- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-23
- Bylos Nr.
- e2YT-12238-1031/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Pareiškėjas
- L. P.
- Suinteresuotas asmuo
- G. J., A. A., VĮ „Turto bankas“
- Advokatai
- Inga Mekienė
dalyvaujant nuotoliniu būdu naudojant Zoom konferencijų programą pareiškėjos L. P. atstovei advokatei Ingai Mekienei,
nedalyvaujant pareiškėjai L. P., suinteresuotiems asmenims G. J., A. A., A. A., suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, G. J., A. A., A. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. A., po savo sutuoktinio A. A. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo motinos E. A. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti nuo atsiradimo momento įstatymo nustatytu terminu.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. A. ir A. A. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu E. A. ir A. A. įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. A. mirties niekas į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Pareiškėja pažymėjo, kad E. A. po savo sutuoktinio mirties liko gyventi bute, jį prižiūrėjo ir tokiais savo veiksmais per įstatymo nustatytą terminą faktiškai priėmė po sutuoktinio A. A. mirties likusį palikimą. (duomenys neskelbtini) mirė ir E. A..
Pareiškėja nurodė, kad palikėja testamento nepaliko, tačiau pareiškėja turi teisę paveldėti turtą pagal įstatymą. Pareiškėja pažymėjo, kad palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t. y. turtą prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, remontavo iš savo lėšų, mokėjo mokesčius. Pareiškėja pažymėjo, kad po motinos mirties niekas į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo, ji vienintelė iš palikėjos vaikų išreiškė valią priimti palikimą, pradėdama faktiškai butą valdyti. Kiti įstatyminiai paveldėtojai nuo paveldimo turto atsisako ir neprieštarauja, kad pareiškėja vienasmeniškai priimtų palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys G. J., A. A., A. A. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, prašė jį tenkinti, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: A. A. ir E. A. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). E. A. 1997-07-25 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris registruotas E. A. vardu. A. A. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje su E. A.. Po A. A. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Palikėjas testamento nebuvo sudaręs. E. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po E. A. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, palikėja testamento nebuvo sudariusi. Pareiškėja L. P. ir suinteresuoti asmenys, išskyrus VĮ Turto bankas, bei R. A., miręs (duomenys neskelbtini), V. A., miręs (duomenys neskelbtini), yra E. A. ir A. A. vaikai.
Kitų duomenų apie A. A. ir E. A. santuokų įregistravimą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
E. A. ir A. A. iki A. A. mirties buvo sutuoktiniai. E. A. paveldi pagal įstatymą kaip sutuoktinį pergyvenusi sutuoktinė (CK 5.13 straipsnis). Nesant palikėjo testamento ir nesant duomenų, kad iš E. A. paveldėjimo teisė būtų atimta, ji turi teisę priimti palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio mirties. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad E. A. po sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi jiems priklausančiame bute, taip priimdama mirusiojo palikimą faktiškai jį valdydama. Kaip matyti iš pareiškimo, palikėjas turėjo įpėdinius – suinteresuotus asmenis, tačiau jie dėl po palikėjo mirties atsiradusio palikimo priėmimo į notarą nesikreipė.
Pareiškėja yra E. A. duktė – pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Nesant palikėjos testamento ir nesant duomenų, kad iš pareiškėjos paveldėjimo teisė yra atimta, pareiškėja turi teisę priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos mirties. Teismas vertindamas tai, kad pareiškėja po jos motinos E. A. mirties remontavo iš savo lėšų gyvenamąjį būstą, mokėjo už komunalines paslaugas, ką patvirtina rašytiniai įrodymai (mokesčių kvitai), vertindamas ir suinteresuotų asmenų atsiliepime nurodytus motyvus, kad jie neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, sprendžia, kad pareiškėja po savo motinos E. A. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti.
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomų nustatyti juridinių faktų pagrįstumo. Pareiškėja yra mirusios E. A. duktė, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrui.