- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- N2-4046-122/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Ieškovas
- S. Ž.
- Atsakovas
- K. K.
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius, Gediminas Žlioba
- Kategorijos
- 77.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovui S. Ž., ieškovo atstovui – advokatui Vaidotui Rutavičiui, atsakovei K. K., atsakovės atstovui – advokatui Gediminui Žliobai, institucijos, ginančios vaikų interesus, atstovei Viktorijai Jurkuvienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovei K. K., institucijai, ginančiai vaikų interesus, - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir atsakovės K. K. patikslintą priešinį ieškinį ieškovui S. Ž., institucijai, ginančiai vaikų interesus, - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku, dalyvavimo jį auklėjant tvarkos bei nepilnamečio vaiko išlaikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2011-02-25 kreipėsi į teismą, prašydamas teismo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovas be pašalinių asmenų bendraus ir pasiims sūnų iš jo gyvenamosios, ugdymo, gydymo ar kitos buvimo vietos kiekvieną mėnesio antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val.; taip pat kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą; atsakovė privalo pranešti ieškovui, kur numatyto bendravimo metu jų sūnus randasi; vaiko tėvo atostogų laikotarpiu pasiimti sūnų dviems savaitėms, grąžinant jį pasibaigus terminui iki 19 val. motinai; vaiko su tėvu atostogų metu, sūnaus motina gali bendrauti su vaiku kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val. ir vieną savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. pasiimant sūnų iš vaiko tėvo gyvenamosios, vaiko ugdymo, gydymo ar kitos buvimo vietos, parvežant jį į ieškovo gyvenamąją vietą; vaiko tėvas turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ugdymo, gydymo ar kitoje įstaigoje, domėtis jo reikalais, reikšti prašymus minėtoms įstaigoms, dalyvauti tėvų susirinkimuose ir kituose renginiuose; vaiko motina, pasiimant tėvui sūnų, privalo pranešti apie jo problemas, sveikatos būklę ir kitus svarbius reikalus; vaikui esant su tėvu ir atsiradus sudėtingesnėms vaiko problemoms, vaiko tėvas taip pat privalo nedelsiant informuoti motiną; šios nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai vaikas atostogauja pas tėvą; vaiko motinai išvykstant be sūnaus ilgesniam negu 2 paros, vaikas turi būti paliktas tėvo priežiūrai. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė, nesutikdama su ieškovo ieškiniu, 2011-03-14 pateikė priešinį ieškinį bei 2011-09-20 - patikslintą priešieškinį, prašydama: nustatyti nepilnamečio sūnaus K. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina; nustatyti, kad vaiko tėvas su sūnumi bendrauja taip: pereinamuoju laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2012-08-02, t.y. iki vaikui sueis trys su puse metų, ieškovas su sūnumi bendrauja dalyvaujant ieškovei (motinai) kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val., o savaitgaliais, t.y kiekvieną sekmadienį nuo 9.30 val. iki 12 val.; sukakus sūnui K. 3,5 metų, t.y. nuo 2012-08-02 vaiko tėvas kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 16 val. gali pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo, o kitas savaitgalis yra skiriamas motinai; tėvo atostogų metu vaikas būna su tėvu iki dviejų savaičių (14 dienų) nuolatinai arba dalimis; ieškovas įsipareigoja kasdieną užtikrinti sūnaus K. pietų