Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-07 · Administracinė byla Nr. I-7954-463/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-11-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-11-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-07
Bylos Nr.
I-7954-463/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02421-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
UAB „Meistera“
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos
Advokatai
Paulius Koverovas, Ieva Rimavičienė
Administracinė byla Nr. I-7954-463/2014Proceso Nr. 3-61-3-02421-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 28; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos atstovams M. Š., advokatui Pauliui Koverovui, advokato padėjėjai Ievai Rimavičienei, atsakovės atstovui Nerijui Bieliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Meistera“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, kurią atstovauja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Meistera“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014-03-18 sprendimo Nr. 17R-4094 dalį, kuria atsisakyta kompensuoti jai 81 886 Lt bei 99,99 Lt išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, taip pat sprendimo Nr. 17R-4095 dalį, kuria atsisakyta kompensuoti jai 81 886 Lt išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu; priteisti pareiškėjai iš Lietuvos valstybės 163 871,99 Lt pareiškėjos turėtų išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projektų plėtojimu; priteisti pareiškėjai iš Lietuvos valstybės pareiškėjos išlaidų, susijusių su šios bylos nagrinėjimu, atlyginimą (b. l. 1–7).

Pareiškėja skunde nurodė, kad Komisija ginčijamais sprendimais netenkino jos prašymo dalies dėl 81 886 Lt pareiškėjos įrangos tiekėjui (duomenys neskelbtini) pagal 2013-01-11 sudarytas įrangos tiekimo sutartis (duomenys neskelbtini) sumokėto, bet negrąžinto avanso, kompensavimo, t. y. iš viso 163 772 (81 886 x 2) Lt ir 99,99 Lt išlaidų, sumokėtų (duomenys neskelbtini) už prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimą. Pareiškėja teigia, kad Komisijai pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jos išlaidos atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 „Dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 70-3537) (toliau – Aprašas) 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus. Komisija nenustatė neatitikties Apraše nustatytiems reikalavimams pareiškėjos išlaidų atžvilgiu. Ginčijamos sprendimų dalys pažeidžia Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymu (Žin., 2013, Nr. 12-561) (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 3 straipsnio nuostatas. Pareiškėjos nuomone, Komisija nepagrįstai reikalauja, kad pareiškėja įrodytų aplinkybes, susijusias su trečiųjų asmenų veikla. Pareiškėja neneigia, kad įrangos iš tiekėjo negavo. Avansas liko tiekėjui kaip kompensacija už tai, jog ji vienašališkai nutraukė sutartis, nelaukdama jų įvykdymo. Tai sąlygojo pasikeitęs saulės šviesos energetikos skatinimo teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Komisija, vertindama pareiškėjos prašymus, peržengė jai Įgyvendinimo įstatyme ir Apraše suteiktą kompetenciją, t. y. veikė ultra vires. Pabrėžė, kad sutartys su įrangos tiekėju buvo sudarytos ir avansas sumokėtas 2013-01-11, t. y. išlaidos patirtos iki 2013-02-01, todėl jos turėjo būti kompensuotos, nes atitinka Aprašo 4 punktą.

Nesutiko ir su Komisijos argumentais, kad pareiškėja galimai nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti, elgėsi neapdariai ir dokumentais neįrodė savo ketinimų (veiksmų) susigrąžinti avansinius mokėjimus. Pareiškėja pažymėjo, kad sutartyse dėl įrangos tiekimo nebuvo nustatyta užsakovo teisė reikalauti grąžinti avansą, jei sutartis nutraukiama užsakovo iniciatyva, jose nustatyta, kad tokiu atveju avansas be ginčo lieka įrangos tiekėjui (sutarčių 4.4 punktas). Pareiškėjai nutraukus sutartis su įrangos tiekėju, įrangos tiekėjas aiškiai nurodė, kad avanso negrąžins. Pareiškėja įvertino galimą riziką, kad dėl sutarčių su įrangos tiekėju turinio, buvo didelė tikimybė, jog jos ieškinys įrangos tiekėjui bus atmestas, todėl bylos neinicijavo. Be to, toks pareiškėjos reikalavimas būtų sąlygojęs papildomas pareiškėjos išlaidas, kurios nesėkmės atveju nebūtų kompensuotos. Įgyvendinimo įstatyme nenustatyta, kad valstybė kompensuotų pareiškėjos išlaidas tik tais atvejais, kai kitais būdais kompensacijos gauti nėra jokių galimybių. Šiomis aplinkybėmis reikalavimas, kad pareiškėja būtų išnaudojusi visas kitas galimybes atgauti avansą, turi būti pripažintas pertekliniu, o įvertinus kompensavimo teisinį reglamentavimą ir juo pareiškėjai sukurtą teisėtą lūkestį, toks reikalavimas yra nesuderinamas su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Pabrėžė, kad Komisija sprendime Nr. 17R-4094 nieko nepasisakė dėl pareiškėjos prašymo kompensuoti 99,99 Lt išlaidų už prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimą, nors šios išlaidos buvo patirtos iki 2013-02-01. Be to, Valstybinei energetikos inspekcijai buvo pateiktas 2012-05-21 sutarties su (duomenys neskelbtini) dėl prašymo dėl leidimo išdavimo parengimo nuorašas, tačiau Komisija sprendime nenurodė jokių tokio sprendimo argumentų.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad ji nebuvo informuota apie tai, jog 2014-02-25 bus svarstomi jos prašymai dėl išlaidų kompensavimo, todėl jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti posėdyje ir atsakyti į visus Komisijai iškilusius klausimus ir buvo pažeistos Aprašo 14 punkto nuostatos.

Pareiškėjos nuomone, ginčijamos sprendimų dalys naikintinos remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais. Pareiškėja skundą grindė ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 3 dalimi, kaip pagrindu priteisti jos patirtas išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 61–65).

Inspekcija dėl pareiškėjos prašomos kompensuoti 99,99 Lt sumos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus parengimu, nurodė, kad įvertino šią prašymo dalį ir pritaikiusi Aprašo 7 punkto nuostatas, pareiškėjai kompensavo 82,64 Lt, atskaičius pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM) nuo 99,99 Lt sumos.

Inspekcija dėl prašomo kompensuoti sumokėto ir negrąžinto avansinio mokėjimo nurodė, kad nustatė, jog pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos prašomų kompensuoti išlaidų pagrįstumą. Komisija, įvertinusi pareiškėjos pateiktas Įrangos tiekimo sutartis (duomenys neskelbtini), kurios buvo sudarytos 2013-01-11, ir tai, kad tą pačią dieną pareiškėja minėtai bendrovei grynaisiais sumokėjo pagal kiekvieną sutartį po 20 000 Didžiosios Britanijos svarų, o 2013-02-05 pareiškėja pranešė bendrovei (duomenys neskelbtini), kad nutraukia pasirašytą sutartį, atsisakydama priimti įrangą bei mokėti likusią sumą, vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, nusprendė šių išlaidų nekompensuoti. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad per trumpą laikotarpį nuo 2013-01-11 iki 2013-02-05 bendrovė (duomenys neskelbtini), vykdydama sutartinius įsipareigojimus, patyrė kokių nors realių faktinių išlaidų, todėl 163 772 (81 886 x 2) Lt negrąžinamas pareiškėjai. Pareiškėjos pasyvumą, t. y. nesiėmimą jokių veiksmų siekiant susigrąžinti sumokėtą didelį avansą, Inspekcija laiko nepagrįstu, bei tuo pačiu abiejų sutarties šalių veiksmus vertino kaip neatitinkančius pareigos civilinių teisinių santykių subjektams veikti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pareiškėjos pateiktus dokumentus vertino kaip nepagrindžiančius jos patirtų išlaidų. Komisija, priimdama ginčytinus sprendimus, neviršijo jai suteiktų įgaliojimų. Akcentavo, kad pareiškėja 2014-02-03 elektroniniu paštu, t. y. tokiu būdu, kokį ji nurodė savo prašymuose dėl išlaidų kompensavimo, buvo informuota apie tai, kad 2014-02-06 8 val. 30 min. Inspekcijoje, adresu Algirdo g. 27, Vilnius, posėdžių salėje, vyks Komisijos posėdis, kuriame bus svarstomi jos prašymai. Pareiškėja į posėdį neatvyko bei raštu nesikreipė į Komisiją su prašymu, kad jos atstovai negali atvykti į posėdį. Komisijai 2014-02-06 nespėjus išnagrinėti visų tą dieną teiktų nagrinėti prašymų, pareiškėjos prašymai dėl išlaidų kompensavimo buvo išnagrinėti kitame posėdyje, tačiau Komisija posėdžių metu, nagrinėdama prašymus, visų pirma išnagrinėdavo tuos prašymus į kurių nagrinėjimą atvykdavo pareiškėjai, todėl ir tuo atveju, jeigu pareiškėjos atstovas būtų atvykęs į 2014-02-06 posėdį, pastarosios prašymai pirmumo teise būtų buvę nagrinėti su kitų į posėdį atvykusių pareiškėjų prašymais.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2014-03-18 sprendimų Nr. 17R-4094 ir 17R-4095 dalių nekompensuoti pareiškėjai sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų 163 772 (81 886 x 2) Lt ir 99,99 Lt išlaidų, sumokėtų už prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2013-08-30 prašymu (duomenys neskelbtini) prašė kompensuoti patirtas išlaidas, susijusias su elektrinės projekto plėtojimu: 99,99 Lt išlaidų, susijusių su prašymo iš­duoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, 100 Lt už sumokėtą valstybinę rinkliavą už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą; 1 300 Lt elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidas; 20 000 Didžiosios Britanijos svarų sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimu; 30 Lt kitos išlaidos; 194,50 Lt notaro išlaidų servituto sutarčiai sudaryti (b. l. 68–69).

