Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys, sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei, dalyvaujant ieškovei K. V., jos atstovei advokatei Zojai Kastėnienei, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. L., nedalyvaujant atsakovui A. V. ir trečiojo asmens „Swedbank“, AB atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui A. V., institucijai teikti išvadą - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. pavydo scenos metu, būdamas visiškai blaivas, jis trenkė ieškovei per veidą. Dėl mušimo ji niekur nesikreipė. Po to, kai įsigaliojo įstatymas dėl atsakomybės už smurtą artimoje aplinkoje, jis šiek tiek apsiramino. Ieškovė pažymėjo, kad konfliktai ir smurtas yra nukreipti ne tik prieš ją, tačiau ir prieš jos sūnų iš pirmos santuokos, kurio atsakovas nemyli, vadina necenzūriniais žodžiais. 2015 m. birželio 30 d. atsakovas ieškovę sumušė jų namuose. Ieškovė nurodė, kad šalys šiuo metu gyvena atskiruose buto kambariuose. Nepagarba ir smurtas prieš ieškovę, jos nuomone yra pagrindas santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas.

Dėl atsakovo procesinio pasyvumo.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnis kiekvienam asmeniui garantuoja teisę į teisingą teismą. Civiliniame procese ši teisė yra realizuojama užtikrinant sąžiningą civilinį procesą, kurio vienas esminių elementų yra tinkamas abiejų šalių išklausymas bylos nagrinėjimo procese. Būti išklausytam yra bylos šaliai garantuojama teisė. Teismas savo sprendimą priima išklausęs abiejų šalių ir vertindamas jų pateiktus argumentus ir įrodymus, todėl teismas turi pareigą suteikti šalims pakankamai laiko ir procesinių galimybių tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Kita vertus, ne teismas, o pati šalis sprendžia kokiu būdu ir kokia apimtimi ji įgyvendins šią teisę. Tuo atveju, jeigu šalis nusprendžia savo dispozityvia teise nesinaudoti, jam gali atsirasti tik įstatymu nustatytos pasekmės. Esant draudimui šeimos byloje priimti sprendimą už akių, teismas nagrinėja bylą pagal vienos šalies pateiktus įrodymus. Šiuo atveju įstatyme pasyviajam atsakovui numatyta procesinė pasekmė yra de novo taisyklė, kuri reiškia, kad šalis apeliaciniame procese neteikia naujų įrodymų, t.y. įrodymų, kuriuos galėjo teikti pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu procesu byla nenagrinėja iš naujo (CPK 314).

Atsakovui A. V. pirmieji procesiniai dokumentai įteikti 2016 m. balandžio 23 d. (48 b.l.), įteikiant jam teismo nutartį, kuri buvo adresuota ieškovei. Ieškinio kopija ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui įteiktas 2016 m. gegužės 9 d. (54 b.l.). Taip pat atsakovui pasirašytinai įteikti teismo šaukimai į parengiamąjį ir teismo posėdžius. Vertindamas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovui buvo suteiktos pakankamos prielaidos būti išklausytam, o jo pasyvi procesinė pozicija yra atsakovo valinis apsisprendimas, kaip jam naudotis savo procesinėmis teisėmis.

Teismas šioje byloje nenustatė pagrindų, dėl kurių atsakovo atžvilgiu turėtų būti taikomos procesinės prievartos priemonės, tokios kaip atsakovo atvesdinimas (CPK 384 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimo pagrindo.

Šalys 2007 m. lapkričio 16 d. Šiaulių rajono Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (santuokos įrašo Nr. 323). Santuoką yra vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis). Vienas santuokos esminių principų yra laisvo apsisprendimo arba laisvos valios principas (CK 3.13 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad joks asmuo negali būti prievarta, apgaule ar grasinimu verčiamas sudaryti santuoką, taip pat santuokoje likti. Tam, kad santuoka būtų sudaryta ir tęstųsi, reikalinga abiejų sutuoktinių valia. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu išreiškė aiškią ir tvirtą poziciją, jog nori santuoką nutraukti, taikys ar kitaip spręsti santuokos klausimo nepageidauja. Teismui konstatavus, kad yra bent vieno sutuoktinio aiški valia santuoką nutraukti, teismas laiko, kad yra pagrindas šalių santuoką nutraukti. Bendrąja prasme santuoka – tai dviejų žmonių galimybė sukurti savo unikalią sėkmės istoriją. CK 3.27 straipsnis numato esmines sutuoktinių teises ir pareigas - būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šių pareigų nesilaikymas ir netinkamas teisių įgyvendinimas ar tokio įgyvendinimo reikalavimas reiškia vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę, jeigu dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė laiko, kad atsakovo kaltė dėl ko jų bendras gyvenimas tavo negalimas yra prieš ją atsakovo vartotas smurtas. 2015 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi (32,33 b.l.) nustatyta, kad 2015 m. birželio 30 d. šalių namuose atsakovas ieškovei sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, ne mažiau nei šešis kartus į galvą, nugriuvus spyrė koja, smaugė, už plaukų tempė iš virtuvės į kambarį. Dėl šių aplinkybių atsakovas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino. Nors nutraukiant atsakovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad šalys susitaikė ir ieškovė atleido, teismas laiko, kad susitaikymas kaip pagrindas nutraukti baudžiamąjį persekiojimą nepaneigia ir nepanaikina sutuoktinių pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) pasekmių CK 3.60 straipsnio 2 dalies prasme.

Kaip minėta, viena iš sutuoktinių pareigų yra lojalumas ir pagarba vienas kitam, moralinė ir materialinė parama. Teismas laiko, kad nustatytas atsakovo smurto prieš ieškovę atvejis iš esmės parodo atsakovo nepagarbą savo sutuoktinei, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo.

Vertinant ieškovės paaiškinimus, kad šalys nors ir gyvena kartu, t.y. viename bute - jo skirtinguose kambariuose, tačiau šalis nesieja bendras gyvenimas, bendri interesai, bendros ateities vizija, bei atsižvelgiant į ieškovės aiškią poziciją santuoką nutraukti, teismas sprendžia nutraukti šalių santuoką. Teismui konstatavus, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą gerbti savo sutuoktinę – prieš ją smurtavo, sudavė smūgius, šiuos veiksmus atliko šeimos gyvenamajame būste, kuriame tuo metu galėjo būti ir vaikai, sprendžia dėl santuokos nutraukimo kaltu pripažinti atsakovą.

Dėl ieškovės pavardės.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys turi sūnų A. V., vertindamas tai, kad dėl santuokos nutraukimo ieškovė nėra kalta, sprendžia santuoką nutraukus ieškovei palikti jos prašomą santuokinę V. pavardę (CK 3.69 straipsnis).

Dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Teismas sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą paprastai vertina kiekvieno iš tėvų aplinką ir buitines sąlygas, kiekvieno iš tėvų ryšį su vaiku, vaiko, galinčio išreikšti savo nuomonę, nuomonę ir kitus kriterijus. Tačiau šiuos aspektus teismas vertina esant šalies (šalių) valiai, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ta šalimi. Nagrinėjamojoje byloje atsakovas nepareiškė, kad norėtų, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, todėl teismas laiko, kad jis tokios valios ir neturi. Nesant atsakovo reikalavimo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo, teismas iš esmės nagrinėja, ar esama duomenų, dėl kurių šalių sūnaus gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškove. Ieškovė nurodė, kad jų ryšys su sūnumi yra artimas, byloje apklausta liudytoja nurodė, kad ieškovė rūpinasi vaikais, visada per pietus grįžta namo paruošti vaikams maisto. Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, dėl kurių šalių sūnaus gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškove. Todėl teismas šį ieškovės reikalavimą tenkina. Tenkindamas šį reikalavimą teismas atsižvelgia taip pat į tai, kad tokiu būdu abu ieškovės sūnūs – broliai gyvens kartu toliau ugdydami ir stiprindami tarpusavio ryšį.