miegą, būtiną vaiko organizmui, laikotarpyje nuo 12.30 val. iki 15 val.;ieškovas įsipareigoja apie vaiko paėmimus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos pranešti iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš tris dienas vaiko motinai; priteisti nuo bylos išnagrinėjimo dienos iš ieškovo sūnaus K. išlaikymui kas mėnesį po 600 Lt iki jo pilnametystės, paskiriant atsakovę vaiko lėšų tvarkytoja bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinį palaikė, o su priešieškiniu sutiko tik iš dalies. Paaiškino, jog neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų su motina. Tačiau nesutinka su jo išlaikymo dydžiu. Mano, kad tokio amžiaus vaiko išlaikymui pakaktų 300 Lt sumos, kurią pastoviai teikė, o vaikui pradėjus lankyti darželį – skyrė po 400 Lt. Ilgą laiką buvo bedarbiu ir gyveno iš darbdavio išmokėtos kompensacijos bei santaupų. Dabartiniu metu susirado darbą ir pradės dirbti, bet pasiūlytas darbo užmokestis nėra didelis. Tuo tarpu vaiko motina užaukštino patirtas išlaidas vaiko išlaikymui, nurodydama, kad kas mėnesį išleidžia 1700 Lt, nors tokių lėšų neturėjo. Paskaičiavo, kad vaikui yra skyręs nemažai pinigų, pirko įvairių daiktų, rūpinosi jo papildomu ugdymu ir laisvalaikio pramogomis, todėl vien iš tėvo reikalauti 600 Lt sumos yra neteisinga, nes vaiko išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Yra įsitikinęs, kad logiškiausiai dėl bendravimo su vaiku buvo galima taikiai sutarti su atsakove, bet ji nepanoro, todėl buvo priverstas kreiptis į teismą. Su vaiku norėtų nevaržomai kuo dažniau matytis, o vasaros atostogų metu, galėtų lankytis jo tėvų namuose, sūnui leidžiant pas senelius svečiuotis be atsakovės. Paaiškino, jog po jų santykių nutraukimo, bet kokius klausimus, susijusius su nepilnamečiu sūnumi, atsakovė vengia spręsti tarpusavio susitarimu. Vaiko motina savo nuožiūra leidžia bendrauti su sūnumi tik jai ar kitiems šeimos nariams dalyvaujant. Tokiu būdu, ieškovė varžo jo ir sūnaus bendravimą. Mano, jog tam, kad nenutrūktų sūnaus – tėvo ryšiai, yra tikslinga nustatyti jo nurodytą bendravimo tvarką. Prašo visiškai ieškinį tenkinti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė su ieškiniu iš dalies sutiko, pripažįsta, kad vaikas su tėvu ir seneliais turi bendrauti. Tačiau, jos nuomone, ieškovo nurodyta bendravimo su vaiku tvarka negali būti nustatyta, kadangi sūnus dar yra labai mažas, prastai kalba, t. y. vieno tėvo ir sūnaus bendravimas trukdys vaiko įprastiniam procesui – tėvui nesupratus vaiko kalbos, jis bus neramus, gali verkti ir net, esant tokiam psichologiniam stresui, susirgti. Be to, kadangi vaikas tik pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, jam daug prie ko reikia priprasti, reikia mokintis naujų elgesio taisyklių ir anksti eiti miegoti, todėl ji abejoja ar nebus vaikui padaryta didelė žala, t.y. vaikas bus paimtas iš jam žinomos aplinkos ir jį suprantančių žmonių. Ieškovas pastoviai diktuoja savo sąlygas bei pas sūnų ateina kada panorėjęs. Pastebėjo, kad dažniausiai ieškovas tik sėdi ir stebi kaip vaikas žaidžia, bet pats su juo neužsiima. Sūnus yra silpnos sveikatos, jam reikalingas tam tikras režimas, maistas, vitaminai. Atsakovė neprieštarauja sūnaus bendravimui su seneliais ar kitais giminaičiais nuo 3,5 metų amžiaus, todėl prašo teismo skirti pereinamąjį laikotarpį. Vaiko tėvas po faktinio 2010 metų kovo mėnesio išsiskyrimo, sūnui išlaikyti skyrė po 300 Lt, vėliau porą mėnesių - 400 Lt, o dabar vėl 300 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytus teiginius, prašo tenkinti jos patikslintame priešieškinyje nurodytą tėvo su sūnumi bendravimo tvarką, nes tai labiausiai atitiktų vaiko interesus. Be to, vaiko tėvas yra pareiškęs, kad sūnaus išlaikymui skirs savo nuožiūra tiek lėšų, kiek panorės, o kadangi nėra įsitikinusi, kad ieškovas gera valia ir toliau skirs vaikui lėšas, teismo prašo kas mėnesį iš ieškovo priteisti stabiliai po 600 Lt, šią sumą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, sūnaus K. išlaikymui nuo 2011 metų gruodžio 5 d. iki jo pilnametystės, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, nes, esant ginčams su ieškovu dėl bendravimo su vaiku, gali kilti problemos ir dėl vaiko pastovios buvimo vietos. Mano, kad sūnus turi turėti aiškiai nustatytą gyvenamąją vietą, už kurią būtų atsakingas vienas iš tėvų. Taip pat priteisti iš ieškovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė pažymėjo, kad abiejų tėvų normalus bendravimas bei teisingas pareigų vykdymas savo sūnaus atžvilgiu būtų geriausias sprendimo būdas. Šiuo atveju veikia abiejų ambicijos. Apie vaiko tėvų nesutarimus tapo žinoma nuo 2010 metų gegužės mėnesio, kai tėvas kreipėsi dėl bendravimo su sūnumi. Tuo tikslu buvo kalbėta su vaiko motina, kurios pagrindinis argumentas yra tas, kad vaikas yra per mažas bendrauti su tėvu. Yra įsitikinusi, kad tėvai visus su vaiku susijusius klausimus, atsižvelgus į vaiko poreikius, privalo spręsti geruoju. Šiuo atveju tėtis dėl nesurastos bendros kalbos su sūnaus motina, nėra įsijungęs į pareigų vykdymą, bet norėtų jų turėti. Pastebėjo, jog tėtis domisi vaiku ir nori ne tik padėti jį išlaikyti, bet ir dalyvauti jo auklėjime. Mano, jeigu berniukas nenorės, tai joks teismo sprendimas neprivers vaiko su tėvu ar giminėmis bendrauti. Tačiau tėčiui reikėtų sudaryti sąlygas pradėti su vaiku bendrauti vieniems, t.y. nors keletą valandų išeiti pasivaikščioti, leisti vaiką paimti iš darželio ir jį parvesti pas mamą ir pan. Tėvų uždavinys yra nenuteikinėti vaiko vienų prieš kitus, o stengtis vaiką auklėti tinkamai bei neįsukti į savų ambicijų ir ginčų ratą. Pripažįsta, kad reikia atkreipti dėmesį į mamos išsakytas pastabas, nes vaikas yra užsispyręs, žingeidus, sunkiai kalba ir yra savotiškas, bet nesutinka, kad tėvas berniuką iš karto ilgesniam laikui paimtų iš žinomos mamos aplinkos. Sutinka, kad šalių vaikui reikalingas pereinamasis laikotarpis. Teigė, kad per porą mėnesių tėtis turėtų įgusti susipažinti su vaiko žodynu bei perprasti jo pagrindinius poreikius. Pritaria ieškovo nuomonei, jog sūnui jo namuose yra suteiktos atitinkamos sąlygos bendrauti, pramogauti ir likti nakvynei, bet reikėtų palaukti iki vaikui sueis nors trys metukai amžiaus. Kadangi vaikas nuolat gyvena su motina, tėvo, kuris retai susitiks su juo, santykiai gali išdilti ir visiškai atšalti, todėl tikslinga suteikti ieškovui galimybę kuo dažniau su sūnumi matytis. Berniukas turi būti ugdomas pagal savo amžių ir augti savo vaikiškame pasaulyje, todėl nevertėtų jam ant pečių uždėti suaugusių žmonių problemas. Reikia duoti vienas kitam daugiau atsakomybės ir tėvui su sūnumi pabūti vieniems be mamos. Mano, kad šalių vaikas yra pakankamai sąmoningas, bet neišvystyta kalba, todėl neaišku, ar galėtų išreikšti savo nuomonę dėl tėvo, todėl tik ateitis parodys, kiek atsakovas sieks susitikti su sūnumi ir kokius abu išlaikys santykius. Nurodė, jog visi ginčai dėl vaikų turėtų būti sprendžiami atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus.
Pažymėtina, kad šeimos, tėvystės ir vaikystės vertybių, tėvų teisių ir pareigų auklėjant vaikus bei vaikų interesų apsauga sudaro konstitucinius Lietuvos visuomenės santvarkos pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38, 39 straipsniai). Šeimos ginčų, ypač ginčų dėl vaikų nagrinėjimas ir išsprendimas reiškia ne vien konkrečių asmenų individualių teisių ir pareigų nustatymą. Tokių ginčų išsprendimas susijęs su visuomenės sanklodos pagrindų išsaugojimu ir puoselėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų atsiliepimų bei paaiškinimų, nustatyta, kad šalys nuo 2007 metų žiemos vedė bendrą šeimos ūkį ir (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus Karolis. Bendru notaro patvirtintu tėvų prašymu pripažinti tėvystę, (duomenys neskelbtini) buvo padarytas gimimo įrašas (I tomas b.l.6). K. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas pagrindžia, kad vaiko motina yra K. K., gimusi (duomenys neskelbtini) ir tėvu – S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini). Gimus vaikui, faktinėje šeimoje atsirado nesutarimai, todėl 2010-03-08 šalys ėmė gyventi skyrium. Nepilnametis šalių sūnus K., jo tėvams ėmus gyventi atskirai, liko gyventi su savo motina, nors vaiko gyvenamoji vieta teismo nebuvo nustatyta (II tomas b.l.31-45). Ieškovas 2010-05-25 su prašymu padėti bendrauti su sūnumi K. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento vaiko teisių apsaugos skyrių (b.l.7). Ši tarnyba nustatė, jog vaiko motina netrukdo tėvui bendrauti su sūnumi. Tačiau išsiaiškino, kad vaiko nedidelis amžius (1 metai ir 4 mėnesiai), kur pagal vaiko poreikius yra labai svarbi motinos nuolatinė priežiūra, nulemia galimus vaiko su tėvu bendravimo trukdžius, nes tektų išderinti vaiko darbotvarkę: laiku nebūtų vaikas maitinamas, guldomas du kartus per dieną miegoti, nepasiteisintų bendravimo būdai ir dėl to būtų išreiškiamos neigiamos emocinės reakcijos. Skyrius pasiūlė tėvams bendravimo su vaiku klausimus spręsti tarpusavio susitarimu, nes tokių funkcijų skyrius nebevykdo (I tomas b.l.8).
Atsakovė su nepilnamečiu vaiku gyvena tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas S. Ž. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat nuosavybės teise turi du keleivinius automobilius ir nekilnojamojo turto – žemės sklypą su nebaigtu statytis namu (II tomas b.l.31-45). Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvykdęs teismo pavedimą, patikrino ieškovo tėvų gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje dažnai gyvena ir ieškovas. Nustatyta, kad ieškovo tėvai gyvena nuosavoje sodyboje dviejų aukštų gyvenamojo namo pirmame aukšte. Kita dalis įrenginėjama, todėl ieškovas yra įsikūręs pagalbinio ūkinio pastato dalyje, kurioje įrengtas kambarys su bendra visrtuve, vonios kambariu ir tualetu. Būstas jaukus ir šiltas, yra reikalingi visi namų apyvokos daiktai, todėl teigtina, kad ieškovui su vaiku yra tinkamos sąlygos svečiuotis pas senelius (II tomas b.l.25).
Ieškovas rengiasi dirbti UAB „Akvatechnika“ vadybininku ir yra sutaręs 1000,00 Lt uždarbį. Atsakovė dirba akcinėje bendrovėje „Makveža“, kurioje vidutiniškai gauna apie 838,00 Lt uždarbį per mėnesį (II tomas b. l. 28). Duomenų, kad ieškovas turi žalingų įpročių, dėl kurių nebūtų galima leisti su juo sūnui bendrauti, byloje nėra (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies normos numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia yra nepilnamečio vaiko interesai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas neprieštarauja, jog sūnus Karolis gyventų su mama, bet nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta teismine tvarka. Tačiau darytina išvada, kad sprendžiant šalių ginčą, turi būti vadovaujamasi prioritetinėmis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, todėl išskirtinai atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, šioje byloje spręstinas ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas.
Nustatyta, kad atsakovė, nors ir neturėdama nuosavybės teise nekilnojamojo turto, stengiasi visais įmanomais būdais gerinti savo ir sūnaus gyvenimo sąlygas, rūpinasi jo auklėjimu, gerove ir saugumu. Nustatyta, kad ji gali ir nori skirti visą savo laiką sūnaus priežiūrai, auklėjimui ir ugdymui. Byloje esanti medžiaga pagrindžia, kad atsakovas, pripažinęs savo sūnumi K., bet pastoviai nebuvęs su juo, dabartiniu metu neturėtų reikiamų įgūdžių ir negalėtų pastoviai pakankamai pasirūpinti nepilnamečiu ar tinkamai jį auklėti, nors turi nekilnojamojo turto, darbą ir gaus darbo užmokestį. Tačiau nenustatyta, kad ir kuklesnes gyvenimo sąlygas turintis ieškovas, mažiau mylėtų savo kūdikį, ar būtų amoralus, neprincipingas, prastai besirūpinantis savo mažamečiu vaiku (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Tokiu būdu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pirmiausiai atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, kad nepilnamečiui būtų sudarytos pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, yra tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su jo motina (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymas Nr. I-1234).
Dėl bendravimo su sūnumi tvarkos
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Taip pat tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus bei visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).
Konstatuotina, jog teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnis). Šiuo atveju nepilnamečio K. Ž. bendravimo su tėvais tvarka nustatytina, išskirtinai atsižvelgiant į vaiko interesus bei poreikius, atmetant abiejų šalių reikalavimus.
Išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, jog bendravimo tvarką būtina nustatyti, siekiant apsaugoti vaiko teises į šeimos ryšius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Ginčo šalys dėl asmeninių nesutarimų neužtikrino savo sūnui teisės būti globojamam abiejų tėvų bendru sutarimu. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad K. Ž. yra mažametis, prastai kalba, todėl negali tiksliai žodžiais išreikšti savo poreikių, ieškovo reikalavimas leisti jam nedelsiant sūnų pasiimti jo nurodyta tvarka, netenkintinas. Teismas daro išvadą, jog nenustačius teismui pereinamojo laikotarpio - priprasti sūnui prie tėvo, pažeistų vaiko teises į jo amžiui tinkamas bendravimo, ugdymo, sveikatos ir saugias gyvenimo sąlygas.
Tuo tarpu, iš faktinių bylos aplinkybių bei pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė labiau rūpinasi savo sūnaus gerove, nes po faktinių santykių su ieškovu nutraukimo mažametis berniukas liko gyventi su motina. Akivaizdu, kad per partnerių gyvenimą atskirai, atsakovė, kaip vaiko mama, geriau žino sūnaus poreikius ir kasdien juos tenkina. Todėl nustatytinas ieškovui trijų mėnesių pereinamasis su vaiku bendravimo terminas, kad jis, siekdamas ilgesnio (be motinos tarpininkavimo) bendravimo su sūnumi, galėtų palaipsniui prisipratinti vaiką, išeinant vieniems pasivaikščioti, apsipirkti, paimti jį iš darželio ir pan., perprasti vaiko dienotvarkę, išmokti jo kalbą ir derinti su vaiko motina jo poreikių patenkinimą.
Išnagrinėjus išsamiai, objektyviai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į šalių paaiškinimus, ieškinys ir priešieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintini iš dalies: nuo 2012 metų kovo 8 dienos nustatytina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, suteikiant ieškovui teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. paimti sūnų iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką iki 19.00 val. sekmadienį; pasiimti sūnų vasarą dviems savaitėms ieškovo atostogų metu, nevaržomai vykti su vaiku į kitą miestą; lankytis ieškovo tėvų namuose, sūnui leidžiant pas senelius svečiuotis be atsakovės, bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis; pasiimti vaiką per vieną iš didžiųjų metų švenčių (Kalėdas, Velykas) pasirinktinai, lankytis sūnaus ugdymo įstaigose ir domėtis jo lavinimo ir mokymosi procesu, o atsakovė privalo ieškovui teikti informaciją apie vaiką – apie sūnaus sveikatą, lavinimą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Nustačius tokią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, tuo pačiu būtų užtikrinta vaiko teisė bendrauti su savo giminaičiais iš tėvo pusės bei stiprinti giminystės ryšius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.172, 3.176 straipsniai.
Dėl nepilnamečio išlaikymo
Bylos medžiaga pagrindžia, kad šalių turtinė padėtis panaši, todėl, ieškovui prisidedant prie sūnaus išlaikymo tik savo nuožiūra, vienai ieškovei kas mėnesį numatyti šeimos biudžeto išlaidas ir išlaikyti vaiką taptų sudėtinga. Pažymėtina, jog atsakovas, esantis veiksnus ir atsakingas savo esamų ir būsimų vaikų tėvo įsipareigojimams, privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų stabiliai pasirūpinti visais savo vaikais, juos auklėti, globoti, jiems tinkamai atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr. I-1234 3, 21 straipsniai).
Taigi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Objektyviai įvertinus nepilnamečio šalių vaiko poreikius ir abiejų šalių galimybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straispnis), teismo įsitikinimu, šiuo laikmečiu mažamečiui vaikui 400,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymo dydis yra laikomas realiu ir pagrįstu bei yra pakankamas, kad būtų užtikrinamas minimalus vaiko vystymasis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.196 straipsniai).
Bylą nagrinėjant iš esmės, ieškovas atsakovės priešieškino dalyje dėl skirtinų lėšų vaiko išlaikymui - 600 Lt dydžio nesutiko ir nurodė, jog galėtų skirti kas mėnesį sūnui tik 400,00 Lt. Todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškovo priešieškinio dalies pripažinimą, taip pat atsižvelgdamas į byloje pateiktas pažymas apie jos turimas pajamas ir rašytinius įrodymus dėl vaiko išlaikymui skiriamų lėšų, daro išvadą, kad ieškovo ir atsakovės sūnaus K., ugdymui ir vystymuisi tėvai pagal savo turtinę padėtį galėtų skirti ne mažiau kaip po 400,00 Lt per mėnesį. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalis, Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Atsižvelgiant į tai, kad vienodai yra atmesti šalių reikalavimai, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos vienai iš kitos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidos žyminis mokestis dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo (400 Lt x 12 mėn.= 4800 Lt – 3 procentai žym.mok.= 144,00 Lt) priteistinas iš ieškovo (vaiko tėvo) pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą, o atsakovė (vaiko motina) įstatymu nuo šio mokesčio yra atleista (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Konstatuotina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį gali būti vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nustatyti nepilnamečio K. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina K. K.;
priteisti iš S. Ž., a.k (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), kas mėnesį nuo 2012 m. gruodžio 5 d. po 400 Lt, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, sūnaus K. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės, paskiriant uzufrukto teise šias lėšas tvarkyti K. K.;
nustatyti ieškovo S. Ž., gyvenančio (duomenys neskelbtini), bendravimo su sūnumi K. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:
skirti trijų mėnesių bendravimo su vaiku pereinamąjį laikotarpį, kurio metu (vaiko tėvas S. Ž., suderinęs su vaiko motina K. K.) turi teisę lankytis vaiko ugdymo, sveikatos apsaugos įstaigose, atsižvelgus į vaiko poreikius ir interesus, - nekliudomai bendrauti K. K. ir S. Ž. sutartose vietose ir terminais;
nuo 2012 metų kovo 8 dienos suteikti vaiko tėvui teisę, atsižvelgus į vaiko poreikius ir sveikatos būklę, pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. paimti sūnų K. Ž. iš K. K., gyvenančios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką iki 19.00 val. sekmadienį į jo gyvenamąją vietą; pasiimti sūnų K. Ž. vasarą dviems savaitėms vaiko tėvo S. Ž. atostogų metu, nevaržomai vykti su vaiku į kitą miestą, lankytis S. Ž. tėvų namuose, sūnui leidžiant pas senelius svečiuotis be motinos K. K.; bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis; suderinus su sūnaus motina K. K. iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, pasiimti pasirinktinai nepilnametį K. Ž. per vieną iš didžiųjų metų švenčių (Kalėdas, Velykas); lankytis sūnaus Karolio ugdymo įstaigose ir domėtis jo lavinimosi ir mokymosi procesu; vaiko motina K. K. privalo ieškovui S. Ž. teikti informaciją apie sūnų K. Ž. - apie jo sveikatą, lavinimą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus.
Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. Ž. 144,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Žyminį mokestį sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, nurodant įmokos kodą 5660 ir pateikti įrodymus (mokėjimo kvitą) prie šios civilinės bylos.
Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.