- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-18
- Bylos Nr.
- 1-286-482/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-68418-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Kaltinamasis
- R. B.
procesinio dokumento kategorijos :1.2.4.5; 1.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant I. G., dalyvaujant prokurorei Linai Bingelienei, viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 138 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis nesunkai sutrikdė N. K. sveikatą, o būtent : 2015-12-14 apie 00.07 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,22 promilių girtumas), tyčia, iš asmeninių paskatų peiliu dūrė N. K. tris kartus į nugaros sritį, vieną kartą į kairės alkūnės sritį ir du kartus į kojas, tuo padarydamas durtines pjautines žaizdas nugaroje, kairio žasto, kairės alkūnės ir abiejų šlaunų srityse, oro susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu nesunkai sutrikdė nukentėjusiajam N. K. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje surinkta rašytine medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK ) 273str.).
Kaltinamasis R. B. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino, gailėjosi dėl savo poelgio ir paaiškino, kad 2015-12-14 jo namuose vyko išgertuvės. Buvo atėję nukentėjusysis, liudytojai. Gėrimo metu jis nukentėjusįjį ir dar vieną asmenį paprašė išeiti. Tarp jų kilo konfliktas. Jis norėjo, kad nukentėjusysis ir tas kitas asmuo išeitų ne tik iš jo namo, bet ir iš kiemo. Nukentėjusysis ir tas kitas asmuo sudavė jam po smūgį. Tada jis pasiėmė peilį ir dūrė nukentėjusiajam. Nukentėjusiajam dūrė, nes jis lėtesnis. Jis dūrė, nes gynėsi. Kodėl gymėsi ir peiliu dūrė nukentėjusiajam į nugarą, nustatyti 6 sužalojimai, negali paaiškinti. Buvo neblaivus, gali visko neprisiminti. Kas buvo po nukentėjusiojo sužalojimo, neprisimena. Nukentėjusiojo atsiprašė ir jie susitaikė. Jis nukentėjusiajam įdūrė peiliu, kurį pateikė teisiamojo posėdžio metu, o ne tais, kurie paimti iš namų. Su civiliniu ieškiniu dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų sutinka.
2015-12-14 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos Audronės Žukauskienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-12-14 apie 00.07 val. Marijampolės apskrities VPK gautas pranešimas apie tai, jog namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, peiliu buvo sužalotas žmogus, R. B., gim. (duomenys neskelbtini), galimai sužalojo N. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris dėl durtinių žaizdų kairėje rankoje, nugaroje, kojose paguldytas į VšĮ „Marijampolės ligoninė“ chirurgijos skyrių. Nukentėjusysis su policija bendrauti atsisakė (b.l. 3).
Ikiteisminio tyrimo metu 2015-12-15 nukentėjusysis N. K. paaiškino, kad 2015-12-14 jis su draugais N. M. ir Marijumi, pavardės nežino, atvykos pas N. M. pažįstamą į namus, kurio adreso nukentėjusysis nežino. Asmens, kurio namuose N. K. buvo, nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Visi vartojo alkoholį. Ar buvo kilęs konfliktas, N. K. neprisimena. Jam išėjus į lauką, jis pajuto smūgį į nugarą, po kurio pargriuvo ant žemės, tada pajuto dar du smūgius į abi kojas, smūgius į peties sritį bei sėdmenis. Apie tai, jog smūgiai buvo suduoti peiliu, N. K. suprato tik pamatęs kraują. Atvažiavusi medikė jam pasakė, jog yra šešios durtinės žaizdos. Vyras, kuris jam sudavė smūgius, buvo tas pats, pas kurį N. K. su draugais atėjo į svečius. Priežasties, dėl ko vyras subadė N. K., jis nežino. Jeigu vyras, užsipuolęs jį, atlygintų jam padarytą žalą, šis sutiktų taikytis. Daugiau detalių neprisimena, kadangi buvo išgėręs (b.l. 40-42).