CPK 380 straipsnis nurodo, kad sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vadovaujantis šia norma teismas sprendė išklausyti šalių sūnaus nuomonę. Vaikas nebuvo kalbus, tačiau apklausoje, kurioje dalyvavo ir vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė, paaiškėjo, kad vaiko santykiai su abiem tėvais yra geri – su tėčiu buvo atostogauti, su mama vyksta į sporto renginius, ruošia pamokas, perka reikiamas priemones. Ir nors santykiai yra geri su abiem tėvais, kasdieniu vaiko gyvenimu labiau rūpinasi motina. Be to, vaikui svarbus ryšys su vyresniu broliu. Vaiko nuomonė teismo posėdyje dėl techninių priežasčių nebuvo užfiksuota, tačiau teismas, vertindamas vaiko interesų prioritetą, tai, kad vaikas pokalbio metu buvo jautrus, kalbėjo nedaug, o pakartotinis procesinis veiksmas – vaiko apklausa – neatitiktų vaiko interesų, sprendžia to paties procesinio veiksmo nekartoti (CPK 168 straipsnio 5 dalis).

Išlaikymo dydžiui pagrįsti ieškovė sudarė vaiko poreikiams reikalingų išlaidų suvestinę (31 b.l.), kurioje suskaičiavo, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 320 Eur. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė rašytinius įrodymus – parduotuvių čekius. Teismas, nevertindamas kiekvieno pateikto čekio atskirai, laiko, kad pateikti čekiai atspindi vidutinės šeimos vidutiniams poreikiams reikalingus pirkinius – maisto produktus, higienos prekes, medikamentus. Todėl teismas laiko, jog dalis šių maisto produktų ir kitų prekių buvo skirta ir šalių sūnaus Armino poreikiams. Teismas vertindamas, kad nėra duomenų, jog šalių sūnui reikalingos kokios nors specialios priemonės, susijusios su vaiko specialiais sveikatos ar ugdymo poreikiais, ieškovės nurodomą 320 Eur sumą pripažįsta pagrįsta ir protinga suma, reikalinga vaiko išlaikymui. Atsakovas dirba UAB „T.“, turi nuolatines iš darbo teisinių santykių gaunamas pajamas, todėl teismas laiko, kad sūnaus išlaikymui priteistina 150,00 Eur suma atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą sūnui. Teismas apibendrindamas aptartas aplinkybes sprendžia tenkinti šį ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2016 m. balandžio 19 d.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas (18 b.l.) patvirtina, kad šalys santuokos metu įsigijo nekilnojamąjį daiktą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis 2016-01-01 dienai minėto turto vertė yra 18500,00 Eur. Ieškovė prašo šį butą padalinti abiem sutuoktiniams po ½ jo dalį. Taip pat nustatyti naudojimosi juo tvarką.

CK 3.118 straipsnio 1 dalis įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Sutuoktiniai minėtą butą įgijo santuokoje. Jame gyvena abu, tai yra abiejų sutuoktinių gyvenamasis būstas, todėl teismas laiko, kad ieškovės reikalavimas padalinti butą po ½ dalį atitinka abiejų sutuoktinių interesus, taip pat neprieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams. Nors naudojimosi tvarkos daiktu (butu) nustatymas nepatenka į CK 3.59 reguliavimo sritį, teismas laiko, kad nagrinėjamojoje byloje reikia išspręsti visus keliamus klausimus, nes šiuos klausimus neišsprendus, šalys su nauju ieškiniu turės kreiptis į teismą ir pradėti naujas bylas, o tai akivaizdžiai prieštarautų proceso koncentracijos principui (CPK 7 straipsnis). Teismas taip pat laiko, kad šis klausimas spręstinas santuokos nutraukimo byloje, nes santykiai tarp šalių nėra draugiški – prieš ieškovę atsakovas smurtavo. Prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka, teismo nuomone, yra racionali ir, kaip ieškovė pažymėjo, pagrįsta šalių gyvenimo ir tarpusavio santykių praktika. Kiekvienai šaliai naudojantis vienu kambariu, o bendrojo naudojimosi patalpas – naudojantis kartu. Ieškovei nurodant, kad ji prašo nustatyti tokią tvarką ir byloje nesant duomenų, kad ji pažeistų atsakovo interesus, teismas tenkina ir šį ieškovės reikalavimą ir nustato tokią naudojimosi tvarką – ieškovė naudojasi patalpa- kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 63-5/13,70 kv. m, atsakovas naudojasi patalpa – kambariu, pažymėtu indeksu 63-4/17,07 kv. m, bendram naudojimui paskirti patalpas, pažymėtas indeksais 63-1/4,25 kv. m (koridorius), 63-3/5,96 kv. m (virtuvė), 63- 2/2,91 kv. m (vonios-tualeto patalpa) bei rūsio patalpas, pažymėtos indeksu R-92 (7,73 kv. m) (34 b.l.).

Ieškovės nurodomą kilnojamąjį turtą sudaro: automobilis VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo rinkos vertė apie 900,00 eurų; automobilis FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo rinkos vertė apie 500,00 eurų, televizorius „SONY“ - 250 eurų; televizorius LG - 200 eurų; automobilio FORD FOCUS padangos (4 vnt.) - 60 eurų; automobilio VW SHARAN padangos (4 vnt.) - 60 eurų; dviratis - 40 eurų; komoda - 30 eurų; knygų lentyna - 30 eurų; spintelė daiktams dėti (4 lentynų)- 40 eurų; drabužių spinta - 300 eurų; vaikų kambario šviestuvas - 16 eurų; medinė balkono lentyna -15 eurų; lova - kampas -500 eurų; svetainės stalas - 60 eurų, sekcija-300 eurų; svetainės šviestuvas - 15 eurų; dieninės užuolaidos - 30 eurų; roletai vaikų kambaryje - 2 vnt. - 35 eurai; roletai svetainės - 2 vnt. - 55 eurai; roletai virtuvės- 1 vnt. - 40 eurų; virtuvės ir tualeto durys - 120 eurų; svetainės durys- 60 eurų; virtuvinis stalas - 40 eurų; virtuvinis komplektas - 400 eurų; šaldytuvas - 150 eurų; mikrobangų krosnelė - 20 eurų; virtuvinės kėdės - 3 vnt. - 20 eurų; kriauklė - 30 eurų; virtuvės šviestuvas – 20 eurų; garų surinktuvas - 40 eurų; bulvių tarkavimo mašina - 30 eurų; kokteilinė - 15 eurai; sumuštinių keptuvė - 10 eurų; sulčiaspaudė - 25 eurų; prieškambario spinta - 300 eurų; prieškambario šviestuvas - 25 eurai; virdulys - 20 eurų; keptuvė - 15 eurų; keptuvė - 20 eurų; lėkščių servizas - 40 eurų; greitpuodis - 55 eurai; nešiojamas kompiuteris HP - 60 eurų; nešiojamas kompiuteris (naudojamas atsakovo) - 150 eurų; stalelis prie lovų - 30 eurų; dujinė viryklė - 80 eurų; skalbimo mašina – 170 eurų; veidrodis - 50 eurų; vonios spintelė - 20 eurų; vonios krepšys skalbiniams dėti - 10 eurų; dušo kabina - 130 eurų, siuvimo mašina - 70 eurų, viso, turtas už 5701 eurą.

Teismas iš dalies nesutinka su ieškovės nurodytu kilnojamuoju turtu, kurį reikėtų laikyti dalintinu turtu. CK 3.127 straipsnio 3 dalis įtvirtina turto dalinimo pirmumo natūra principą. Jei daiktai negali būti padalinti natūra, tuomet sumokama kompensacija pinigais. Iš esmės fiziškai padalintas gali būti bet koks turtas (pavyzdžiui per pusę padalintas stalas). Tačiau teismas pažymi, kad turtas pripažintinas dalinamu turto, t.y. gali būti padalijimo objektu, jeigu dalinant neprarandama galimybė tą daiktą toliau naudoti pagal paskirtį arba tokio daikto dalijimas nereiškia aiškaus daikto vertės sumažėjimo.

Ieškovė prašo dalinant turtą jai inter alia priteisti svetainės duris (60,00 Eur), o atsakovui priteisti (virtuvės ir tualeto duris 120,00 Eur). Teismas laiko, kad šie daiktai – durys - yra kito daikto - buto dalis ir į dalytino turto masę netrauktini. Tokia pati teismo nuomonė ir dėl dušo kabinos. Šių daiktų buvimas bute daro butą tinkamu gyventi, sudaro galimybę naudoti jį pagal paskirtį. Pagal savo prigimtį ir naudojimo paskirtį nei dušo kabina, nei durys negali būti naudojami kaip savarankiški daiktai – jie susiję su kitais konstrukciniais elementais - sienomis ir grindimis, stacionariai yra į juos įtvirtinti. Šių daiktų buvimas buto sudedamąja dalimi lemia ir bendrą buto vertę, tenkančią po ½ dalį abiem sutuoktiniams. Šių daiktų išskyrimas ir jų savarankiškas dalinimas reikštų, kad jie potencialiai gali būti išimti (išardyti), tokiu būdu mažinant bendrą buto vertę (butą padarant tik su daline apdaila). Teismas taip pat atmeta ir ieškovės argumentus, kad durys jai reikalingos spynai įsidėti ir užsirakinti nuo atsakovo. Saugumą ieškovei turėtų suteikti nustatyta naudojimosi tvarka, o ne spynos pakeitimo faktas. Nes priešingu atveju, duris laikant savarankišku kilnojamuoju daiktu, kuris nėra neatsiejamai susijęs su butu, atsakovas jam paskirtose duryse taip pat galėtų įsidėti savo spynas ir ieškovės neįleisti į bendro naudojimo patalpas, pavyzdžiui į virtuvę (ieškovė prašo virtuvės duris priteisti atsakovui). Iš esmės tie patys argumentai taikytini ir dušo kabinai. Todėl teismas šiuos daiktus laiko buto konstrukcine dalimi, nelaiko jų atskirais kilnojamais daiktais ir santuoką nutraukiant jų nedalina.

Dėl kitų daiktų padalijimo teismas laiko, kad ieškovei ir atsakovui dalintini daiktai atitenka protingai ir proporcingai – šalims tenka po automobilį, po televizorių, kompiuterį, padangų komplektą, kiekvienam atitenka dalis baldų ir kitų buities reikmenų. Teismas iš dalintino turto masės šalindamas minėtus daiktus ieškovei priteisia televizorių LG, automobilį FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio FORD FOCUS padangas (4 vnt.), dviratį, spintelę daiktams dėti 4 lentynų, drabužių spintą, medinę balkono lentyną, dienines užuolaidas, šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, virtuvines kėdes, skalbimo mašiną, keptuvę, lėkščių servizą, greitpuodį, roletus iš vaikų kambario, vaikų kambario šviestuvą, komodą, knygų lentyną, nešiojamą kompiuterį, siuvimo mašiną, bulvių tarkavimo mašiną, kokteilinę, sumuštinių keptuvę, sulčiaspaudę, stalelį prie lovų. Atsakovui teismas priteisia automobilį VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) televizorių „SONY“, automobilio VW SHARAN padangas (4 vnt.), lovą-kampą, svetainės stalą, sekciją, svetainės šviestuvą, roletus svetainės, roletus virtuvės, virtuvinį stalą, virtuvinį komplektą, kriauklę, virtuvės šviestuvą, garų surinktuvą, prieškambario spintą, prieškambario šviestuvą, virdulį, keptuvę, nešiojamą kompiuterį, dujinę viryklę, veidrodį, vonios spintelę, vonios krepšį skalbiniams dėti.