Pareiškėja 2013-08-30 prašymu (duomenys neskelbtini) prašė kompensuoti patirtas išlaidas, susijusias su elektrinės projekto plėtojimu: 100 Lt už sumokėtą valstybinę rinkliavą už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą; 1 000 Lt elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidas; 20 000 Didžiosios Britanijos svarų sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimu; 146 Lt už vertimo paslaugas (b. l. 83–84).

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tiekėjas) ir UAB „Meistera 2013-01-11 įrangos tiekimo sutartimi (duomenys neskelbtini) sutarė, kad (duomenys neskelbtini) tieks pareiškėjai saulės plokštės elektros įrenginį, o pareiškėja priima įrenginį ir sumoka Tiekėjui už jį pagal šios sutarties sąlygas (1.1 punktas). Sutarties sutartinė vertė 40 000 Didžiosios Britanijos svarų be visų mokesčių (2.1 punktas). Išankstinio apmokėjimo suma yra 50 procentų nuo sutartinio objekto vertės, t. y. 20 000 Didžiosios Britanijos svarų ir ši suma yra negrąžintina. Ją Tiekėjui reikia sumokėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šios sutarties pasirašymo (2.2 punktas, b. l. 75–77).

(duomenys neskelbtini) ir UAB „Meistera 2013-01-11 įrangos tiekimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) sutarė, kad „(duomenys neskelbtini) tieks pareiškėjai saulės plokštės elektros įrenginį, o pareiškėja priima įrenginį ir sumoka Tiekėjui už jį pagal šios sutarties sąlygas (1.1 punktas). Sutarties sutartinė vertė 40 000 Didžiosios Britanijos svarų be visų mokesčių (2.1 punktas). Išankstinio apmokėjimo suma yra 50 procentų nuo sutartinio objekto vertės, t. y. 20 000 Didžiosios Britanijos svarų ir ši suma yra negrąžintina. Ją Tiekėjui reikia sumokėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šios sutarties pasirašymo (2.2 punktas, b. l. 85–87).

(duomenys neskelbtini) pagal 2013-01-11 grynųjų pinigų kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Meistera“ grynaisiais pinigais gavo 20 000 Didžiosios Britanijos svarų už negrąžintą išankstinį apmokėjimą pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 80).

(duomenys neskelbtini) pagal 2013-01-11 grynųjų pinigų kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Meistera“ grynaisiais pinigais gavo 20 000 Didžiosios Britanijos svarų už negrąžintą išankstinį apmokėjimą pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 90).