2016-01-25 papildomos apklausos metu nukentėjusysis N. K. paaiškino, kad dėl įvykio, įvykusio 2015-12-14, adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu jį sužalojo R. B. į nugarą ir kojas, N. K. pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio byloje nereikš, kadangi dėl šio įvykio turtinės žalos N. K. nepatyrė. Jis su R. B. susitaikė (b.l. 43-44).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. P. paaiškino, kad ji buvusi R. B. sugyventinė, tačiau šiuo metu kartu negyvena. 2015-12-14 ji buvo pas R. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Namuose pas R. B. taip pat buvo ir jų bendras draugas N. M., bendra pažįstama Rasa, kurios pavardės nežino, ir dar du vyriškiai, kurie, kiek jai žinoma, yra iš N. M. draugai iš Kalvarijos. Visi vartojo alkoholį. Besėdint R. B. liepė tiems dviems N. M. draugams išeiti iš jo namų. Kokio nors didesnio konflikto, matant R. P., nebuvo. Vienas iš nepažįstamų vaikinų ir R. B. išėjo į lauką. Ar R. B. buvo ką nors pasiėmęs į rankas, R. P. nepastebėjo. Ji liko sėdėti kambaryje, todėl nematė, kas vyko lauke. Po kiek laiko minėtas nepažįstamas vyriškis grįžo atgal į kambarį ir pasakė, kad jį papjovė „Balakis“, t.y. R. B.. R. B. nepasakė, kodėl taip pasielgė. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Ji neklausė R. B., kodėl šis taip pasielgė, tačiau buvo matyti, jog R. B. nepatiko, jog tie du nepažįstami N. M. draugai buvo pas jį namuose ir stengėsi juos išprašyti (b.l. 67-68).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. M. paaiškino, kad 2015-12-14 vakare jis buvo pas R. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu buvo R. P., kita mergina, vardu Rasa, ir jo pažįstami „Kolė“ bei „Liūtukas“, jų vardų ir pavardžių nežino. Abu jie yra iš Kalvarijos. Šie draugai atvyko pas N. M., jie R. B. nepažinojo, tačiau R. B. neprieštaravo, kad jie būtų kartu. Visi vartojo alkoholį. N. M. buo stipriai išgėręs. Visą laiką buvo kambaryje, į lauką išėjęs nebuvo, todėl kaip viskas įvyko pasakyti negali, kadangi nematė. Jam būnant kambaryje, jokio konfikto nebuvo. N. M. tik pamatė atvažiavusią policiją. Paklausus, kas įvyko, jam buvo pasakyta, kad pripjovė „Kolę“. Liudytojas N. M. matė, kaip policija išsivežė R. B., todėl pamanė, jog šis ir sužalojo jo draugą (b.l. 71-72).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. E. paaiškino, kad 2015-12-14 vakare jis užėjo pas R. B. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Pas R. B. jis užeina labai retai. Tą vakarą užėjęs pas R. B. išgerti, pas jį namuose rado kompaniją. Kiek prisimena, pas jį buvo trys vyrai ir dvi moterys, vyko išgertuvės. Jis prisijungė prie kompanijos. Visi vartojo alkoholį. Asmenų, kurie buvo pas R. B., nepažįsta. Jiems besėdint R. E. pamatė, kad vienas vaikinas nuėjo į kitą kambarį. Matė, kad šis vaikinas yra sužeistas, jo rankos buvo perpjautos. Matė, kaip vaikinas, sėdėdamas kambaryje, persipjovė rankas peiliu. R. E. nuėjo į kambarį ir paklausė, kas vyksta, surado skudurą ir aprišo juo vaikinui rankas. Išėjus iš kambario, R. E. pamatė atvykusius policijos pareigūnus. Prieš tai jokio konflikto kompanijoje nebuvo. Vėliau R. E. sužinojo, kad R. B. keletą kartų peiliu dūrė nepažįstamam vaikinui. Atvykus pareigūnams, R. E. iškart išsikvietė taksi ir išvyko namo (b.l. 76-77).
2015-12-14 apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), protokole nurodyta, kad apžiūros metu šalia įėjimo į namą, ant betoninio takelio, vedančio link ūkinio pastato, yra raudonos spalvos dėmė. Ant betoninių laiptų, prie įėjimo į namą, rasti baltos spalvos rūbai su rausvos spalvos dėmėmis. Įėjus į namo vidų, kambaryje, ant garso kolonėlės rastas 20 cm ilgio peilis žalia rankena, virš šaldytuvo, ant spintelės rasti du peiliai su juodomis rankenomis, iš kurių vieno ilgis 17 cm., kito - apie 30 cm. Kitame kambaryje, ant grindų matosi rausvos spalvos dėmės, prie šių dėmių ant grindų numesta cigaretės nuorūka. Po apžiūros iš įvykio vietos paimti trys peiliai, dveji apatiniai baltos spalvos marškinėliai, du mėginiai su raudonos dėmės skysčiu, cigaretės nuorūka (b.l. 7-9).
2015-12-14 VšĮ "Marijampolės ligoninė" slaugytoja padėjėja J. G. tyrėjai A. Ž. pateikė paciento N. K. rūbus : juodą striukę, juodą bliuzoną, mėlynus sportinius marškinėlius, juodas sportines kelnes, mėlynas apatines kelnaitės (b.l.25), kurie apžiūtėti, protokole nurodyta, kad sportinės vyriškos striukės galinės dalies nugaros srityje matomi du plyšimai, esantys kairio peties bei nugaros viduryje. Vyriško bliuzono nugaros srityje matosi didelė šlapia rusvos spalvos dėmė, šios dėmės srityje matosi 1,5 cm diametro horizontalus plyšimas. Marškinėlių nugaros srityje matosi šlapia didelė rusvos spalvos dėmė. Dėmės plote yra horizontalus plyšimas, 1,7 cm diametro. Apatinės kelnaitės, tamsiai mėlynos su ornamentais, jose matomas plyšimas 1,2 cm diametro. Sportinių kelnių sėdmenų srityje yra šlapios dėmės, dešinėje pusėje esantis plyšimas - 1 cm, kairėje ir dešinėje pusėje matomas plyšimas - 1,2 cm (b.l. 26-28). Daiktai pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajam N. K. (b.l.46).
2016-01-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialistas išvadoje Nr. G 8/2016(09) nurodė, kad N. K. klinikiniais duomenimis konstatuota durtinės pjautinės žaizdos nugaroje, kairio žasto, kairės alkūnės ir abiejų šlaunų srityse, oro susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, buvo padarytos kietu aštriu plokščiu durančiai pjaunančio tipo įrankiu, galimai 2015-12-14. N. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti šešiais poveikiais. N. K. konstatuota durtinės pjautinės žaizdos nugaroje, kairės alkūnės ir abiejų šlaunų srityse, oro susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl durtinės pjautinės žaizdos nugaroje ir oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui. N. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti bet kuriuo iš tyrimui pateiktų peilių (b.l. 51-52).
Atsižvelgiant į išdėstytus rašytinius įrodymus, kaltinamojo duotus parodymus, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis tyčia iš asmeninių paskatų peiliu dūrė N. K. tris kartus į nugaros sritį, vieną kartą į kairės alkūnės sritį ir du kartus į kojas, tuo padarydamas durtines pjautines žaizdas nugaroje, kairio žasto, kairės alkūnės ir abiejų šlaunų srityse, oro susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu nesunkai sutrikdė nukentėjusiajam N. K. sveikatą. Kaltinamasis, durdamas peiliu, suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė galimus padarinius ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Teismas nenustatė jokių gynybos aplinkybių, atsižvelgiant į nukentėjusiojo sužalojimo lokalizaciją ir durtinių žaizdų skaičių, paties kaltinamojo parodymus.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė-kaltinamasis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė--veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėto įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str.1d.9p.). Neblaivumo ( girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 6810 aktas patvirtina, kad kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus: jam 2015-12-14 00.44 val. nustatytas 13,22 promilių girtumas ( b.l.108). Kaltinamasis nurodė, kad girtumas jo veiksmams turėjo įtakos, blaivus nebūtų pasielgęs. Kaltinamajai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, girtaujant kilo žodinis konfliktas, vėliau peraugęs į nusikalsamą veiką, tai rodo, kad apsvaigimas nuo alkoholio kaltinamajam turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003-06-10 nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę ( b.l. 85-90, 92-97, BK 97 str. 6d.), baustas adminsitracinėmis nuobaudomis ( b.l.98-103), charakterizuojamas kaip linkęs nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus, buvo gauta pareiškimų dėl įvairių vagysčių ( b.l.107). Jo padaryta nusikalstama veika tyčinė nesunki ( BK 11str. 3d.). Tai baigtas nusikaltimas. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas nėra iš anksto planuotas, o greičiau atsitiktinis. Kaltinamasis stengėsi pašalinti nusikaltimu sukeltus padarinius : susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris jam pretenzijų neturi ( b.l.43-44).
Teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant BK 75 str. 1 dalimi, skiriant baudžiamojo poveikio priemones, kurios bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, sulaikys kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų padarymo, tikėtina, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, tuo pačiu bus užtikrintas teisingumo principas. Tokiu būdu, bausmės vykdymo atidėjimo metu skirtina nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius pradėti dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ( BK 75 str.2d. 5p.,7p.,10p.).
R. B., vadovaujantis BPK 140 str., laikinai sulaikytas 2015-12-14 00.20 val. (b.l. 113), paleistas 2015-12-15 11.15 val. (b.l. 114). Į atliktos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas ( BK 66 str.).
2015-12-15 nutarimu kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 128-130), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (BPK 139str.).
Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį byloje 350,71 eurų sumai už nukentėjusiojo N. K. gydymą (b.l. 57,59).
Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo ( CK 6.283str.1d.). Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Už nukentėjusiajm padarytą žalą atsakingas kaltinamasis. Dėl suteiktų medicininių paslaugų nukentėjusiajam dėl padaryto sužalojimo, Valstybinė ligonių kasa patyrė žalą. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 punkte ir 31 str.1 punkte nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas baudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 punkte nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų. Todėl iš kaltinamojo priteistina 350,71 eurų nukentėjusiojo N. K. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, dveji baltos spalvos apatiniai marškinėliai, du mėginai su rausvos spalvos skysčiu, cigaretės nuorūka, paimti 2015-12-14 įvykio vietos apžiūros metu – saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje (b.l. 21-24), sunaikintini kaip menkavertis turtas; juoda sportinė striukė, juodas bliuzonas, mėlyni sportiniai marškinėliai, juodos sportinės kelnės, mėlynos apatinės kelnaitės (šortai), pateikti 2015-12-14 savanoriško daiktų pateikimo metu - pagal 2016-01-25 pakvitavimą perduoti saugojimui nukentėjusiajam N. K. (b.l. 46), grąžintini N. K.( BPK 94str. 1d.5p.). Trys peiliai, paimti 2015-12-14 įvykio vietos apžiūros metu – saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje (b.l. 21-24), peilis, paimtas iš kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu, sunaikintini, kaip menkavertis turtas : teismo medicinos ekspertas išvadoje nurodė, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas bet kuriuo iš pateiktų jam trijų peilių. Kaltinamasis aiškino, kad nukentėjusįjį sužalojo teisiamojo posėdžio pateiktu peiliu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis negalėjo nurodyti, kuriuo peiliu sužalojo nukentėjusįjį. Kitų įrodymų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-304str. str., 306str., 312str., 313str., teismas
nusprendė:
R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 1 metams ir 3 mėnesiams laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taikyti BK 64 ¹ str. 1 d. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę nustatyti 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taikyti BK 75 str. 1 ir 2 dalis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per du mėnesius pradėti dirbti ( BK 75 str.2d. 5p.,7p.,10p.).
Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo R. B. 350,71 eurų nukentėjusiojo N. K. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, dvejus baltos spalvos apatinius marškinėlius, du mėginius su rausvos spalvos skysčiu, cigaretės nuorūką, tris peilius, paimtus 2015-12-14 įvykio vietos apžiūros metu, saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje, peilį, saugomą prie baudžiamosios bylos, sunaikinti kaip menkavertį turtą; juodą sportinę striukę, juodą bliuzoną, mėlynus sportinius marškinėlius, juodas sportines kelnes, mėlynas apatines kelnaites (šortus), saugojamus pas nukentėjusįjį, grąžinti nukentėjusiajam N. K..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.