Butą šalims priteisus lygiomis dalimis, taip pat tarp sutuoktinių paskirsčius kilnojamus daiktus, vadovaujantis ieškovės nurodytomis daiktų vertėmis, iš didesnę dalį gavusio sutuoktinio kitam sutuoktiniui priteistina kompensacija. Bendra kilnojamųjų daiktų vertė (be durų ir dušo kabinos) yra 5391 Eur. Ieškovei tenkančios kilnojamo turto dalies vertė – 2011 Eur. Atsakovui tekanti kilnojamųjų daiktų vertė – 3380 Eur, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 684,5 Eur piniginė kompensacija (iš bendros sumos atėmus kiekvienai šaliai tenkančią 2011 Eur dalį, lieka 1369 Eur, ją dalinat perpus – viena dalis – 684,5 Eur.).

CK 3.120 straipsnis nurodo, kad į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu, turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Ieškovė nurodė, kad tokį turtą, skirtą vaiko poreikiams tenkinti, sudaro dvi sulankstomos viengulės lovos, rašomasis stalas, rašomojo stalo kėdė, 2 dviračiai, nešiojamas kompiuteris, x-box žaidimų konsolė. Vadovaujantis minėta teisės norma šie daiktai nedalintini ir perduotini ieškovei nepriteisiant už juos kompensacijos.

Ieškovei reiškiant reikalavimą, kad prieš kreditorių šalys lieka solidariais skolininkais ir teismui nenustačius jokių aplinkybių, dėl kurių tos prievolės vykdymo būdas reikštų kokius nors šalies ir paties kreditoriaus interesų pažeidimą, teismas tenkina ir šį ieškovės reikalavimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

I. K. V. šioje byloje pareiškė keturis atskirus ieškinio reikalavimus – 1) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, 2) šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, 3) išlaikymo vaikui priteisimo, 4) santuokoje įgyto turto (kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų bei prievolių) padalinimo.

Pirmieji trys ieškovės reikalavimai patenkinti visa apimtimi. Ketvirtasis reikalavimas patenkintas iš dalies – ieškovė prašė jai priteisti 2071,00 Eur vertės turtą natūra bei 779,50 Eur kompensaciją iš atsakovo (bendra suma 2850,50 Eur), teismas ieškovei priteisė turto natūra už 2011,00 Eur ir 684,5 Eur piniginę kompensaciją (bendra suma 2695,50 Eur). Vertinant tai, kad teismas nekilnojamąjį daiktą, kurio vertė 18500,00 Eur, šalims padalino po ½ dalį, t.y. atitinkamai po 9250,00 Eur vertės, ieškovei iš jos prašomų kilnojamų daiktų priteisė 2011,00 Eur vertės daiktų ir 684,5 Eur piniginę kompensaciją, jos reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto yra patenkintas 99 procentais. Iš prašomo priteisti turto, kurio vertė 12100,5 Eur, ieškovei teismas priteisė turto, kurio vertė 11945,5 Eur. Vertinant tai, kad minėti keturi ieškinio reikalavimai sudaro bendrą ieškinio patenkinimo ar atmetimo proporciją, kurioje kiekvienam reikalavimui tenka po vieną ketvirtąją dalį, teismas, sumuodamas visus ieškinio reikalavimų patenkintas dalis 100 proc.+100 proc.+100 proc.+99 proc. ir šį skaičių apvalindamas iki sveiko skaičiaus sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 100 procentų ir pagal šią proporciją paskirsto bylinėjimosi išlaidas.