Pareiškėja 2013-02-05 pranešimu apie sutarties nutraukimą pranešė (duomenys neskelbtini) dėl 2013-01-17 priimto AIEĮ pakeitimų, nebegali tęsti statybų ir pirkti užsakytos įrangos, nurodytos 2013-01-11 Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nebegali vykdyti savo įsipareigojimų ir nutraukia pasirašytą sutartį, atsisakydama priimti įrangą bei mokėti likusią sumą (b. l. 38). Pareiškėja 2013-02-05 pranešimu apie sutarties nutraukimą pranešė „Mr. Binmann Ltd“, kad nutraukia ir 2013-01-11 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40).

(duomenys neskelbtini) 2013-02-19 pranešimais apie sutarties nutraukimą pareiškėjai pranešė, kad nutraukia pasirašytas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi šių sutarčių 4.4 punktais, ir nurodė, kad visos sumos sumokėtos Tiekėjui iš anksto ir nurodytos 2.2 punktuose nebus grąžinamos (b. l. 42, 44).

Komisija 2014-03-18 sprendimu Nr. 17R-4094, vadovaudamasi Aprašo 20 punktu, nusprendė iš dalies kompensuoti pareiškėjos (prašymo Nr. 15R-3255) patirtas išlaidas, t. y. 1 482,64 Lt. Vadovaudamasi Aprašo 7 punktu, Kompensavo nuo 99 Lt išlaidų, susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimus, atskaičiusi PVM, 82,64 Lt, sumokėtos valstybės rinkliavos už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energijos sektoriuje leidimą 100 Lt ir 1 300 Lt elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidų. Komisija, remdamasi Aprašo 4 punktu, nekompensavo pareiškėjos prašomų kompensuoti išlaidų dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų, šias išlaidos vertindama kaip nepagrįstas. Be to, vadovaudamasi Aprašo 4 p. ir 5.7 p. nekompensuotinomis pripažino kitas išlaidas 30 Lt (sąskaitų išrašų parengimas) ir notaro išlaidas dėl servituto sutarties sudarymo, nes jos neatitinka Aprašo 5 punkte nustatytų kompensuotinų išlaidų kategorijų (b. l. 96–97).

Komisija 2014-03-18 sprendimu Nr. 17R-4095, vadovaudamasi Aprašo 20 punktu, nusprendė iš dalies kompensuoti pareiškėjos ((duomenys neskelbtini)) patirtas išlaidas, t. y. 1 100 Lt. Kompensavo 100 Lt sumokėtą valstybės rinkliavą už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energijos sektoriuje leidimą ir 1 000 Lt už elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidas. Komisija, remdamasi Aprašo 4 punktu, nekompensavo pareiškėjos prašomų kompensuoti išlaidų dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų, šias išlaidos vertindama kaip nepagrįstas (b. l. 98–99).

Pareiškėja nesutinka su Komisijos sprendimų dalimis nekompensuoti išlaidų dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų bei dėl nekompensuotų 99 Lt išlaidų, susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimus (sprendimu Nr. 17R-4094). Byloje vertinama, ar pagrįstai Komisija nekompensavo būtent šių pareiškėjos patirtų išlaidų.

Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu (toliau – ir AIEĮ) siekiama užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, skatinti tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą, ypač atsižvelgiant į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir pakankamumą apsaugos užtikrinimo principus (AIEĮ 1 str. 2 d.).

2013-01-17 buvo priimtos AIEĮ pataisos, pagal kurias buvo pakeistas fiksuoto tarifo, už kurį iš elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas (įsigaliojo 2013-02-01). Iki šių pakeitimų galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam ūkio subjektui, nustatymo momentą siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybą išdavimo šiam subjektui diena (AIEĮ 20 str. 7 d., 2011-05-12 įstatymo Nr. XI-1375 redakcija). Taigi, 2013-02-01 įsigaliojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam ūkio subjektui, nustatymo momentą susiejo su leidimo gaminti elektros energiją išdavimo šiam subjektui diena – buvo įtvirtinta, kad peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos (AIEĮ 20 str. 6 d., 2013-01-17 įstatymo Nr. XII-169 redakcija).

Dėl anksčiau minėtų pakeitimų daliai asmenų, kurie pagal AIEĮ buvo gavę leidimus plėtoti saulės elektros energijos gamybos pajėgumą, pasikeitė šios veiklos sąlygos ir buvo nustatyta galimybė asmenims, kurie šios veiklos nebevykdys, kompensuoti patirtas pagrįstas išlaidas.

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (kuris buvo priimtas 2013-01-17), 3 straipsnyje numatyta, kad asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013-09-01 turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Komisija savo veikloje vadovaujasi Aprašu. Šio Aprašo 3 punkte nustatyta, kad dėl tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės (toliau – elektrinė) projekto plėtojimu susijusių išlaidų (toliau – išlaidos) kompensavimo gali kreiptis asmenys, jų įgalioti atstovai arba paveldėtojai, turintys leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant elektrines, kuriems Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų (toliau – pareiškėjas). Taigi, pagal Aprašą galėjo būti kompensuojamos tik tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos.

Aprašo 4 punkte nustatyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Kompensuotinų išlaidų kategorijos nurodytos Aprašo 5 punkte, prie tokių išlaidų pagal Aprašo 5.4 punktą priskiriamos investicijos į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų išlaidos), o būtent ir sumokėti bei negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo (Aprašo 5.4.3 punktas).

Aprašo 23 punkte nustatyta, kad išlaidos, susijusios su elektrinės projekto plėtojimu, pripažįstamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų išlaidomis (toliau – ir VIAP), todėl turi būti atsižvelgiama ir į viešąjį interesą, poreikį efektyviai naudoti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas.

Įvertinus ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, siekiama inter alia skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, o išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis – atlyginti dalį pagrįstų praradimų, kuriuos dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo patyrė asmenys, siekę plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą.

Kaip minėta, pareiškėja, 2013-01-11 sudarydama su (duomenys neskelbtini) įrangos tiekimo sutartis (duomenys neskelbtini), sutarė, kad išankstinio apmokėjimo suma yra 50 procentų nuo sutartinio objekto vertės, t. y. 20 000 Didžiosios Britanijos svarų ir ši suma yra negrąžintina, kurią Tiekėjui įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šios sutarties pasirašymo (2.2 punktai, b. l. 75–77, 85–87). Pareiškėja tos pačios dienos kvitais (duomenys neskelbtini) (b. l. 90, 80) (duomenys neskelbtini) grynaisiais pinigais sumokėjo po 20 000 Didžiosios Britanijos svarų. Pareiškėja 2013-02-05 pranešimais Tiekėjui pranešė, kad nutraukia sudarytas įrangos tiekimo sutartis, o (duomenys neskelbtini) 2013-02-19 pranešė pareiškėjai, kad sumokėtos sumos pagal tiekimo sutarčių 2.2 punktus nebus grąžintos pareiškėjai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 str. nurodyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Taip pat CK 6.200 str. nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Pareiškėjai yra taikomi aukštesni apdairumo standartai. Laikydamasi šių principų, o ypač, vykdydama prievolinių santykių šalių bendradarbiavimo pareigą, veikdama rūpestingai, ji galėjo ir turėjo numatyti, kad ginčo santykių reglamentavimas gali būti koreguojamas ir planuojamos veiklos sąlygos gali keistis ir imtis tokių veiksmų, kad nebūtų patiriami neproporcingi nuostoliai.

Pareiškėja išankstinius avansinius mokėjimus atliko 2013-01-11, t. y. tą pačią dieną kaip ir buvo sudarytos įrangos tiekimo sutartys. Pareiškėja tuo metu galėjo numatyti, kad veiklos sąlygos pagal teisinį reglamentavimą bus keičiamos ir, būdama rinkos dalyve, apie jai aktualius teisinio reglamentavimo pakeitimus turėjo žinoti. Pareiškėja nei Komisijai, nei teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji siekė susigrąžinti ginčo išlaidas ir atliko kokius nors realius veiksmus. Tai, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka neinicijavo ginčo dėl (duomenys neskelbtini) negrąžintų avansinių mokėjimų, manydama, kad toks ieškinys bus atmestas, rodo, jog ji pati pasirinko tokį elgesio modelį. Pareiškėja nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių, kad Tiekėjas (duomenys neskelbtini) būtų atlikęs kokius nors darbus ar realiai patyręs tokio dydžio nuostolius. Taigi, pareiškėja neįrodė, kad šios išlaidos gali būti pripažįstamos pagrįstomis.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismo kompetencija nepriskirtina vertinti ginčijamų administracinių aktų bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Šiuo atveju, teismas byloje patikrina, ar Komisija, įgyvendindama savo diskreciją, nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčo sprendimas.

Komisija ginčijamuose sprendimuose Nr. 17R-4094 ir 17R-4095, įvertinusi pareiškėjos pateiktus duomenis, vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, nusprendė pareiškėjos atliktų avansinių mokėjimų nekompensuoti, konstatavusi, kad nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad per tokį trumpą laikotarpį Tiekėjas būtų atlikęs realius tokio dydžio pareikalavusius darbus ar patyręs realių nuostolių. Tokių aplinkybių pareiškėja nedetalizavo ir teismo posėdyje. Pagal Aprašo 20.2 punktą Komisijai suteikta teisė priimti sprendimą iš dalies kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas. Teismas sutinka su Komisijos sprendime pateiktu įrodymų vertinimu, nes pareiškėja nei Komisijai, nei teismui nepagrindė, kad Tiekėjas realiai būtų patyręs tokio dydžio išlaidas ar realius nuostolius. Tai, kad pareiškėja pasirašė susitarimą su „Mr. Binmann LTD“ dėl avansinių mokėjimų negrąžinimo, negali patvirtinti tokių išlaidų pagrįstumo. Komisija tinkamai įvertino pareiškėjos pateiktus prašymus ir su jais pateiktą informaciją.

Be to, atmestinas ir pareiškėjos argumentas, kad Komisija sprendime Nr. 17R-4094 neįvertino pareiškėjos prašomų kompensuoti 99 Lt išlaidų, susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, parengimu, nes būtent minėtu sprendimu jai buvo kompensuota 82,64 Lt minėtų išlaidų, t. y. nuo 99 Lt atskaičius PVM. Tai atitinka Aprašo 7 punkto nuostatas. Taigi, išlaidos, kurios buvo grindžiamos 2012-05-21 ketinimų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 48–49), buvo kompensuotos.

Pareiškėja teigia, kad nebuvo informuota apie tai, jog 2012-02-25 bus svarstomi jos prašymai, todėl ji negalėjo dalyvauti posėdyje, teikti paaiškinimų, atsakyti į Komisijos narių pateiktus klausimus.

Aprašo 14 punkte nustatyta, kad Komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti pareiškėjas arba jo įgaliotas atstovas, svarstant jo klausimą. Pareiškėjai elektroniniu paštu, t. y. jos prašyme kompensuoti išlaidas nurodytu būdu, buvo pranešta, kad 2014-02-06 vyks posėdis, kuriame turės teisę dalyvauti pareiškėjas arba jo įgaliotas atstovas (b. l. 100). Posėdis vyko 2013-02-25 (b. l. 93). Apie jį pareiškėjai nebuvo pranešta. Taigi, Komisija formaliai pažeidė Aprašo 14 punkto nuostatas, užtikrinančias pareiškėjos teisę dalyvauti Komisijos posėdyje. Pareiškėja Komisijai nebuvo pateikusi prašymo atidėti 2014-02-06 posėdį. Pareiškėja apskundė Komisijos sprendimus teismui ir dalyvavo bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Taigi, pasinaudojo jai suteikta teise teikti prašymus, paaiškinti bylos aplinkybes, užduoti klausimus. Komisijos padarytas procedūrinis pažeidimas pripažįstamas formaliu pažeidimu, kuris negali būti vertinamas esminiu, dėl kurio turėtų būti naikinami ginčijami sprendimai.

Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių Komisijos nustatytas aplinkybes. Komisija veikė pagal jai suteiktus įgaliojimus, priėmė ginčijamą sprendimą, atitinkantį Aprašo 20.2 punktą įvertinusi pareiškėjos pateiktus duomenis, nepažeisdama esminių nustatytų procedūrinių reikalavimų, sprendimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti ginčijamas Sprendimų dalis dėl patirtų avansinio mokėjimo išlaidų nekompensavimo 163 772 (81 886 x 2) Lt ir 99,99 Lt išlaidų, sumokėtų už prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimą negali būti tenkinamas. Netenkinus pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamų Sprendimo dalis, negali būti tenkinamas reikalavimas priteisti pareiškėjai iš Lietuvos valstybės 163 871,99 Lt jos turėtų išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projektų plėtojimu.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjos skundo, negali būti tenkinamas ir reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Meistera“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska