- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-191-245-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-3-00160-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Evaldas Gražys, Regina Cemnolonskienė
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Nuteistasis
- V. Ž.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Vaidai Pupšytei, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nukentėjusiajam V. K., nuteistajam V. Ž., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. K. ir nuteistojo V. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Iš V. Ž. priteista 700 litų proceso išlaidų V. K. naudai. Nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys dėl 200 litų turtinės ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Ž. pagal LR BK 140 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010-05-22, apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiu į veidą nukentėjusiajam V. K., nutempė jį nuo prieangio, pargriovė ant žemės ir spardė į įvairias kūno vietas, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis V. K. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendį pakeisti žalos atlyginimo dalyje ir tenkinti jo civilinį ieškinį. Nurodo, kad teismas netinkamai vadovavosi BPK 115 ir civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus. Jis kreipėsi į medikus, teismo medicinos ekspertus ir man buvo konstatuoti sužalojimai, skirtas ambulatorinis gydymas. Kad teismo medicinos ekspertai nenustatė išorinių sužalojimų petyje, negali būti teismo vertinami, kad tokio sužalojimo nebuvo padaryta. Skausmus peties srityje pajuto būtent po sumušimo, sunku buvo pakelti ranką ir jam buvo skirti vaistai, tepalas. Teismas šioje dalyje rėmėsi abejonėmis, prielaidomis, kurie nepagrįsti jokiais kitais faktiniais duomenimis. Vien nuosprendyje nurodyti faktai: buvo mušamas, pargriautas ant žemės, spardomas, leidžia pagrįstai teigti, kad jam galėjo būti padaryti ir kiti vizualiai nematomi sužalojimai ir nebūtinai kraujosruvos. Taigi, teismas nepagrįstai netenkino jo ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo iš kaltininko, juolab, kad neišsaugojo kvitų. Tai negali būti priežastimi atmesti jo pareikštą ieškinį. Be to, teismas turėjo atkreipti dėmesį, kad jis niekada net nebaustas administracine tvarka, buvo sužalotas visiškai be jokios priežasties ir moterų akivaizdoje, jautė didelį pažeminimą ir skausmą, ko pasėkoje yra nepagrįstai kaltinamas ir įžeidinėjamas. Apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu nėra priimtas ir dauguma faktų liudija, kad buvo nepagrįstai užpultas. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad teismas netinkamai įvertino šias aplinkybes ir nepagrįstai netenkino jo civilinio ieškinio.
Nuteistasis V. Ž. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jis būtų išteisintas, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos sudėties. Nurodo, kad net jeigu būtų pagrindas teigti, jog nukentėjusiajam nustatytas sveikatos sutrikdymas buvo padarytas jo veiksmais, jo veikoje nėra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties. Jam pareikštą privatų kaltinimą paneigė ne tik jo paties parodymai, bet ir nuoseklūs, atitinkantys kitus bylos duomenis liudytojų J. Ž., I. D., D. Ž. ir V. Ž. parodymai. Liudytoja I. D. pamatė nuo laiptų krentantį V. Ž., prie kurio pribėgo nukentėjusysis ir pradėjo jį mušti. Pirmą smūgį sudavė nukentėjusysis, o Vidas gindamasis sudavė atgal. Ji stovėjo tarp jų ir bandė skirti, V. Ž. nurimo, bet nukentėjusysis buvo agresyvus ir vis puolė, jie abu mušėsi. Ji nuvedė Vidą prie automobilio ir ten abu stovėjo, kai atėjo nukentėjusysis ir trenkė J. Ž. pagaliu per galvą. Liudytoja J. Ž. parodė mačiusi, kaip pas kaimynę nuo laiptų krenta jos vyras V. Ž., o kai vyras buvo ant žemės, V. K. sėdėjo jam ant nugaros ir mušė. Ji nubėgo pro vartus, pasakė, kad baigtų mušti jos vyrą, tuo metu vyras atsistojo ir sudavė kelis smūgius V. K.. Ji nuėjo prie automobilio, tuo metu pro vartus atbėgo V. K. su lenta rankoje, užsimojo ir trenkė jai per galvą. Jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, byla perduota nagrinėti teismui. Liudytojas D. Ž. parodė matęs, kad Vidas nukrito nuo laiptų. V. Ž. su V. K. grūmėsi, apsižodžiavo, o I. D. ir L. C. bandė juos skirti. Kai juos atskyrė, konfliktas tuo ir baigėsi, tačiau praėjus 10-15 minučių įvyko kitas konfliktas. Vidas su Jurgita lipo į automobilį, o V. K. priėjo ir trenkė J. Ž. plastikine dailylente per galvą. Liudytoja V. Ž. parodė, kad į konflikto vietą atėjo tuo momentu, kai V. K. laikė prie sienos prispaudęs V. Ž., o I. D. juos skyrė. Dėl ko įvyko konfliktas nežino, kai atskyrė, V. Ž. nuvedė į namuką, o V. K. ėjo iš paskos ir traukė iš žemės dailylentes. V. K. su dailylente smogė J. Ž..
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad byloje nepanaikintos abejonės dėl to, jog pirmas fizinį smurtą pavartojo pats V. K., dėl ko tarp pastarojo ir V. Ž. ir kilo muštynės. Tokiu atveju nepaneigti ir V. Ž. parodymai apie tai, jog jis sudavė V. K. gindamasis. Vertinant kaltinimo liudytojų parodymus privalu įvertinti tą aplinkybę, jog visi nutylėjo itin svarbią aplinkybę, jog iš karto po šioje byloje nagrinėjamo konflikto įvyko kitas - pats V. K. sudavė lenta V. Ž. nėščiai sutuoktinei į galvą, dėl ko, kaip vėliau buvo patvirtinta, pastarajai buvo padarytas net nesunkus sveikatos sutrikdymas. Toks kaltinimo liudytojų elgesys rodo jų visišką tendencingumą privataus kaltintojo naudai. LR BK 28 str. nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Nepaneigus, jog jis iš tiesų gynėsi nuo nukentėjusiojo, jog būtent nukentėjusysis pats pirmas pavartojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, tampa aktualios minėtosios baudžiamojo įstatymo normos, reglamentuojančios būtinąją gintį. Gi teismo padarytos išvados prieštarauja bylos medžiagai, teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir to pasėkoje neteisingai pritaikė ir baudžiamuosius įstatymus.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusįjį, prašiusį jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjo atmesti, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo atmesti ir prokurorę, prašiusią nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nuteistojo gynėjo atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiojo V. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo V. Ž. gynėjo apeliacinis skundas – atmestinas.
Dėl nukentėjusiojo V. K. apeliacinio skundo.
Nukentėjusysis V. K. ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį civilinio ieškinio dalyje, prašo tenkinti jo civilinį ieškinį visa apimtimi, t.y. priteisiant jam 200 litų turtinę ir 5000 litų neturtinę žalą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisiamojo posėdžio metu V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 litų turtinės ir 5000 litų neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmetė, nuosprendyje nurodydamas, kad teismo specialisto išvadoje V. K. peties sužalojimas nėra konstatuotas ir nepateikti jokie turtinę žalą patvirtinantys įrodymai.
Atmesdamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, pirmosios instancijos teismas LR BPK 115 str. 1 d. reikalavimų nepažeidė, kadangi objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina, jog V. K. buvo sužalotas petys, nepagrįstas ir 200 litų žalos dydis.
Tačiau atmesdamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso reikalavimus ir kitas teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą. Atsisakymas tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo motyvuotas tuo, kad V. K. į teismą privataus kaltinimo tvarka kreipėsi praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po konflikto, iš ko teismas sprendė, jog patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas nesukėlė nukentėjusiajam ypatingo skausmo ar didelių dvasinių išgyvenimų. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė yra svarbi nustatant neturtinės žalos dydį, bet nepaneigia fakto, jog neturtinė žala V. K. buvo padaryta. Pažymėtina, kad asmuo, kuris dėl nusikalstamų veiksmų patyrė žalą, savo pažeistus interesus gali ginti baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka ir jo kreipimosi į teismą laiką apriboja tik apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (LR BK 95 str.), kuri šiuo atveju nėra suėjusi.
LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 str. 2 d. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.
Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad dėl V. Ž. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Neabejojama, kad dėl sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusysis patyrė ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nes buvo sumuštas kitų asmenų (moterų) akivaizdoje, ženkliai jaunesnio už save asmens, dalis sužalojimų padaryti veido srityje (odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kraujosruvos dešinės akies vokuose). Visa tai atitinka LR CK 6.250 str. 1 d. numatytą neturtinės žalos reglamentavimą. Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į turtinės žalos dydį, kaltininko turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju turtinė žala nenustatyta. Bylos duomenys patvirtina, kad V. Ž. darbingas tik iš dalies (40 procentų), serga onkologine liga, tačiau pagal galimybes dirba, augina du nepilnamečius vaikus. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui, taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį.
Įvertinus aptartas aplinkybes ir atsižvelgus į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 2000 litų.
