Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-10 · Civilinė byla Nr. 2A-927-302/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-10
Bylos Nr.
2A-927-302/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-13424-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
Atsakovas
UAB „Interio“
Ieškovas
UAB „Gaumina“
Kategorijos
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-927-302/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-13424-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos 42.11.1; 52.1; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Interio“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gaumina“ ieškinį atsakovui UAB „Interio“ dėl skolos priteisimo bei atsakovo UAB „Interio“ priešieškinį ieškovui UAB „Gaumina“ dėl restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Gaumina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisi iš atsakovo UAB „Interio“ 26 197 Lt skolos, 943,09 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2006-08-31 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Sutartis Nr. G-2006-043 (toliau – Sutartis). 2007-06-11 tarp šalių buvo pasirašytas Užsakymas Nr. G-2006-043-U2 (toliau – Užsakymas) prie Sutarties. Pagal Užsakymą ieškovas turėjo sukurti atsakovo interneto svetainės projektą ir patalpinti jį atsakovo tarnybinėje stotyje nurodytu interneto adresu (Užsakymo 1, 2.1 punktai), o atsakovas turėjo sumokėti už šiuos darbus Užsakyme nustatyta tvarka (Užsakymo 2.2., 4-5 punktai). Ieškovas įvykdė Sutartimi ir Užsakymu prisiimtus įsipareigojimus ir atliko Užsakyme numatytus darbus bei perdavė juos atsakovui. 2007-10-05 ieškovas išrašė atsakovui už atliktus darbus PVM sąskaitą faktūrą Serija GAU07 Nr. 871. Atsakovas apmokėjo tik dalį šios sąskaitos ir liko skolingas ieškovui 26 197 Lt. Šiai sumai ieškovas kelis kartus pateikė atsakovui 2008-12-31 aktą dėl skolų suderinimo, tačiau atsakovas negrąžino ieškovui iš savo pusės pasirašyto akto egzemplioriaus. Ieškovui reikalaujant iš atsakovo atsiskaitymo už atliktus ir atsakovui perduotus darbus, atsakovas, praėjus 2 metams nuo apmokėjimo termino, nurodė, kad nutraukia Sutartį su ieškovu ir reikalauja grąžinti jo sumokėtą avansą. Atsakydamas į nepagrįstą pranešimą, ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, kurioje nurodė, kad nesutinka nutraukti tarp šalių sudarytos Sutarties ir reikalauja pilnai su juo atsiskaityti. Neatlikdamas visų tarp šalių sulygtų mokėjimų ir iki šiol, praėjus 2 metams nuo sąskaitos pateikimo, nesumokėdamas dalies atliktų darbų kainos, atsakovas elgiasi nesąžiningai. Tarp šalių pasirašytos Sutarties 4.1. punktas numatė terminą pretenzijoms dėl darbų trūkumo pareikšti, per kurį pretenzijos nebuvo pareikštos. Tokiu būdu darbai buvo atlikti laiku, tinkamai ir kokybiškai bei atsakovo priimti. Ieškovas taip pat reikalauja užsakymo 6.1 p. numatytų 0,02 proc. dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Interio“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pareikštu priešieškiniu prašė priteisti 19 765 Lt sumokėtą avansą ir 8,28 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad šalių 2006-08-31 sudarytos sutarties Nr. G-2006-043 (toliau – Sutartis) pagrindu buvo pasirašytas užsakymas Nr. G-2006-043-U2. Pagal šio Užsakymo 1.1 punktą Užsakymo objektas buvo UAB „Interio“ interneto svetainės dizaino sukūrimas, pagal 1.2 punktą darbų atlikimo terminas buvo numatytas iki 2007-08-15. Be to, 8.2 punkte numatyta, kad po darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo Rangovas perduoda turinio valdymo sistemą Užsakovui naudotis. UAB „Gaumina“ nesukūrė tokio pobūdžio ir tokios kokybės produkto, dėl kurio šalys tarėsi, ieškovas neperdavė, o atsakovas nepriėmė darbų pagal Sutartį. Kadangi UAB „Gaumina“ tinkamai neįvykdė sudarytos Sutarties bei pažeidė esmines prisiimtas savo, kaip Rangovo pareigas, 2009-09-10 UAB „Interio“ pranešė UAB „Gaumina“ apie Sutarties nutraukimą. Nepaisant to, kad UAB „Gaumina“ neatliko sutartų darbų, o Sutartis yra jau nutraukta, dar Sutarties galiojimo laikotarpiu UAB ‚Interio“ buvo pervedusi Rangovui 19 765 Lt užmokesčio už būsimus darbus. Tačiau atsakovo manymu, kadangi UAB „Gaumina“ sutartų darbų nepabaigė ir jų nepervedė UAB „Interio“, ieškovo gautas 19 765 Lt avansas turėtų būti grąžintas. Nagrinėjamoje situacijoje šalys Sutartimi Nr. G-2006-043 buvo susitariusios dėl tam tikrų darbų atlikimo, o Užsakymu Nr. G-2006-043-U2 - dėl UAB „Interio“ interneto svetainės sukūrimo. Atsakovas nurodė, kad UAB „Gaumina“ neįvykdė pagrindinės Sutarties 2.1 punktu ir Užsakymo 2.1.1 punktu nustatytos prievolės, t.y. neparengė tinkamo interneto svetainės projekto ir jo neperdavė Užsakovui UAB „Interio“, dėl nurodytos priežasties, jog nebuvo įvykdyta sutartis, atsakovas UAB „Interio“ nusprendė ją nutraukti. Pagal Sutarties 7.5 punktą kiekviena šalis turi teisę nutraukti šią Sutartį vienašališkai, pranešdama kitai šaliai raštiškai prieš 14 (keturiolika) dienų iki nutraukimo termino. Nutraukus sutartį kreditorius netenka teisės reikalauti ją įvykdyti, o skolininkas nebeturi pareigos ją įvykdyti. Be to, sutarties nutraukimas sukelia ir kitas teisines pasekmes. Taigi nutraukus sutartį, taikoma dvišalė restitucija. Rangovas Sutarties iš esmės neįvykdė ir jokių darbų Užsakovui neperdavė, o Užsakovas sumokėjo Rangovui avansinę įmoką (19 765 Lt dydžio) už būsimus darbus, todėl taikant dvišalę restituciją UAB „Gaumina“ turėtų būti įpareigotas grąžinti UAB „Interio“ visą avansinę įmoką, t.y. 19 765 Lt.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „Interio“ iekšovo UAB „Gaumina“ naudai 26 197 Lt skolą, 943,09 Lt delspingius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 27 140,09 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-10-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad darbų perdavimo – priėmimo aktas buvo pasirašytas pavėluotai, t.y. darbai turėjo būti atlikti 2007-08-15, tačiau aktas buvo pasirašytas 2007-10-05, o vėliau pakeitė savo poziciją teigdamas, kad darbų perdavimo priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, kritiškai vertino tokius atsakovo paaiškinimus ir byloje esantį darbų perdavimo – priėmimo aktą vertino kaip pakankamą įrodymą, patvirtinantį darbų perdavimo faktą atsakovui. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pripažino, jog ginčo darbai, sulygti šalių 2006-08-31 sudarytos sutarties pagrindu pasirašytu užsakymu Nr. G-2006-043-U2, buvo atlikti laiku, tinkamai ir kokybiškai. Aplinkybės, kad darbai perduoti 1,5 mėnesio vėliau nei numatyta sutartyje, teismas nevertino kaip sąlygojusios esminį ieškovo sutarties pažeidimą. Teismas, atsižvelgdamas į šalių susiklosčiusių santykių specifiką, sprendė, kad šiuo atveju sutarties įvykdymo terminas nėra esminė sutarties sąlyga ir dėl termino praleidimo darbų įvykdymas atsakovui prasmės neprarado. Be to, pažymėjo, kad atsakovas sutiko su pavėluotų darbų atlikimu ir nelaikė tai esminiu sutarties pažeidimu, priešingai, pažymėjo, jog darbai atlikti laiku. Šiuo atveju teismas nelaikė reikšminga atsakovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas sukurta interneto svetaine niekada nesinaudojo.

Vadovaudamasis CK 6.662 str. nuostatomis, teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas ieškovui jokių pretenzijų dėl perduotų darbų trūkumų nei jų priėmimo metu, nei po darbų priėmimo nėra pareiškęs, ir tik kilus ginčui dėl darbų apmokėjimo, atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl netinkamų darbų atlikimo, t.y. tokie jo veiksmai teismo įvertinti kaip nesąžiningi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovas darbų neatliko, ar atliko juos netinkamai ir iš esmės pažeidė sutartį (CPK 178 str.). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2011-02-24 byloje paskyrus ekspertizę ekspertas N. P. 2011-04-27 ekspertizės akte nurodė, kad ieškovo sukurtas interneto svetainės projektas pagal pateiktą užduotį, kuri yra užfiksuota šalių sudarytoje sutartyje, atitinka 80-95 procentus. Ekspertas taip pat nurodė, kad interneto svetainės darbų sukūrimo vidutinė rinkos vertė yra 10 549,20 Lt plius PVM (su 30 procentų teigiama/ neigiama paklaida). Teismo posėdžio metu ekspertas N. P. nurodė, kad nustatydamas ieškovo atliktų interneto svetainės darbų vertę vadovavosi įmonės, kurioje dirbo kainomis ir savo patirtimi, todėl teismas nesiremia eksperto išvadoje nurodyta vidutine atliktų darbų kaina, kadangi ji nėra pagrįsta jokiais leistinais rašytiniais įrodymais ir nustatyta remiantis eksperto įmonėje buvusiomis panašių paslaugų kainomis. Teismo posėdžio metu ekspertas taip pat patvirtino, kad atsižvelgiant į atsakovo pateiktą užduotį, svetainės kūrimo darbai buvo atlikti su labai mažais trūkumais, kurie be didelių laiko sąnaudų galėjo būti ištaisyti. Dėl nurodyto teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas netinkamai atliko jam pavestus darbus pagal rangos sutartį. Be to, pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, jog nei sutartyje, nei užsakyme nebuvo aiškiai suformuluota užduotis ieškovui, todėl atsakovas užduotis konkretizuodavo žodžiu, turi prisiimti riziką dėl netikslios, ar neaiškios užduoties pateikimo ieškovui, nes tokia pareiga tenka užsakovui. Tai, kad atsakovo lūkesčiai apie interneto svetainę nepasiteisino, nėra pagrindas spręsti dėl sutarties netinkamo įvykdymo.

Taip pat teismas pažymėjo, kad kiekviena šalis turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, šiuo atveju atsakovas prašo taikyti restituciją šalių teisiniuose santykiuose, kuriuose ieškovo prievolė pasibaigė jos tinkamu įvykdymu, todėl atsakovas nepagrįstai nurodė ieškovui, jog nutraukia su juo sudarytą sutartį ir be teisinio pagrindo prašo taikyti restituciją.

Atsakovas, praėjus beveik dvejiems metams po darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo, pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą. Teismas pažymėjo, kad vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų yra jos tinkamas įvykdymas (CK 6.123 str. 1 d.). CK 6.213 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį, o atsakovo priešieškinį atmesti ir iš atsakovo ieškovui priteisti 26 197 Lt įsiskolinimą už atliktus svetainės sukūrimo darbus (CK 6.644 str.1 d.), taip pat vadovaudamasis šalių sudaryto Užsakymo Nr. G-2006-043-U2 6.1. p. priteisė 943,09 Lt delspinigių (26 197 Lt x 0,02 proc. x 180 d.) pagal ieškovo paskaičiavimą, nes atsakovas nevykdė savo pareigos atsiskaityti su ieškovu už atliktus svetainės kūrimo darbus, o vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 2 d., CK 6.37 straipsnio 2 d. teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos nuo įsiskolinimo dydžio.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Interio“ apeliaciniu skundu prašo: byloje paskirti ekspertizę; skundžiamą 2011-10-28 teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovo UAB „Gaumina" ieškinį atmesti, o atsakovo UAB „Interio" priešieškinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad sprendime teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Gaumina“ visiškai tinkamai atliko ir perdavė atsakovui UAB „Interio“ Sutartyje ir 2007 m. birželio 11 d. Užsakyme Nr. G-2006-043-U2 numatytus darbus. Faktą, kad ginčo darbai buvo tinkamai atlikti ir perduoti atsakovui UAB „Interio" teismas visiškai nepagrįstai pripažino įrodytu remdamasis faktiškai vieninteliu rašytiniu įrodymu - 2007-10-05 darbu priėmimo - perdavimo aktu, kuris net nėra atsakovo atstovų pasirašytas, taip pat prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir kurio turinys bet kuriuo atveju neatitinka įstatymų bei teismų praktikos keliamų reikalavimų. Akto apačioje matyti neryškūs atspaudo kontūrai ir nėra jokio UAB „Interio“ atstovo parašo, todėl akivaizdu, kad šis darbų perdavimo – priėmimo aktas negali būti tinkamu darbų perdavimo fakto įrodymu.

