44 Eur, už Gyventojų pajamų mokestį 1,20 Eur delspinigių, už nesumokėtą Pridėtinės vertės mokestį 39 424,66 Eur, už Pelno mokestį 1 562,14 Eur – viso 41 011,44 Eur (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja skolininkus – fizinį ar juridinį asmenį – kurie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymus privalomai atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nesilaikyti ir atsiskaitymus vykdyti kitu eiliškumu.

Pažymėtina, kad ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuojant pirmesnės eilės kreditoriams skolininkas atsiskaitymo metu su kitais kreditoriais neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018).

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad D. V. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 24 d. atsiskaitymui su kreditoriais vykdė ne pagal minėto CK 6.930¹ straipsnio eiliškumą, tačiau nėra kaltas dėl to.

D. V. teisme parodė, kad dengė VMI įsiskolinimą pagal sudarytą grafiką, bet atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais, nes tuo metu vykdė veiklą ir turėjo galimybę atsiskaityti su visais kreditoriais. Tokie D. V. parodymai tik iš dalies atitinka faktines teismo ustatytos tiesos aplinkybes, tačiau reikšmingai teisingi dėl įmonės finansinio pajėgumo ir pakankamos galimybės ar lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

Iš pateikto pareiškimo teismui duomenų, kuriuos patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos registrų išrašai, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. balandžio 28 d. turėjo mokestinę nepriemoką valstybei, kuri susidarė dėl laiku nesumokėto aplinkos taršos, gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių nesumokėjimo. Pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad įmonė turėdama nepriemoką valstybei vykdė atsiskaitymus ir su kitais kreditoriais, tai darė ir nuo 2020 m. lapkričio 1 d., kai bendrovės skola valstybės biudžetui viršijo bendrovės išlaidas. Tuo tarpu mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymas bendrovei buvo pritaikytas tik 2021 m. rugpjūčio 30 d. sutarties Nr. (23.24-08) 327-42928 pagrindu laikotarpiui nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. gruodžio 25 d. Pažymėtina, kad vykdant šią sutartį bendrovė pagal grafiką nurodytą mokėtiną sumą (2473,93Eur) sumokėjo laiku 2021 m. rugsėjo 21 d. pervesdama VMI prie LR FM 3667,06 Eur.

Be to, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių operacijų analizės matyti, kad nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. bendrovė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kiekvieną mėnesį mokėjo ir taip dengė dalį skolos sumokėdama 2020 m. lapkričio 24 d. – 42,11 Eur, 2020 m. gruodžio 22 d. – 42,11 Eur, 2021 m. sausio 18 d. – 42,11 Eur, 2021 m. vasario 15 d. – 25 Eur ir 50,29 Eur, 2021 m. vasario 25 d. – 473 Eur, 2021 m. kovo 16 d. – 50,29 Eur, 2021 m. balandžio 15 d. – 50,29 Eur, 2021 m. gegužės 19 d. – 50,29 Eur, 2021 m. birželio 17 d. – 20,26 Eur, 2021 m. birželio 25 d. – 638 Eur, 2021 m. liepos 15 d. - – 50,29 Eur, 2021 m. rugpjūčio 17 d. – 50,29 Eur, 2021 m. rugsėjo 15 d. – 50,29 Eur, 2021 m. rugsėjo 21 d. – 3667,06 Eur (b. l. 30-39, 51-60, 72-81). Tai patvirtina, kad bendrovė ar jos vadovas neturėjo tikslo nevykdyti atsiskaitymų su valstybe ir nesiekė tyčia pažeisti aukščiau eilėje esančio kreditoriaus (VMI prie LR FM) interesų. Be to, dėl Covid-19 ligos pandemijos ir paskelbto šalyje karantino esant sudėtingai verslo situacijai buvo ieškomi būdai ir priemonės, kaip suteikti pagalbą mokesčių mokėtojams, dėl to buvo priimti ir pareiškėjos pareiškime paminėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymai. Tai galėjo suklaidinti direktorių D. V. tikint, kad atsiskaitymus su Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jų įmonė vykdo tinkamai, tokiu būdu neturint tyčios nesilaikyti atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo.

Galiausiai ir reikšmingiausia yra tai, kad byloje galima daryti pagrįstą išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama atsiskaitymus ne pagal minėtą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis reglamentuotą eiliškumo tvarką turėjo galimybę ir pakankamai lėšų visiems kreditorių pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tokią išvadą patvirtina teismo iniciatyva gauti duomenys iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ apie tai, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, t. y nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų turinys, 2020 m. gruodžio 31 dieną sudarė teigiamą balansą ir siekė 104 043 Eur, o per finansinius metus įmones veikla buvo ne nuostolinga, bet pelninga (pelnas nurodytu laikotarpiu sudarė 6148 Eur). Tokie objektyvūs duomenys patvirtina D. V. aprodymus apie tai, kad jam vadovaujant įmonei ir vykdant veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ visada turėjo galimybę atsiskaityti su visais kreditoriais, tam kartais trūko apyvartinių lėšų, bet ne turimo turto. Dėl to teismas priverstas pripažinti, kad esminė įstatymo sąlyga ir atsakomybės taikymas pagal ANK 120 straipsnį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui dėl kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesų pažeidimo pirmenybę teikiant atsiskaitymui su kitais kreditoriais nepasitvirtino. Pareiškėja nesurinko ir teismui nepateikė, o teismas savo iniciatyva nerado patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad įmonėje buvo bloga finansinė padėtis, kad bendrovė neturėtų pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, kad bendrovės vadovas D. V. žinodamas apie tai tyčia atsiskaitymus vykdytų pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įstatymu numatytą eiliškumo tvarką.

Teismas nustatė, kad D. V. veikoje nėra visų būtinų ANK 120 straipsnio 21 dalyje numatyto nusižengimo požymių, dėl ko jis negali būti pripažintas kaltu padarius minėtą nusižengimą. Dėl to teismas priverstas pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu

nutarė:

nutraukti administracinio nusižengimo teiseną D. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, jo veikai neturint šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.