Dėl nuteistojo V. Ž. gynėjo apeliacinio skundo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį išteisinti, tačiau, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo V. K. ir liudytojų: L. C., N. K., T. A., O. K., G. D. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada bei kita bylos rašytine medžiaga. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais abejoti ir vertina juos kaip V. Ž. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., įrodymus.
Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2010-05-22 vakare ėjo pro namą Sietyno g., kur ant laiptų su draugėmis sėdėjo kaimynė L. C., kuri pakvietė užeiti. Jis prisėdo ant betoninio laiptelio žemiau ir su jomis bendravo, kol priėjo V. Ž., kuris pradėjo ieškoti priekabių, sakydamas „ko čia rusiškas dainas dainuojate?“. Jis į V. Ž. klausimą atsakė, jog „niekas tavęs čia nekvietė, išeik“. Tuo metu V. Ž. jį puolė, sugriebė už krūtinės, patraukė link savęs ir smogė dešine ranka į veidą, nutraukė nuo laiptelio, o kai parkrito ant sutrypto grunto, spardė kojomis ir sudavė maždaug apie 10 smūgių.
Tai, kad nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1348/10(02), kurioje nurodyta, jog V. K. padaryta odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, krūtinės ląstos kairėje, plaštakos 5-to piršto sumušimas ir tokie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 4.).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje nepanaikintos abejonės, jog pirmasis fizinį smurtą pavartojo pats V. K.. Tačiau betarpiškai įvykį mačiusios liudytojos L. C., N. K. ir T. A. teisme patvirtino priešingai. Iš šių liudytojų parodymų nustatyta, kad jos sėdėjo ant laiptų, gėrė kavą, pakvietė pro šalį ėjusį kaimyną V. K.. Jiems dainuojant, priėjo neblaivus V. Ž. ir pasakė: ,,ko čia rusiškas dainas dainuojate“. L. C. paklausė pastarojo, ko šis čia atėjo, V. K. pasakė V. Ž.: ,,jei moterys prašo išeiti, tai išeik“. V. Ž. dar sėdinčiam V. K. sudavė smūgį į veidą, po to nutraukė nuo laiptų, pradėjo spardyti.
Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyti liudytojai I. D., J. Ž., D. Ž. ir V. Ž. konflikto pradžios nematė. Liudytoja I. D. parodė, kad nuvedė dukterėčią į namelį, o grįždama pamatė nuo laiptų krentantį V. Ž., prie kurio pribėgo nukentėjusysis ir pradėjo jį mušti. Liudytoja J. Ž. parodė, kad jos vyras nuėjo pasisveikinti su D. Ž. kaimynėmis, o ji liko laukti prie automobilio. Vėliau pamatė savo vyrą krentantį nuo laiptų, šiam nukritus V. K. atsisėdo jam ant nugaros ir jį mušė. Liudytoja V. Ž. parodė, kad į konflikto vietą atėjo tik tuo metu, kai V. K. laikė prispaudęs V. Ž. prie sienos. Liudytojas D. Ž. parodė, kad konflikto pradžios nematė ir dėl ko jis kilo, nežino.
Žemesnės instancijos teismas
Esant tokiems liudytojų parodymams, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog konflikto iniciatorius buvo V. Ž.. Tiek nukentėjusysis V. K., tiek ir liudytojos L. C., N. K. bei T. A. patvirtino, jog pirmasis užsipuolė ir smūgį nukentėjusiajam sudavė V. Ž., po to, pargriovęs ant žemės, nukentėjusįjį spardė į įvairias kūno vietas, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog V. Ž. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad V. Ž. atliko veiksmus, kurie atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog liudytojai nutylėjo svarbią aplinkybę, kad iš karto po šio konflikto įvyko kitas – pats V. K. sudavė lenta nėščiai V. Ž. žmonai į galvą, dėl ko šiai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas įvertino, skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, jog dėl J. Ž. sužalojimo V. K. atžvilgiu yra surašytas kaltinamasis aktas. Be to, šis faktas nepašalina V. Ž. atsakomybės dėl V. K. sužalojimo.
Nei apeliaciniame skunde, nei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje jokių kitų objektyvių duomenų, kuriems esant būtų galima padaryti kitas išvadas dėl V. Ž. kaltės, nepateikta. Teismui teisingai kvalifikavus V. Ž. veiką pagal LR BK 140 str. 1 d., gynėjo prašymas išteisinti V. Ž. atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutaria:
nuteistojo V. Ž. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendį pakeisti:
Iš V. Ž. nukentėjusiajam V. K. priteisti 2000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.