Aplinkybę, kad tinkamai atlikti darbai 2007-10-05 darbų priėmimo - perdavimo aktu nebuvo perduoti UAB „Interio“ aiškiai patvirtina paties ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2007-10-08 el. laišku ieškovo darbuotoja A. K. rašė kitiems ieškovo darbuotojams (vadovybei) apie ketinimą 2007-10-09 perduoti tam tikrus projektus, tarp kurių, kaip galima spręsti iš nuorodos pavadinimo „Interio_svetainės_gamyba“ yra ir atsakovui nežinomo turinio darbai, susiję su kuriama UAB „Interio“ interneto svetaine, po 2007-10-05 darbų priėmimo - perdavimo akto, akivaizdžiai paneigia skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuotą faktą, jog 2007-10-05 darbų priėmimo -perdavimo aktu darbai buvo perduoti atsakovui.

Apeliantas pabrėžia, kad Sutartimi ir 2007 m. birželio 11 d. Užsakymo Nr. G-2006-043-U2 šalys buvo susitarę dėl kur kas platesnės apimties darbų atlikimo nei išvardinti 2007-10-05 darbų priėmimo - perdavimo akte darbai, tačiau byloje nėra įrodymų, kad UAB „Gaumina“ pagal užsakymą patalpino projektą kliento tarnybinėje stotyje, apmokė kliento atstovą naudotis Turinio valdymo sistema, todėl šis aktas bet kuriuo atveju negali patvirtinti visų sutartinių darbų tinkamo atlikimo ir perdavimo užsakovui UAB „Interio" fakto.

Priimdamas sprendimą teismas nepagrįstai ignoravo tą aplinkybę, kad UAB „Interio" niekada nepradėjo naudotis ieškovo tariamai sukurta įmonės interneto svetaine. Priešingai nei nurodoma sprendime, atsakovo nuomone, ši aplinkybė turi esminę reikšmę atsižvelgiant į ginčo pobūdį bei tai, kad ieškovas nepateikė jokių neginčijamų įrodymų apie interneto svetainės tinkamą sukūrimą ir perdavimą užsakovui. Nurodo, kad jis, negavęs ko tikėjosi iš sutarties, naudojosi ankstesne įmonės interneto svetainės versija, sukurta UAB „Artogama“.

Skundžiamas sprendimas toje dalyje, kur teismas konstatavo, jog visi sutartiniai darbai buvo visiškai ir tinkamai įvykdyti bei perduoti, prieštarauja naujausiai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.

Be to, teismas taip pat visiškai nepagrįstai esminę reikšmę suteikė tai aplinkybei, kad atsakovas iš pradžių tariamai pripažino, o vėliau pakeitė poziciją dėl darbų perdavimo bei priėmimo, nes teismas turi pareigą visapusiškai įvertinti byloje esančius įrodymus ir išsamiai motyvuoti sprendimą.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį motyvuodamas iš esmės tuo, kad atsakovas nepagrįstai nurodė ieškovui, jog nutraukia su juo sudarytą sutartį ir be teisinio pagrindo prašo taikyti restituciją. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas UAB „Interio" 2009 m. rugsėjo 10 d. Pranešimu dėl Sutarties Nr. G-2006-043 nutraukimo nutraukė Sutartį ir pareikalavo grąžinti UAB „Interio" sumokėtą 19765 Lt avansą. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismo proceso metu niekuomet nereiškė procesinio reikalavimo dėl UAB „Interio" atlikto vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, nesumokėjo už šį reikalavimą žyminio mokesčio ir teismas tokio reikalavimo nenagrinėjo. Kadangi restitucija sutarties nutraukimo atveju privalo būti besąlygiškai taikoma (CK 6.222 straipsnio 1 dalis), nepripažinus sutarties nutraukimo negaliojančiu teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti atsakovo UAB „Interio" priešieškinio dėl restitucijos taikymo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas UAB “Interio” turėjo teisėtą pagrindą nutraukti Sutartį ir (arba) jos atsisakyti CK 6.228 straipsnio pagrindu, kadangi iš esmės negavo to, ko pagrįstai tikėjosi pagal Sutarties sąlygas, ypač atsižvelgiant į UAB „Gaumina" deklaruojamą ypač didelę patirtį, padėtį rinkoje ir, ypatingai, Sutarties kainą. UAB „Gaumina", žinodama ir suprasdama, jog atsakovas, nebūdamas interneto svetainių kūrimo ir programavimo specialistas ir neturėdamas specialių šios srities žinių, tuo sąmoningai pasinaudojo ir ne tik pritaikė atsakovui nepagrįstai didelį valandinį įkainį (200 Lt + PVM), bet ir nurodė sąmatoje nepagrįstai dideles ir tikrovės neatitinkančias laiko sąnaudas. Ekspertų nustatyta ieškovo atliktų darbų (net jei jei jie būtų atlikti iki galo, tinkamai ir kokybiškai) ekonominė vertė yra 10 549,20 Lt + PVM (su galima paklaida), o Užsakyme U2 nurodyta darbų ir paslaugų bendra kaina – 56 200 Lt, t.y. 46084 Lt + PVM. Taigi atsakovo užsakytų paslaugų kaina, numatyta Užsakyme U2, yra 436 procentais didesnė, nei reali ju ekonominė vertė, o tai akivaizdžiai reiškia esminę šalių nelygybę ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kurių laikymasis prievolės šalims yra imperatyviai privalomas (CK 6.4 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, atsakovas neįrodė jokių pagrindų, kuriems esant teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad darbai pagal ginčo sutartį buvo perduoti atsakovui ir atsakovas per visa laiką iki tol, kol ieškovas nepareiškė pretenzijos, nereiškė pretenzijų ieškovui dėl darbų atlikimo ir perdavimo.

Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad šalys buvo sutarusios dėl platesnės apimties darbų, nepagrįsta, nes šie darbai buvo perduoti pagal kito užsakymo pagrindu sudarytą darbų perdavimo priėmimo aktą.

Tai, kad, pasak atsakovo, jis nesinaudojo ieškovo sukurta svetainei, negali būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovas neva nevykdė ir neperdavė darbų pagal sutartį.

Šalies argumentai

Ieškovas taip pat nesutinka su apelianto argumentais dėl per didelės darbų kainos ir dėl nepagrįstai didelių laiko sąnaudų, nes sudarant užsakymą atsakovui buvo žinoma tiek bendra darbų kaina, tiek jos išskaidymas į valandas ir atitinkamai vienos valandos kaina.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantas ginčija teismo priimtą sprendimą tuo pagrindu, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus ir faktines bylos aplinkybes ir dėl ko padarė nepagrįstas išvadas apie ieškovo tinkamą sutarties įvykdymą. Kolegija su šiais apelianto argumentais iš esmės nesutinka.

Pirmos instancijos teismas byloje nustatė ir kolegija sutinka, kad 2006-08-31 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Sutartis Nr. G-2006-043 dėl darbų atlikimo ir paslaugų suteikimo (t 2, b. l. 6-10). 2007-06-11 tarp šalių buvo pasirašytas Užsakymas Nr. G-2006-043-U2 prie Sutarties (t 2, b. l. 11-13). Pagal Užsakymą ieškovas turėjo sukurti atsakovo interneto svetainės projektą ir patalpinti jį atsakovo tarnybinėje stotyje nurodytu interneto adresu (Užsakymo 1, 2.1 punktai), o atsakovas turėjo sumokėti už šiuos darbus Užsakyme nustatyta tvarka (Užsakymo 2.2., 4-5 punktai) (t 1, b. l. 20-63). Užsakymo Nr. G-2006-043-U2 4.1. punkte šalys susitarė, kad užsakomų darbų ir paslaugų kaina yra 56 200 Lt su PVM (t 2, b. l. 12). Atsakovas už darbų atlikimą sumokėjo ieškovui 19 765 Lt avansą (t 1 1, b. l. 69-70). Ieškovas sutartus darbus atliko ir inicijavo jų pridavimą atsakovui (t 1, b. l.16, 17-19). Ieškovas už atliktus darbus 2007-10-05 išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Serija GAU07 Nr. 871, 48 380 Lt sumai (t 2, b. l. 15). Atsakovas už atliktus darbus nesumokėjo ieškovui 26 197 Lt. Ieškovas 2008-12-31 pateikė atsakovu pasirašyti skolų suderinimo aktą, tačiau atsakovas jo nepasirašė (t 2 , b. l. 16). Atsakovas 2009-09-10 pranešė ieškovui nutraukiąs sutartį (t 2, b. l. 17-19).

Tarp šalių nėra ginčo, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai, kurie reglamentuoti CK XXXIII skyriuje. Tarp šalių kilo ginčas dėl darbų priėmimo bei darbų kokybės.

Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo priteista visa neapmokėta suma, nurodydamas, jog ieškovas darbus atliko nekokybiškai, jų atsakovui nepridavė.

Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais, nes visuma byloje esančių įrodymų, kurių visetą tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas, leidžia konstatuoti, kad atsakovas darbus priėmė ir pretenzijų ieškovui dėl darbų kokybės nereiškė. Kaip matyti iš byloje pateikto atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto kopijos, aktas nebuvo atsakovo pasirašyti, tačiau atsakovas neginčija, kad ieškovas šį aktą pateikė atsakovui, o ta aplinkybė, kad atsakovas kreipdamasis su ieškiniu dėl restitucijos taikymo, šį aktą pateikė į bylą, patvirtina, kad jam apie tokį aktą buvo žinoma. Pagal šį aktą ieškovas 2007-10-05 išrašė ir sąskaitą-faktūrą (t 2, b.l. 15), kuri atsakovo buvo gauta, tačiau atsakovas jos neapmokėjo, o taip pat neinformavo apie savo nesutikimą dėl tokio mokėjimo.

Atsakovo skundu neigiamą aplinkybę, kad ieškovas darbus pagal šalių sudarytą sutartį ir 2007-08-31 užsakymą (t 1, b.l. 13-15) atliko, patvirtina ne tik apelianto skundu ginčijamas ieškovo vienašališkai pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas, tačiau ir teismo paskirtos ekspertizės išvados (t 3, b.l. 63-65), kurioje ekspertas davė išvadą, kad ieškovo atlikti darbai atitinka 80-95 procentus užsakymo projekto, o nurodyti neatitikimai yra smulkūs, kurie yra lengvai ištaisomi ir atsakovui pageidaujant galėjo būti pataisyti. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog sutarties vykdymo metu ar jau juos pabaigus, atsakovas ieškovui būtų pareiškęs pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės ar trūkumų.

Pažymėtina tai, kad šalių veiksmai po darbų atlikimo taip pat neleidžia daryti išvados, kad atsakovas turėjo kokių nors pretenzijų dėl darbų. Kaip jau minėta, darbai buvo atlikti 2007-10-05, tą pačią dieną atsakovui buvo išrašyta ir sąskaita-faktūra (t 2, b.l. 15), ieškovui nesulaukus apmokėjimo, praėjus daugiau nei metams laiko ieškovas 2008-12-30 nusiuntė atsakovui skolų suderinimo aktą (t 2, b.l. 16), tačiau į šį aktą atsakovas taip pat nereagavo, jo nei pasirašė, nei grąžino ieškovui. Praėjus beveik dvejiems metams laiko po darbų pridavimo, ieškovas 2009-09-10 išsiuntė ieškovui pranešimą dėl ginčo sutarties nutraukimo, pranešdamas kad pasibaigus 14 dienų terminui nuo rašto įteikimo dienos nutraukia ginčo sutartį (t 2, b.l. 17-19), dėl to, jog ieškovas vėlavo atlikti darbus pagal sutartį, o atliktų darbų rezultatas neatitinka atsakovo lūkesčių ir nėra tinkamas naudoti. Toks atsakovo vengimas bendradarbiauti su ieškovu ir atsiskaityti už darbus, o taip pat pranešimas apie sutarties nutraukimą praėjus beveik dvejiems metams laiko po darbų rezultato gavimo pagrįstai teismo įvertintas kaip nesąžiningas ieškovo atžvilgiu, o kolegija turi pagrindo dėl tokių atsakovo veiksmų išvadai, kad ieškovas darbus nors pavėluotai, tačiau atliko ir jie buvo atsakovo priimti, antraip jis būtų reiškęs ieškovui pretenzijas dėl darbų nekokybiškumo ar trūkumų darbų pridavimo metu, arba neužilgo po darbų priėmimo, kaip elgtųsi panašioje situacijoje bet koks verslininkas, tuo labiau, kad ieškovo kurtas produktas – atsakovo interneto svetainės dizaino kūrimas – nėra ilgalaikio pobūdžio, daugelį metų nekeičiamas, naudojimo produktas, palyginus su kitais kitų rūšių rangos sutarčių produktais, kurie naudojami ilgus metus. Akivaizdu, kad atsakovas priėmęs tokį darbų rezultatą suinteresuotas jį iš karto naudoti, kad kuo greičiau gautų jo duodamą naudą, Tai akcentuotina dėl to, jog atsakovas pats būtų suinteresuotas kuo skubiau ištaisyti trūkumus, jeigu tokie yra, o nedelsti beveik metus laiko, tuo labiau, kad pagal Sutarties 5.1 p. šalys susitarė, kad bet kokioms paslėptoms sukurto projekto klaidoms dėl 12 mėnesių garantinio laikotarpio, kuriuo savaime suprantama atsakovas buvo suinteresuotas pasinaudoti, jeigu tokių klaidų būtų atsiradę. Todėl įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad atsakovas nevykdė CK 6.662 str. numatytos pareigos nedelsiant pranešti užsakovui apie darbų trūkumus bei neįrodė atliktų darbų trūkumų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas savo veiksmais patvirtino, jog darbus iš ieškovo priėmė. Kadangi atsakovui kaip užsakovui įstatymo yra nustatyta pareiga apžiūrėti ir patikrinti priimamus darbus, to neatlikus ir dėl to nepastebėjus trūkumų, nors tokie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą, jam tenka visa su tuo susijusi rizika (CK 6.662 str. 1 ir 3 d.). Išimtis taikoma tik tuo atveju, jeigu darbų trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), tokiu atveju užsakovas turi teisę pareikšti pretenzijas rangovui, tačiau apie tai turi pranešti per protingą terminą po jų nustatymo (CK 6.662 str. 4 d.).

CK 6.662 str. reglamentuoja darbų priėmimą ir perdavimą bei jo įforminimą. Vien tas faktas, jog darbų aktas nėra pasirašytas vienos šalies, nėra laikytinas pakankamu įrodymu teigti, kad darbai neperduoti. Kaip aukščiau konstatuota analizuojant visus kitus įrodymus, atsakovo elgesys vertintinas kaip atliktų darbų priėmimas. Todėl ir nesant abiejų šalių parašų ant darbų priėmimo-perdavimo akto, toks vienašalis aktas yra galiojantis, jei nėra nuginčytas.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys Sutarties 7.5. p. sutarė, kad jos turi teisę nutraukti Sutartį vienašališkai, pranešdama kitai šaliai raštiškai prieš 14 dienų iki sutarties nutraukimo, ką atsakovas ir padarė 2009-09-10 (t 2, b.l. 17-19), todėl atsakovui pareiga apmokėti už atliktus darbus neišnyko, nes tokį atvejį šalys aptarė Sutartyje (sutarties 7.6. p.), nes kaip jau minėta, atsakovas iki sutarties nutraukimo priėmė visus darbus. Pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovo Sutartyje sutartą darbų apmokėjimui sumą. Kartu nėra pagrindo pagal atsakovo priešieškinį priteisti jam iš ieškovo sumokėtą kaip avansą 19 765 Lt, kurią pagal priešieškinį atsakovas įvardijo kaip restitucijos taikymą, jam nutraukus sutartį. Ši suma iš ieškovo galėtų būti priteista, jeigu būtų pripažinta, kad ieškovas nesukūrė rangos sutartyje sutarto darbo ir jo neperdavė atsakovui.

Apeliantas nurodo, kad teismas netyrė ir nepasisakė dėl argumento, kad atsakovas turėjo pagrindą nutraukti sutartį ir nuo jos atsisakyti dėl esminės šalių nelygybės (CK 6.228 str.), t.y. sutarties kaina dėl per didelio dydžio neatitinka perkamų paslaugų vertės. Šis apelianto motyvas atmestinas.

CPK 265 str. nustato, jog teismas, priimdamas sprendimą, turi teisę nuspręsti tik dėl pareikštų reikalavimų. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas savo ieškinyje nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl restitucijos taikymo (t 1, b.l. 2-5), tuo pagrindu, kad jis sutartį nutraukė dėl esminės šalių nelygybės (CK 6.228 str.), todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo tirti ir sprendime pasisakyti dėl šių argumentų. Tačiau teismas pasisakė sprendime dėl šių argumentų ir kolegija su jais sutinka. Tai, kad atliekant ekspertizę ekspertui buvo užduotas klausimas dėl analogiškų darbų vertės ir ekspertas į jį atsakė padarydamas išvadą pagal darbų įkainius jo bendrovėje, dar nėra pagrindas teigti, jog sutartyje šalių sutartą kainą galima traktuoti kaip esant sutarties šalių nelygybę. Atsižvelgiant į sutarties šalių laisvę susitarti dėl bet kokių sutarties sąlygų, kurios neprieštarauja įstatymo nuostatoms, sutarties kainos teismui negu pagrindo pripažinti neteisingos ir tuo pažeidžiančius sutarties šalies lygybės principą. Tačiau dar kartą kolegija akcentuoja, kad teismui nebuvo pagrindo sprendime šiuos motyvus detaliai tirti (skirti papildomą ar pakartotiną ekspertizę, siekiant nustatyti kitą nei šalys sutarė Sutartyje darbų kainą) aptarinėti detaliai ar dėl to priimti kitą sprendimą, nesant pareikšto reikalavimo. Kadangi kolegija pripažįsta, jog apeliaciniame skunde yra žymiai išplėsti ir kitu pagrindu grindžiami pareikšti reikalavimai, t.y. apeliaciniame skunde apeliantas iškėlė naujus reikalavimus (CPK 312 str.), todėl dėl jų kolegija nepasisako, ir taip pat atmeta reikalavimą skirti prašomą ekspertizę, nes ja siekiama įrodinėti būtent tą ieškinio pagrindą, kuris nebuvo reikiamas ieškinyje.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą tinkamai įvertindamas faktines bylos aplinkybes bei į bylą pateiktus įrodymus, nepažeisdamas procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, todėl apeliacinio skundo argumentais, ištaisius teismo padarytą ne esminę klaidą, jo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl nurodyto jis paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Iš atsakovo dalinai priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovo turėtos apeliacinės instancijos advokato pagalbai apmokėti – 1200 Lt. Kolegija priteisdama išlaidas advokato pagalbai apmokėti jas priteisia iš dalies, atsižvelgdama į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šių išlaidų atitikimą kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Interio“, j.a.k. 300038185, UAB „Gaumina“, j.a.k. 224497630, naudai 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Romualda JanovičienėDainius RinkevičiusDalia Kačinskienė