Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2019 m. balandžio 11 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 281 straipsnio 7 dalyje, 46 MGL (2300 eurų) bauda. Baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. 2019 m. spalio 13 d., apie 22.29 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,72 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. S. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja prašė išteisinti G. S., nes pasak jos byloje nėra įrodyta, kad automobilį „Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent G. S.. Byloje nėra nei vaizdo įrašo, nei asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nėra nuotraukos, nėra jokios informacijos apie sulaikytąjį asmenį nei iš Migracijos tarnybos, nei iš darbdavio. Neaišku kiek laiko G. S. gyveno Lietuvoje, ką veikė, koks jo pragyvenimo šaltinis, kokia šeimos padėtis Lietuvoje ir Ukrainoje, jo socialinė padėtis Ukrainoje ir t. t. Galėjo bet kas šiek tiek pažinojęs G. S. prisistatyti jo vardu. Tačiau šiuos kaltinamojo gynėjos advokatės argumentus teismas atmeta, kaip kitais įrodymais paneigtą gynybos versiją. Pažymėtina, kad liudytojai, policijos pareigūnai: L. J. ir V. M., kurie tiesiogiai matė prie automobilio buvusį G. S., sulaikant kaltinamąjį įsitikino jo tapatybe. Be to, byloje yra 2019 m. spalio 14 d. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 415 str. 1 d., 423 str. 1 d., kuris buvo surašytas kaltinamajam G. S. dalyvaujant asmeniškai ir yra jo originalus parašas (1 tomo b. l. 46). Taigi, teisminio nagrinėjimo metu apklausus liudytojus bei ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, jog pirmiau nurodytą kaltinamojo gynėjos versiją paneigia kitų tarpusavyje į vientisą loginę grandinę susietų nuoseklių ir patikimų įrodymų turinys.

Aplinkybę, jog būtent kaltinamasis G. S. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus taip pat patvirtina teisiamojo posėdžio metu pagarsinti jo paties parodymai, kurie atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma– neblaivumo nustatymo aktas, jau minėtų teisiamojo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos L. J. parodymai, policijos registruojamų įvykių registro duomenys, eismo įvykio fiksavimo protokolas, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą teismas konstatuoja, jog būtent G. S. 2019 m. spalio 13 d., apie 22.29 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad iškvėptame ore yra 2,72 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo G. S. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę G. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam G. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. S. – yra nedirbantis (2 tomo b. l. 8), teistas už analogišką nusikalstamą veiką 2019 m. balandžio 11 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalyje, 46 MGL (2300 eurų) bauda, su to paties automobilio „Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu (2 tomo b. l. 4-6). Baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (1 tomo b. l. 52), psichikos sveikatos įstaigose ir Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas. Taigi, matyti, jog kaltinamasis G. S. turi polinkį nusikalsti ir yra akivaizdu, jog alkoholio vartojimas yra vienas iš G. S. gyvenimo rizikos veiksnių ir daro akivaizdžiai neigiamą įtaką jo elgesiui.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio, t. y. 120 MGL (BBND) (6 000 Eur) dydžio baudą. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu siūlė skirti 150 MGL dydžio baudą. Tačiau teismo vertinimu, būtent aukščiau paminėtos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus nei per lengva nei per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, todėl prokuroro siūlomas bausmės dydis mažintinas.

Paskirtoji bausmė, remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu, dalinio sudėjimo būdu bendrinama su 2019 m. balandžio 11 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 46 MGL (2300 Eur) bauda, skiriant galutinę bausmę – 150 MGL (7500 Eur) baudą.

Kaltinamasis G. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 13 d. 22.40 val. iki 2019 m. spalio 14 d. 14.24 val. (1 tomo b. l. 16-17; 60). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, G. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, G. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,72 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 13 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam G. S., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam 2019 m. balandžio 11 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jau yra paskirtas konfiskavimas. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minima transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis jau yra konfiskuotas, svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Baudžiamoji byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, todėl atitinkamai neišsakė pozicijos dėl konfiskuotino automobilio vertę, atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Teismas, apsvarstęs galimybę sumažinti konfiskuotino turto vertę, nenustatė reikšmingų kaltinamojo asmenybę ar jo gyvenimo aplinkybes apibūdinančių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo G. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-77-648/2019, 2K-100-648/2019). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, ir priimdamas sprendimą, ar iš G. S. konfiskuotina visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis, vertina visas nagrinėjamoje byloje nustatytas šiam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, nė vienai iš jų nesuteikiamas prioritetinės reikšmės. Pažymėtina, kad kaltinamasis G. S. panaudojo transporto priemonę darydamas antrą kartą tokią pačią tyčinę nusikalstamą veiką. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė siekia 2479 Eur, t. y. nėra neproporcingai didelė vertinant jo asmenybę ir padarytą veiką, siekiant išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei teisingumo ir protingumo kriterijų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis turėtų kam nors teikti išlaikymą, mokėti reikšmingesnius įsipareigojimus kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2019 m. spalio mėnesiui nustatyta 2479 Eur, laikytina pagrįsta, ir būtent tokia suma išieškotina iš kaltinamojo G. S..

Kaltinamajam G. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 28) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti– naikintinos.

Automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Sauda“ aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Policijos departamentas nurodė, kad automobilio saugojimo išlaidos 1.02 Eur su PVM ir prašė šias išlaidas priteisti iš kaltininko (1 tomo b. l. 40), atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo priteistinos automobilio saugojimo išlaidos.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra. Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro T. Danylos 2019-10-14 nutarimas dėl laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo iki 2020 m. balandžio 14 d. automobiliui „Opel Vectra“, kurį vairavo kaltinamasis G. S.. 2020 m. balandžio 14 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo terminas uvo pratęstas dar trims mėnesiams. Tačiau 2020 m. balandžio 16 d. buvo gautas pranešimas iš Registrų centro, kad negalima atlikti laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimą, kadangi įtariamojo G. S. kelių transporto priemonė „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Turto arešto aktų registro išregistruotas 2019-12-03 gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-11-26 turto perdavimo-priėmimo aktą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 438 straipsniu,

nusprendžia:

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 bei 3 dalių nuostatomis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d., baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirti G. S. 150 MGL (7 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į G. S. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 13 d. 22.40 val. iki 2019 m. spalio 14 d. 14.24 val. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti G. S. nubaustu galutine 148 MGL (7 400 Eur) dydžio bauda.

Paskirti G. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš G. S. automobilio „Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2479 Eur.

Iš G. S. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos priteisti 1,02 eurų išlaidų už automobilio saugojimą atlyginimą. Šios išlaidos turi būti pervestos į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT967044060007821032, esančią SEB banke, mokėjimo laukelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodant saugoto automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą ir pavardę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir paiešką nutraukti.

Išaiškinti G. S., kad bauda ir automobilio vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, jos antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kaltinamasis turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 438 straipsnio 1 dalis).