Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-09-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-688-462-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-13
Bylos Nr.
1A-688-462-2013
Teisminio proceso Nr.
1-85-1-00403-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Dalius Jocys, Zigmas Pocius
Kaltinamasis
G. D.
Kategorijos

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-688-462/2013

Teisėja Rūta Laurinonienė (Proceso Nr. 1-85-1-00403-2012-7)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14.; 2.8.11. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Zigmo Pociaus ir Daliaus Jocio,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui,gynėjui advokatui Mariui Venckui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamojo G. D. sesers V. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-05-02 nutarties, kuria kaltinamajam G. D. taikyta priverčiamoji medicininė priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis iki pasveikimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. kaltinamas tuo, kad 2012-03-06, apie 14 val., savo namuose Tauragės mieste, Veterinarijos „(duomenys neskelbtini)“, buitinio konflikto metu, savo sutuoktinę V. D. paėmęs už rankos partrenkė ant grindų ir taip nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra poodinę kraujosruvą kairiajame žaste, odos nubrozdinimus dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje.

Be to, jis kaltinamas ir tuo, kad 2012-05-02, apie 23 val. 30 min., būdamas savo namuose Tauragės mieste, Veterinarijos „(duomenys neskelbtini)“, buitinio konflikto metu, paėmė savo sutuoktinę V. D. už abiejų rankų, tampė ją bei suėmęs dilbiais jai už kaklo smaugė ją, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-05-02 nutartimi kaltinamajam G. D. taikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis iki pasveikimo.

Šalies argumentai

Kaltinamojo G. D. sesuo V. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-05-02 nutartį ir paskirti papildomą ekspertizę – skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Be viso šito jos brolis savo automobiliu pats nuvyko į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, ir tik vėliau, ji (V. R.) kartu su jų mama, nuvykusios lankyti brolį, parvairavo pastarojo automobilį. Todėl apeliantė mano, kad paties sugebėjimas automobiliu nuvykti į gydymo įstaigą įrodo tą faktą, kad brolis gali valdyti savo veiksmus ir paneigia ekspertės N. M. teismo posėdyje patvirtintos duotos išvados teisingumą apie jos brolio sveikatos būklę. Lankymo metu paaiškėjo, jos broliui taikomas gydymosi rėžimas, pastarajam suteikia galimybę laisvai bendrauti su šeimos nariais, vaistų yra skiriama po vieną tabletę per dieną, ir tai yra tie patys vaistai kokius jis naudojo ir anksčiau, iki susirgimo. Šių metų sausio mėnesį, G. D. buvo nustatyta liga, kurios metu kaupiasi vandenys smegenų srityje, tai patvirtino balandžio mėnesyje Rokiškio gydymo įstaigos medikų komisija. Ši liga gali sąlygoti ir laikiną psichinį sutrikimą. Pastarajam kuo dažniau bendraujant su artimaisiais giminaičiais, ženkliai pagerėja sveikatos būklė, ir nebelieka depresijos požymių, bet esant VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kasdien bendrauti su artimaisiais giminaičiais galimybė yra ribota dėl didelio atstumo, tai dar labiau apsunkina jo gydymosi sąlygas.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 5 d. numatyta kokius procesinius sprendimus (nutartis) gali priimti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųstos nutarties.

Pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai pripažinta, kad G. D. padarė įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., jo nusikalstamos veikos įrodytos skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais, jos tinkamai kvalifikuotos.

Apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. reikalavimų, padarė pagrįstą išvadą, jog G. D. įvykdė veikas, atitinkančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. sudėtis. Iš esmės šios teismo išvados neginčijamos ir apeliaciniu skundu.

Teismų praktikoje laikomasi nuomones, jog specialisto išvadoje esantys duomenys, atitinkantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tačiau specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus 2013 m. sausio 11-12 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-7/2013 konstatuota, jog G. D. šiuo metu diagnozuojamas laikinas psichikos sutrikimas – sunkus depresijos epizodas be psichozės simptomų, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu, dėl kurio jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (b. l. 125-128).

Teismo posėdžio 2013-05-02 metu VĮ Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos skyriaus psichiatrė N. M. nurodė, kad tvirtina ekspertizės akto išvadą, jog G. D. šiuo metu diagnozuojas laikinas psichikos sutrikimas – sunkus depresijos epizodas be psichozės simptomų, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu, dėl kurio jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. G. D. yra reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis iki pasveikimo (b. l. 157).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai G. D. taikė priverčiamąją medicininę priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis iki pasveikimo.

G. D. sesuo V. R. apeliaciniu skundu įrodinėja, kad paskirtas stacionarinis stabėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis iki pasveikimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje yra per griežtas, kadangi jos broliui diagnozuotas laikinas psichikos sutrikimas be psichozės simptomų, t. y. pastarasis nekelia jokios grėsmės aplinkiniams asmenims. Tačiau tokia apeliantės pozicija yra nepagrįsta.

Kaip minėta, Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-05-02 nutartimi yra pagrįstai pripažinta, kad G. D. 2012-03-06 ir 2012-05-02 padarė įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. Be to, psichiatrė N. M. teismo posėdyje pažymėjo, kad rekomenduoja G. D. taikyti priverčiamąją medicininę priemonę – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis iki pasveikimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Konstatuotina, kad psichiatrė N. M. yra asmuo turintis specialių žinių. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti jos duotais paaiškinimais.

Šiuo atveju svarbu ir tai, kad atsakydama į advokato klausimą, psichiatrė pažymėjo, jog kitos ligoninės, kuri galėtų gydyti G. D., Lietuvoje nėra. Tik Rokiškio specializuotoje ligoninėje. Jo gydymas priklausys nuo rezultatų, jo būklė kas šešis mėnesius bus vertinama (b. l. 157). Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti tiek ekspertizės akte, tiek ir teismo posėdyje išreikštai ekspertės nuomonei. Todėl sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad paskirtas stacionarinis stabėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis iki pasveikimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje G. D. yra per griežtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Darytina išvada, kad apylinkės teismas, paskirdamas G. D. stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis, pagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu ir ekspertės paaiškinimais teisme.

Atkreiptinas dėmesys, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima vieną iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnyje numatytų nutarčių. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas priima nutartį bylos nagrinėjimą ar bausmės vykdymą sustabdyti ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, - jeigu įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog G. D. šiuo metu diagnozuojamas laikinas psichikos sutrikimas – sunkus depresijos epizodas be psichozės simptomų, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu, dėl kurio jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tačiau išvados, kad asmens psichika sutriko po nusikalstamų veikų padarymo nekonstatavo. Todėl kolegija laiko tikslinga pakeisti apylinkės teismo nutarties rezoliucinę dalį, nes ji neatitinka anksčiau paminėtų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 str. 1 d. 3 p. reikalavimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 5 d. 3 p., 403 str. 1 d. 3 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-05-02 nutartį pakeisti.

Nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Bylos nagrinėjimą sustabdyti. Pripažinti, kad po nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymo sutriko G. D. psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Zigmas PociusDalius Jocys