Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-06-16 · Civilinė byla Nr. 2A-260-538/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-16
Bylos Nr.
2A-260-538/2010
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00737-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Žydrūnas Bertašius, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
R. B.
Ieškovas
R. R.
Advokatai
Henrikas Mackevičius
Pranešėjas A. Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-260-538/2010Teisėja E. Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-00737-2009-9)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 35.5.; 42.10.;63.1.; 121.15; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. birželio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Almantas Padvelskis, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovui R. B., žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo priteisti 4300 Lt skolos, 1075 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 80,63 Lt žyminio mokesčio ir 300 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nurodė, kad su atsakovu sudarė paskolos raštelį, kuriame atsakovas įsipareigojo ieškovui grąžinti paskolintus pinigus iki 2004-01-31. Atsakovas savo prievolės iki šiol nėra įvykdęs.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu paliko nepakeistą 2009 m. vasario 25 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 4300 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus Lt) skolos, 10750 Lt (vieną tūkstantį septyniasdešimt penkis Lt) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5375 Lt (penkių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2009-02-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 80,63 Lt (aštuoniasdešimt Lt ir 63 ct) žyminio mokesčio ir 300 Lt (tris šimtus Lt) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ieškovui R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šalys sudarė paskolos sutartį, kad ateityje vyks automobilio pirkimas–pardavimas, šalys nenumatė, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas puikiai suvokė ir pats surašė paskolos sutartį, t. y. raštu išreiškė savo valią bei prisiėmė sandorio riziką ir savo prievolę ieškovui turi vykdyti sąžiningai. Atsakovo teiginius, kad automobilis perduotas ieškovui, atmetė kaip nepagrįstus. Taip pat nurodė, kad ieškovas ieškinio senaties termino dėl palūkanų nėra praleidęs, nes reikalauja mokėti palūkanas tik už penkerius metus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teigia, kad teismas sprendimą grindė atsakovo surašytu paskolos lapeliu, tačiau visiškai neatsižvelgė į šios sutarties sudarymo aplinkybes. Neanalizavo esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą, kurią privalėjo įrodyti paskolos davėjas, t. y. ieškovas. Nurodo, kad iš paskolos lapelio turinio matyti, jog jame nėra būtino paskolos sutarties elemento, t. y. įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą, nes jame išdėstytas tik kažkoks įsipareigojimas kažką grąžinti. Mano, kad nesant šių įrodymų, negali kilti ir paskolų teisinių santykių pagrindu kylančios prievolės. Be to, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino bylos faktines aplinkybes. Nurodė, kad liudytoja L. G., priešingai nei nurodyta teismo sprendime, patvirtino faktą, kad ieškovas atsakovui sumokėjo pinigus už automobilį. Be to, teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad iš karto po paskolos raštelio surašymo, t. y. 2003-12-05, į ieškovo sąskaitą už jam perduoto automobilio sugadinimą buvo pervesta draudimo kompanijos išmoka – 1735 Lt. Nurodė, kad teismas savo iniciatyva turėjo taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes.

2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino pradžią, todėl reikalavimams dėl palūkanų sumokėjimo nepagrįstai nebuvo pritaikyta senatis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo 2009-09-28 sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas įrodė visas aplinkybes, patvirtinančias, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. Teigia, kad iš paskolos raštelio aiškiai matyti, kad atsakovas įsipareigojo ieškovui grąžinti paskolos raštelyje nurodytą sumą – 4300 Lt. Pažymi, kad ieškovas niekada netvirtino, jog paskolos sutartis nebuvo tinkamai sudaryta. Teigia, kad atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad liudytoja L. G. patvirtino faktą, jog ieškovas atsakovui sumokėjo pinigus už automobilį. Teigia, jog ši liudytoja aiškiai negalėjo paaiškinti visų aplinkybių, todėl atsakovas jos parodymus netinkamai interpretavo. Dėl draudžiamosios išmokos už automobilio sugadinimą pažymi, kad byloje esantys įrodymai, susiję su automobilio sugadinimu, yra prieštaringi. Ieškovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktas faktines aplinkybes, visiškai pagrįstai nekonstatavo niekinio sandorio buvimo fakto. Atsakovo nurodytos aplinkybės atitinka ne tariamo, o apsimestinio sandorio požymius, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šalys sudarė ne paskolos, o kitokį sandorį. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai iš atsakovo priteisė metines palūkas už penkerius metus ir netaikė senaties. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys sudarė paskolos lapelį, kuriuo R. B. iš R. R. pasiskolino 4300 Lt ir įsipareigojo grąžinti iki 2004-01-31, R. B. patvirtino, kad pinigus gavo, pinigų gavimo faktą savo parašu ant šio lapelio patvirtino ir L. G. (b. l. 4). Tačiau atsakovas R. B. teigia, kad šis paskolos raštelis sudarytas kaip garantas, jog jis neprašys grąžinti ieškovui perduoto automobilio, t. y. tai buvo ne paskoliniai santykiai, o automobilio pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai. Savo motyvą grindžia tuo, jog sudarytame paskolos raštelyje nėra būtino paskolos sutarties elemento, t. y. įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Kolegija su šiuo apelianto motyvu nesutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas surašė paskolos raštelį, kuriame nurodė, kad iš atsakovo pasiskolino 4300 Lt ir įsipareigoja grąžinti iki 2004-01-31 (b. l. 40). Iš šio raštelio galima spręsti, kad buvo suteikta paskola. Paskolos sutartimi viena sutarties šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja juos grąžinti (LR CK 6.870 str. 1 d.). Atsakovo 2003-11-24 surašytas paskolos raštelis atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.871 str. 1 d. ir 3 d. numatytą paskolos sutarties, sudarytos tarp fizinių asmenų, formai keliamus reikalavimus, be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tai galėjo būti kitokia sutartis, o ne paskolos sutartis, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai. Iš paskolos raštelio aiškiai matyti, kad atsakovas iš ieškovo pasiskolina 4300 Lt ir įsipareigoja grąžinti iki 2004-01-31 ne ką kitą, o būtent pasiskolintą sumą. Pasiskolintų pinigų gavimo faktą patvirtina pats atsakovas ir liudytoja L. G. savo parašu patvirtina pinigų gavimo faktą. Paskolos raštelio buvimas pas ieškovą patvirtina faktą, kad atsakovas paskolos nėra grąžinęs. Taigi visiškai nepagrįstas atsakovo teiginys, kad nebuvo įrodytas įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ir dėl to negalima šalių santykių vertinti kaip paskolinių, yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovas neįrodė, kad tarp šalių buvo susiklostę kitokio pobūdžio teisiniai santykiai. Tai, kad į ieškovo sąskaitą buvo pervesta draudžiamoji išmoka dėl ginčo automobilio sugadinimo, nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių paskolinių santykių. Atsakovas taip pat neįrodė, kad grąžino ieškovui pasiskolintą pinigų sumą. Taigi, esant paskolos gavimo faktui ir nustačius, jog prievolė nėra įvykdyta, kitos atsakovo nurodytos aplinkybės paskoliniams santykiams neturi teisinės reikšmės (CPK 185 str.).

Kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, jog reikalavimams dėl palūkanų sumokėjimo nepagrįstai nebuvo pritaikyta senatis. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų priteisimo. Pažymėtina, kad Sprendimu konstatuota, jog atsakovas savo prievolės ieškovui neįvykdė, todėl pagal CK 6.260, 6.210, 6.37 str. nuostatas skolininkas privalo mokėti palūkanas, t. y. atlyginti minimalius ieškovo nuostolius. Teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos. Ieškovo prašymą priteisti ne didesnes kaip 5 procentų metines palūkanas pirmosios instancijos teismas tenkino, nes tuo jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo, kurie pažeidus skolos grąžinimo terminus yra preziumuojami ir ieškovui jų įrodinėti nereikia. Taigi priteistos palūkanos yra ne už ilgesnį, kaip nustato CK 1.125 str. 9 d., terminą, tai yra sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą, apimantį laikotarpį nuo ieškinio teismui padavimo dienos, 2009-02-23, ankstesnius 5 metus iki 2004-02-23. Kolegija pažymi, kad procesinių palūkanų paskirtis yra operatyvaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, todėl priteisus iš atsakovo pagal paskolos raštelį pinigus, vadovaujantis LR CK 6.37 straipsnio 2, 4 dalimis, priteistinos ir procesinės palūkanos.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovo nurodytą skolos dydį, nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusAlvydas Žerlauskas