Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-12-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-440-365/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-18
Bylos Nr.
AN2-440-365/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02583-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Byla Nr. AN2-440-365/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02583-2020-3Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3.,21.11.10.,21.11.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis A. L. automobilio Hyundai ix35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui J. V. 2020-05-30 surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-45096-2020, už tai, kad jis 2020-05-17 apie 17 val. 11 min., Gedimino pr., Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 88 punkto reikalavimus - naudojo garsinį signalą kai nebuvo būtina.

2. J. V., neįvykdžius administracinio nurodymo sąlygų, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G., išnagrinėjęs J. V. bylą ROIK Nr. 20115957969, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. V., 2020-08-05 nutarimu paskyrė 70 eurų piniginę baudą, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Nesutikdamas su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-08-05 nutarimu J. V. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-08 nutarimu J. V. skundas patenkintas iš dalies, panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020-08-08 nutarimas Nr. 10-ANR_N-17932-2020 ir administracinio nusižengimo teisena prieš J. V. nutraukta. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybes, kad J. V. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje naudodamasis Konstitucine teise laisvai reiškė įsitikinimus (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis), tai darė vienkartiniu automobilio garsiniu signalu palaikydamas tuo metu kitų akcijos dalyvių reiškiamą nepasitenkinimą vykdoma politika, kad tai nebuvo pasikartojantis veiksmas ir dėl jo nekilo jokių žalingų pasekmių, sprendė, kad institucijos baudžiamoji politika, siekiant nubausti akcijoje dalyvavusius ar jai pritarusius vairuotojus, negali būti pateisinama. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ANK 12 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas ir nustatęs, jog atsakomybėn traukiamam J. V. šis reglamentavimas negali būti taikomas, darė išvadą, kad konkrečiu atveju galėjo būti taikoma teisės analogija su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) mažareikšmiškumo institutu (BK 37 straipsnis), nes administracinis nusižengimas faktiškai yra baudžiamojo pobūdžio asmeniui, kuris traukiamas administracinėn atsakomybėn. Todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatavo, kad yra teisėtas pagrindas panaikinti Institucijos 2020-08-05 nutarimą Nr. 10-ANR_N-17932-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną prieš J. V. nutraukti.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas (toliau – ir Institucija) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-08 nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-08-05 nutarimą Nr. 10-ANR_N-17932-2020. Skunde nurodoma, kad:

4.1. J. V. policija buvo pateikusi kaltinimą dėl ANK 417 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo, už tai, kad vairuodamas automobilį J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklėse nustatytą įspėjamųjų signalų naudojimo tvarką. Pagal Kelių eismo taisyklių 88 punkto reikalavimą gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio. Dėl to darytina išvada, jog transporto priemonės vairuotojui garso signalą leidžiama naudoti vieninteliu atveju, kad būtų išvengta eismo įvykio.

4.2. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad automobilio Hyundai ix35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui J. V., kitiems eismo dalyviams eismo įvykio grėsmė iškilusi nebuvo, J. V. nurodė, kad garso signalą naudojo išreikšdamas nesutikimą su valdžios vykdoma politika sprendžiant pandemijos klausimus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniu. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje referendumu buvo įtvirtinta nuostata, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Nuomonės reiškimo laisvė yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės pagrindų, tačiau nuomonės autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama tik teisėtais būdais, nedarant žalos įstatymų saugomoms vertybėms. Institucijos vertinimu, J. V. savo įsitikinimus išreiškė neteisėtu būdu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 88 punkto reikalavimus.

4.3. Institucijos atstovas, cituodamas ANK 12 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias mažai pavojingos veikos taikymo sąlygas, kurios negali būti taikomos asmeniui, padariusiam ANK 417 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, pažymi, jog apylinkės teismas, taikydamas BK 37 straipsnio nuostatas pagal įstatymo analogiją, nevertino byloje ROIK Nr. 20115957969 nustatytos aplinkybės, kad J. V. linkęs sistemingai daryti teisės pažeidimus - baustas aštuonis kartus už įvairiausių rūšių administracinius nusižengimus. Be to, byloje ROIK Nr. 20115957969 buvo nustatyta J. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – J. V. per metus nuo administracinio nurodymo byloje ROIK Nr. 19106834120 įvykdymo, t.y. 2019-10-15 dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje (ANK 417 str.) numatytą administracinį nusižengimą. Todėl atleisti J. V. nuo administracinės atsakomybės nebuvo pagrindo.

5. Atsiliepimas į Institucijos apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Institucija pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną J. V. atžvilgiu. Mano, jog apylinkės teismas padarė netinkamas išvadas, jog šioje byloje yra pagrindas taikyti teisės analogiją su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytu mažareikšmiškumo institutu (BK 37 straipsnis).

7. Apeliacinės instancjos teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, Institucijos apeliacinio skundo argumentus, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-08 nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną J. V. atžvilgiu yra nepagrįstas, nesutikti su Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais esminiais argumentais, nėra pagrindo.

8. Byloje nustatyta, kad J. V. 2020 m. gegužės 17 d., apie 17.11 val., Vilniuje, Gedimino prospekte, vairuodamas transporto priemonę naudojo garsinį signalą kai tam nebuvo pagrindo. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 88 punktas nustato, kad gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio. Taigi šios nuostatos įtvirtina, kad transporto priemonės vairuotojui garso signalą leidžiama naudoti vieninteliu atveju, kad būtų išvengta eismo įvykio. Apklaustas teisme J. V. pripažino, kad 2020 m. gegužės 17 d., apie 17.11 val., Vilniuje, Gedimino prospekte, jis vairavo automobilį HYUNDAI IX35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaudojo garsinį signalą mitinguojantiems palaikyti, taip išreikšdamas nesutikimą su valdžios vykdoma politika sprendžiant pandemijos klausimus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniu. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos (b.l. 14) matyti, kad automobilio Hyundai ix35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui, kitiems eismo dalyviams eismo įvykio grėsmė iškilusi nebuvo. Viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad tuo metu, prie Lietuvos Respublikos Seimo vyko akcija „Duokit laisvę, stabdom karantiną“, leidimo tokiai akcijai savivaldybė nebuvo išdavusi. Aptarti duomenys pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip įrodymai, todėl abejoti J. V. kalte, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, nėra jokio pagrindo.

9. Tačiau sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl aptariamo nusižengimo pripažinimo mažiau pavojingu ir BK nuostatų taikymo sprendžiant administracinio nusižengimo bylą, nėra teisinio pagrindo. Pagal ANK nusižengimas gali būti pripažintas tik mažiau pavojingu, o ne mažareikšmiu. ANK IV skyriuje, kuriame numatytos aplinkybės, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn, yra ir aplinkybė, kuomet veika pripažįstama mažai pavojinga (bet ne mažareikšme). Konkretūs kriterijai, kuriais remiantis yra pagrindo administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką vertinti kaip mažai pavojingą, nėra apibrėžti ANK 12 straipsnyje, tačiau šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tam tikrų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas padariusiam asmeniui. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas tokių veikų ir į šį sąrašą administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 1 dalyje, nepatenka. Taigi nėra net formalaus pagrindo nusižengimą vertinti kaip mažai pavojingą. Nesutiktina su apylinkės teismo išvadomis, kad tuo atveju, kai ANK nenumato galimybės padarytą nusižengimą pripažinti mažareikšmiu, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso mažareikšmiškumo institutu (BK 37 straipsnis) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. ANK reglamentuoja atvejus, kada padarytas nusižengimas gali būti pripažintas mažiau pavojingu ir kada tokiu pagrindu byla gali būti nutraukta, todėl tik ANK nuostatomis šiuo atveju turi būti remiamasi sprendžiant klausimą dėl nusižengimo pavojingumo. Todėl, nesant ANK nustatyto pagrindo, J. V. padarytą nusižengimą pripažinti mažiau pavojingu, ir neturint jokio teisinio pagrindo vadovautis BK nuostatomis sprendžiant administracinio nusižengimo bylą, argumentai, susiję su nusižengimo pripažinimu mažiau pavojingu motyvuojant tuo, kad J. V. savo veiksmais išreiškė nesutikimą (nuomonę) su valdžios vykdoma politika sprendžiant pandemijos klausimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniu, iš esmės nesvarstytini, juolab, kad nuomonė (nesutikimas) gali būti reiškiama tik teisėtais būdais, ir ,kaip nustatyta Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalyje, kad tai nepakenktų valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeistų viešosios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių.

10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje padarymą J. V. nuobauda buvo skirta teisingai, pagrindo ją griežtinti nėra.

11. Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, bei kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

12. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, bauda vairuotojams gali būti skiriama nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Apygardos teismas konstatuoja, jog administracinės nuobaudos skyrimo taisyklės nepažeistos. Institucija, skirdama J. V. baudą, atsižvelgė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes: kad J. V. baustas aštuonis kartus už įvairiausių rūšių administracinius nusižengimus, kad yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, dar nepasibaigus šio kodekso 40 straipsnyje nustatytam terminui (ANK 36 str. 1 d. 12 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Darytina išvada, kad Institucija teisingai skyrė šiek tiek didesnę negu vidurkis baudą už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 10-ANR_N-17932-2020.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis