- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-05
- Bylos Nr.
- 1-623-885/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01961-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- A. E.
- Nukentėjusysis
- D. E.
- Advokatai
- Stanislava Šulcaitė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), teista 3 kartus: 1) 1996-10-15 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 272 str. 2 d. (LR BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 5 m., vadovaujantis LR 1995-12-21 įst. “Dėl amnestijos” 2 str., nuo neatliktos bausmės dalies atleista; 2) 1998-12-03 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. (LR BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 m. su viso jos turto konfiskavimu; vadovaujantis LR 1998-12-22 įst. “Dėl amnestijos” 2 str. 1 d. 1 p., bausmė sumažinta ½, galutinė bausmė – 1m. 6 mėn. laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu; 3) 1999-09-13 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 111 str. 2 d. (LR BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 5 m. 6 mėn., vadovaujantis LR BK 43 str., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 1998-12-03 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 m. su viso turto konfiskavimu; 1999-11-17 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, remiantis LR BK 42 str. 4 d., paskirta bausmė pakeista ir galutinė bausmė paskirta 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu, bausmę atlikusi, teistumas išnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. E. 2010-12-12, apie 23.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudodama fizinį smurtą mažamečio sūnaus D. E., gim. 1998 m., atžvilgiu, tai yra suduodama vytele tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam D. E. į tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas mažamečio D. E. kūno vietas, tuo padarydama jam nubrozdinimus kairiame skruoste ties apatiniu žandikauliu ir smakro kairėje pusėje, kaklo viršutinio trečdalio kairiame šone ties apatinio žandikaulio kampu ovalo formos vieną kraujosruvą, kaklo viršutinio trečdalio dešiniame šone ties apatinio žandikaulio kampu tris juostos formos kraujosruvas ir nugaros kairėje pusėje šalia stuburo dvi horizontalias kraujosruvas, dėl ko mažamečiui D. E. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamoji A. E. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad tai buvo gruodžio mėnesį, grįžo D. į namus atsagstyta striuke, šlapias. Ji paklausė, kur buvo. Paaiškino, kad prie prekybos centro „Tau“ čiuožinėjo nuo kalniuko. Paklausė, kur pirštinės, šalikas. Pasakė, kad pametė, tada suprato, kad sūnus dar ir prisirūkęs. Kai jam tai pasakė ir paklausė, kas duoda cigaretes, jis ją pasiuntė necenzūriniais žodžiais. Tada ji susinervino, nusilaužė alyvos šakelę ir ja sudavė, kiek pamena į sėdmenis, bet gal ir galėjo kliūti per nugarą. Suprato, kad negerai padarė ir parodė, kad nervai nelaikė. Tačiau ji tikrai nesmaugė vaiko. Tą vakarą skambino mama, ji sakė palikti D. ramybėje, kad eitų miegoti. Bandė su juo kalbėtis, bet jis uždaras, mažai ką pasakoja. Rytą pamatė, kad batai suplyšę, tėtis padavė naujus batus ir išleido į mokyklą. Kadangi mokykloje sužinojo, kad buvo panaudotas smurtas prieš jį, vaiką iš jos paėmė. Tą vakarą D. veidas buvo raudonas, megztinis užsagstytas, nes buvo stačiu kaklu, todėl ji nematė kaklo. D. jai sakė, kad buvo piktas ir norėjo atkeršyti, tai ir pasakė mokykloje, kad ji jį smaugė. Kadangi ji pati rūkanti, todėl, kad sūnus prisirūkęs, suprato vėliau. Dažnai į namus pareidavo tai su mėlyne, tai dar kas. Kai paklausdavo, kas atsitiko, sakydavo tai krepšinį žaidė, tai futbolą. Sūnų dažnai pamokydavo sesuo, rūkyti išmokė irgi ji. Kai viskas nutiko, D. nebuvo globos namuose. Kaltinamoji parodė, kad augina tris vaikus, dukra laukiasi. Ji pati gulėjo ligoninėje po įvykio dėl patirto streso. Į namus D. nori grįžti, nes jis labai pasikeitė. Su vyru D. santykiai labai geri, jie kartu dirba vyriškus darbus. Su D. viskas buvo gerai, tik pradėjo draugauti su negeru draugu.
Nukentėjusysis mažametis D. E. teisme parodė, kad su draugais čiuožė nuo kalniuko ant specialių tam skirtų daiktų, žaidė. Susipyko su drauge, iš pradžių mušosi, tai ji netyčia jam apibraižė kaklą, nes jis buvo be šaliko. Kadangi grįžo namo šlapias, mama paklausė, kur buvo ir kodėl prisirūkęs. Supykęs pasiuntė ją necenzūriniais žodžiais. Tada mama su rykštele sudavė per nugarą. Po to mamos atsiprašė. Mokykloje sakė, kad mama jį sumušė ir smaugė, nes jei būtų pasakęs, kad mergaitė, tai visi būtų išsijuokę. Su mama santykiai geri. Savaitgaliais tėtis parašo prašymą ir išleidžia į namus.
Liudytoja R. E. teisme parodė, kad ėjo pas mamą, ar kur kitur, nebeprisiminė. Tik žino, kad netoli „Tau“ prekybos centro pamatė D. Jis žaidė su draugais. Paklausė, ar mama žino, ar leido taip ilgai negrįžti į namus. Ji jam pasakė, kad ilgai netemptų ir eitų į namus, nes po to mama supyks. Kai jį sutiko, D. buvo be kepurės, šaliko, striukė atsagstyta, šlapias. Jis jai sakė, kad iš pradžių draugę „išmaudė“, o po to draugė jį „išmaudė“ su sniegu. D. buvo apsirengęs sportiniu megztuku. Šaliką sakė palikęs, ten kur žaidė. Mama niekada neišleisdavo be šaliko ir pirštinių, net ir jai liepdavo viską užsidėti. Buvo žiema ir tamsoka lauke. Tuo metu turėjo ilgokus plaukus, jie buvo šlapi, veidas raudonas, matėsi, kad D. sušilęs. Kad kaklas būtų nubrozdintas, tai nematė. Pirštinių neturėjo, sakė, kad plikom rankom sniegas geriau limpa. Kai nuėjo pas mamą, ji sakė, kad D. nėra namuose, ji jai pasakė, kur jį matė. Kitos dienos rytą paskambino mama, pasakė, kad neišlaikė nervai ir, kad D. sudavė rykštele. Apie smaugimą nieko nesakė. Ir kliuvo jam tik dėl to, kad buvo prisirūkęs. Ji parodė, kad D. toks yra, grįžta kada nori, kartais ir visai negrįžta.
Liudytoja D. S. teisme parodė, kad nukentėjusysis yra jos mokinys. Mamos iki šios dienos nebuvo mačiusi, bendraudavo su tėčiu. D. atėjo į mokyklą, susimušė su draugu. Tuo metu draugas pasakė, kad gaila, jog mama jo nepasmaugė. Ant kaklo buvo mėlynės, kaip smaugimo žymės. Pats D. sakė, kad tai tikrai ne mama padarė. Po muštynių viskas paaiškėjo. Sakė, kad dėl batų, nes iš vakaro nepasakė, kad jie suplyšę. Tiksliai neprisiminė kada, ar vakare tų batų neparodė, ar ryte. Ant veido nebuvo nieko matyti, tik ant kaklo matėsi žymės. Kai atvyko policija, pakėlė marškinėlius, tada pamatė ir žymes ant nugaros. Vaikas yra sunkaus būdo, erzina vyresnius vaikus. Rašė ir siūlė, kad nuvestų pas gydytojus. Bara mokytojus, laido daiktus. Jei su juo bandoma susitarti gražiuoju, tai tada iš viso neįmanoma. Nesiskaito nei su kuo.
Liudytojas A. E. teisme parodė, kad nukentėjusysis yra jo sūnus, o kaltinamoji –žmona. Kai grįžo į namus, žmona buvo susipykusi su sūnumi. Žmona papasakojo, kad sūnus grįžo šlapias, apsirūkęs. Kai apie tai ji užsiminė, buvo negražiai išvadinta. Jam grįžus, sūnus buvo apsirengęs pižamą. Jis matė tik įbrėžimus ant kaklo. Kai paklausė, kas tai, jam paaiškino, kad žaidžiant ant kalniuko, draugė įbrėžė. O mama rykštele sudavė, kad negražiai pasakė. Ryte eidamas užsidėjo megztinį aukštu kaklu. D. įsivaikino prieš du metus. Gyvena kartu šešis metus. Įbrėžimas buvo ant kaklo, vienoje vietoje. Ant veido nieko nematė. Jis auklėja sūnų, o žmona dukras. Rodos, rodo gerą pavyzdį, bet yra kaip yra. Vakare matė tą įbrėžimą, bet pagalvojo, kad paprastas tas įbrėžimas. Kaip jis pats sakė, žaidžiant ant kalniuko jį apibraižė. Mokykloje D. pasakė, kad mama smaugė, bet taip pasielgė, nes nenorėjo sakyti, kad mergaitė. Būtų iš jo išsijuokę. Jis mėlynių nematė.
Specialistas J. S. teisme parodė, kad nubrozdinimai D. E. kairiame skruoste ir smakre padaryti bukais kietais daiktais, galimai rankų pirštų nagais, kraujosruvos kakle galėjo būti padarytos spaudžiant kaklą rankų pirštais, bet ne vytele. Sprendžiant iš nugaroje esančių kraujosruvų matmenų, jos galėjo būti padarytos suduodant smūgius apie 1 cm storio vytele. D. E. nubrozdinimai padaryti tik kairiame skruoste ir smakre, kakle nubrozdinimų nebuvo padaryta.
Be kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, jos kaltė įrodyta ir kita byloje esančia medžiaga:
2010-12-13 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame fiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), sudaryta schema, paimta šaka, kuri prijungta prie bylos (b.l. 5-7);
2010-12-15 gauta specialisto išvada Nr. G 1658/10(04), kurioje nurodoma, kad D. E. padaryti: nubrozdinimai kairiame skruoste ties apatiniu žandikauliu ir smakro kairėje pusėje, kaklo viršutinio trečdalio kairiame šone ties apatinio žandikaulio kampu ovalo formos viena kraujosruva, kaklo viršutinio trečdalio dešiniame šone ties apatinio žandikaulio kampu trys juostos formos kraujosruvos ir nugaros kairėje pusėje šalia stuburo dvi horizontalios kraujosruvos, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; nubrozdinimai padaryti bukais kietais daiktais (b.l. 11);
2011-01-27 specialisto J. S., kuris atliko D. E. kūno tyrimą, sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, paaiškinimu, kad nubrozdinimai D. E. kairiame skruoste ir smakre padaryti bukais kietais daiktais, galimai rankų pirštų nagais, kraujosrūvos kakle galėjo būti padarytos spaudžiant kaklą rankų pirštais. Sprendžiant iš nugaroje esančių kraujosrūvų matmenų, jos galėjo būti padarytos suduodant smūgius apie 1 cm storio vytele. D. E. nubrozdinimai padaryti tik kairiame skruoste ir smakre, kakle nubrozdinimų nebuvo padaryta (b.l. 12);
2011-02-01 tarnybiniu pranešimu, kuriame tyrėja I. J. informuoja, jog kartu su tyrėju D. P. apžiūrėjo teritoriją, esančią Tilžės gatvėje, prie centrinių laidojimo namų, prie parduotuvės „Tau”, prie Rygos gatvės išeigų, tikslu surasti vietą, kur galėjo būti sužalotas D. E., bei nustatyti E. ir S. tapatybes, tačiau niekur nerasta žymių, kur būtų vaikų žaidimo vieta (b.l. 40-41);
2010-12-14 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl D. E. globos nustatymo nuo 2010-12-13, laikinuoju globėju ir turto administartoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namai, esantys Vilniaus g. 297A, Šiauliuose (b.l. 62);
2011-03-14 Šiaulių miesto Vaikų globos namų direktoriaus surašytu įgaliojimu Nr. 134-(1.17.), kuriuo įgaliota socialinė pedagogė R. G. atstovauti nukentėjusiojo D. E. interesus (b.l. 20);
2011-01-13 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta medinė vytelė, 70 cm ilgio iki 1 cm skersmens storiausioje vietoje, pagal vytelės galų būklę ji yra nulaužta, padaryta fotonuotrauka, 2011-07-05 perduota saugoti Šiaulių miesto PK, kvitas B serija BBB Nr. 001391 (b.l. 42-44, 145-146).
Kaltinamosios kaltė pilnai įrodyta jos pačios daliniu prisipažinimu, šiuos jos parodymus iš dalies patvirtina nukentėjusiojo D. E. parodymai, patvirtina liudytojos R. E. ir D. S. parodymai bei specialisto paaiškinimai. Teismas atmeta kaltinamosios parodymus, kad ji savo sūnui tik sudavė vytele per užpakalį ir nugarą bei nukentėjusiojo parodymus, kad jo kaklą subraižė kartu su juo žaidusi mergaitė ir remiasi nuosekliais liudytojos R. E. parodymais, iš kurių matyti, kad kai nukentėjusysis žaidė su draugais, kad kaklas būtų nubrozdintas, ji nematė. Specialistas J. S. taip pat parodė, kad nubrozdinimai D. E. kairiame skruoste ir smakre padaryti bukais kietais daiktais, galimai rankų pirštų nagais, kraujosruvos kakle galėjo būti padarytos spaudžiant kaklą rankų pirštais, bet ne vytele. Sprendžiant iš nugaroje esančių kraujosruvų matmenų, jos galėjo būti padarytos suduodant smūgius apie 1 cm storio vytele. Iš liudytojos D. S. parodymų matyti, kad ant nukentėjusiojo kaklo buvo mėlynės, kaip smaugimo žymės, o atvykus policijai ir pakėlus marškinėlius, pamatė ir žymes ant nugaros. Šie parodymai yra patikimi, juos pagrindžia kita byloje esanti medžiaga, nėra pagrindo jais abejoti ir nesiremti. A. E. kaltę taip pat patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), sudaryta schema, paimta šaka, kuria kaltinamoji sudavė smūgius D. E.; specialisto išvada Nr. G 1658/10(04), kurioje nurodoma, kad D. E. padaryti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; specialisto J. S., kuris atliko D. E. kūno tyrimą, sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, paaiškinimas, kad nubrozdinimai D. E. kairiame skruoste ir smakre padaryti bukais kietais daiktais, galimai rankų pirštų nagais, kraujosruvos kakle galėjo būti padarytos spaudžiant kaklą rankų pirštais, sprendžiant iš nugaroje esančių kraujosruvų matmenų, jos galėjo būti padarytos suduodant smūgius apie 1 cm storio vytele; daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta medinė vytelė, 70 cm ilgio iki 1 cm skersmens storiausioje vietoje, pagal vytelės galų būklę ji yra nulaužta, padaryta fotonuotrauka. Įrodymai byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamosios kaltei pagrįsti. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2010-12-12 apie 23.30 val. A. E. nemėginusi aiškintis vaiko poelgio priežasčių, dėl menkavertės priežasties užpuolė mažametį D. E. bei panaudojo prieš jį fizinį smurtą, taip nežymiai sutrikdydama jam sveikatą.
D. E. gimė (duomenys neskelbtini), todėl nusikaltimo padarymo metu buvo mažametis, t.y. nesulaukęs 14 metų amžiaus, A. E. veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
A. E. nusikalstamą veiką padarė veikdama netiesiogine tyčia, t.y. kaltinamoji suvokė savo nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, numatė, kad dėl jos elgesio gali atsirasti LR BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė.
Skirdamas bausmę A. E. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. A. E. veikdama netiesiogine tyčia padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikalstamą veiką ji padarė būdamas teista, tačiau teistumui išnykus (b.l. 133-134), administracine tvarka bausta, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 131-132), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro įskaitoje nėra (b.l. 126), VšĮ Šiaulių ligoninės filialo psichiatrijos ligoninės pacientų registre yra įrašyta (b.1. 127), VšĮ Šiaulių ASPC Psichikos sveikatos centre pacientų registre yra įrašyta (b.1. 128), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. PK VPS CPN įskaitoje neįrašyta, gauti keli skundai dėl naminės degtinės laikymo ir realizavimo (b.l. 124), dirbanti (b.l. 135), todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir įvertinus tai, kad už LR BK 140 str. 2 d. padarytą nusikalstamą veiką numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, jai skirtina laisvės atėmimo bausmė, paskiriant vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. A. E. taikytinas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas bei skirtinas įpareigojimas, nes bausmės tikslas gali būti pasiektas be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Taip pat teismo nuomone, padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, tikslinga A. E. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programos, nes nusikaltimą padarė savo šeimos nariui - mažamečiui vaikui (LR BK 67 str. 1d., 722 str.) .
A. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Daiktinis įrodymas - medinė vytelė, kuri 2011-07-05 perduota saugoti Šiaulių miesto PK, kvitas B serija BBB Nr. 001391 (b.l. 42-44, 145-146), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. E. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d., 67 str., 722 str. A. E. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įpareigojimą įvykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinį įrodymą - medinę vytelę, kuri 2011-07-05 perduota saugoti Šiaulių miesto PK, kvitas B serija BBB Nr. 001391 (b.l. 42-44, 145-146), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.