Teismas iš atsakovo ieškovei priteisia jos patirtas dokumentų kopijavimo išlaidas – 4,60 Eur (69 b.l.). Iš atsakovo teismas valstybei priteisia antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagal pateikiamą pažymą - 177,52 Eur. Taip pat priteisia žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šioje byloje turėjo būti sumokėtas toks žyminis mokestis: už neturtinius santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo reikalavimus po 41 Eur (82 Eur), žyminis mokestis už vaiko išlaikymo reikalavimą – 54 Eur, už turto padalinimo reikalavimą turėjo būti sumokėtas 363,00 Eur (nuo prašomos priteisti 12100,5 Eur turto vertės). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 5,22 Eur.

Viešųjų registrų tvarkytojai – VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra, kurių registruose atlikti atitinkami įrašai apie bylos iškėlimą, informuotini apie šios bylos nagrinėjimo pabaigą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį patenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono Savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 323) tarp K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl A. V. kaltės. Po santuokos nutraukimo K. V. palikti santuokinę pavardę - V.

Nepilnamečio sūnaus A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina K. V..

Nepilnamečiui šalių sūnui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2016 m. balandžio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. K. V. paskirti vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Išlaikymą sūnui A. V. turi mokėti už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos į vaiko motinos K. V. sąskaitą Nr. LT637300010096637015.

Nekilnojamąjį turtą, įgytą santuokos metu - butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti lygiomis dalimis po ½ (vieną antrąją) dalį kiekvienam sutuoktiniui.

K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti televizorių LG, automobilį FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio FORD FOCUS padangas (4 vnt.), dviratį, spintelę daiktams dėti 4 lentynų, drabužių spintą, medinę balkono lentyną, dienines užuolaidas, šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, virtuvines kėdes, skalbimo mašiną, keptuvę, lėkščių servizą, greitpuodį, roletus iš vaikų kambario, vaikų kambario šviestuvą, komodą, knygų lentyną, nešiojamą kompiuterį, siuvimo mašiną, bulvių tarkavimo mašiną, kokteilinę, sumuštinių keptuvę, sulčiaspaudę, stalelį prie lovų.

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti automobilį VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) televizorių „SONY“, automobilio VW SHARAN padangas (4 vnt.), lovą-kampą, svetainės stalą, sekciją, svetainės šviestuvą, roletus svetainės, roletus virtuvės, virtuvinį stalą, virtuvinį komplektą, kriauklę, virtuvės šviestuvą, garų surinktuvą, prieškambario spintą, prieškambario šviestuvą, virdulį, keptuvę, nešiojamą kompiuterį, dujinę viryklę, veidrodį, vonios spintelę, vonios krepšį skalbiniams dėti.

Iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 684,50 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir 50 ct) piniginę kompensaciją už atsakovui priteistą didesnę kilnojamojo turto dalį.

Kreditorinius įsipareigojimus „Swedbank“, AB pagal 2008-01-22 kredito sutartį Nr.08-007202-FA, po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariąja prievole kreditoriui.

Nustatyti tokią naudojimosi butu su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi patalpa- kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 63-5/13,70 kv. m, A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi patalpa – kambariu, pažymėtu indeksu 63-4/17,07 kv. m, K. V. ir A. V. bendrai naudojasi patalpomis, pažymėtas indeksais 63-1/4,25 kv. m (koridorius), 63-3/5,96 kv. m (virtuvė), 63- 2/2,91 kv. m (vonios-tualeto patalpa) bei rūsio patalpas, pažymėtos indeksu R-92 (7,73 kv. m).

Vaikų poreikiams tenkinti skirtus daiktus - dvi sulankstomas viengules lovas, rašomąjį stalą, rašomojo stalo kėdę, 2 dviračius, nešiojamąjį kompiuterį, x-box žaidimų konsolę perduotini K. V..

Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos patirtas dokumentų į bylą kopijavimo išlaidas 4,60 Eur (keturis eurus 60 ct).

Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 177,52 Eur (vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų ir 52 ct ) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, 499,00 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 5,22 Eur (penkis eurus 22 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą įmokos kodas 5630, žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti VĮ Registrų centas, VĮ „Regitra“ ir Šiaulių rajono Savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.