- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- 2S-405-260/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03057-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Maji“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Maji“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė aociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ byloje 2020 m. gruodžio 3 d. Alytaus apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį atsakovei BUAB „Maji“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kuriame ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu panaudos sutarties, sudarytos 2008 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „Maji“ ir asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“, nutraukimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė BUAB „Maji“ nepagrįstai 2020 m. liepos 20 d. raštu jai pranešė, kad bus po 30 dienų nutraukta tarp jų 2018 m. gruodžio 1 d. sudaryta patalpų pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis.
2. Patikslintame ieškinyje ieškovė prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 86885/199405 dalių pardavimą ir perdavimą tretiesiems asmenims. Ieškovė nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir perleidus nekilnojamąjį turtą naujiems sąžiningiems įgijėjams, ieškovė neteks galimybės toliau vykdyti panaudos sutartį ir tokiu būdu nebus galima vykdyti vėlesnio, ieškovei palankaus, teismo sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą Nekilnojamojo turto registre, kuriuo atsakovei BUAB „Maji”, juridinio asmens kodas 301673554, būtų uždrausta perleisti tretiesiems asmenims pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 86885/199405 dalis.
4. Teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje nurodė, kad įvertinęs ieškovės ieškinio pagrįstumą, sprendžia, jog byloje nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus sprendimas.
5. Vertindamas būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas padarė išvadą, kad perleidus nekilnojamąjį turtą, kuris yra ieškovės ir atsakovės sudarytos panaudos sutarties objektas, bei priėmus ieškovei palankų sprendimą – pripažinti sutarties nutraukimą negaliojančiu – šio sprendimo įvykdymas bus nebeįmanomas. Taip pat teismas nurodė, kad ginčo turto atžvilgiu taikytinas nuosavybės teisės perleidimo draudimas, tačiau nenustatytini papildomi apribojimai kitoms nuosavybės teisės sudedamosioms dalims – valdymo ir naudojimo savo nuožiūra teisei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė BUAB „Maji“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį ir ja taikytą laikinąją apsaugos priemonę – padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre, kuriuo atsakovei būtų uždrausta perleisti tretiesiems asmenims pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 86885/199405 dalis. Nepanaikinus 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties ir ja taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigoti ieškovę asociaciją „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ne mažesnei kaip 230 000 Eur sumai įmokant šią sumą į teismo depozitinę sąskaitą. Taip pat atsakovė prašo skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos įpareigojant sumokėti atsakovei BUAB „Maji“.
2.1. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai. Tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos abi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnyje įtvirtintos sąlygos – ir tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrindimas, ir grėsmė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Byloje nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų.
2.2. Preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimus, akivaizdžiai matyti, jog jie yra visiškai nepagrįsti. Panaudos sutartį atsakovei leidžia nutraukti Panaudos sutarties 3.5 p., kuriame numatyta, kad nedraudžuiama nutraukti šią sutartį, kai atsakovė bankrutuoja. Teisę nutraukti panaudos sutartį prieš terminą atsakovei suteikia ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.641 str. 2 d. nuostatos. Teisę nutraukti panaudos sutartį atsakovei suteikia ir specialiosios įmonių bankrotą (nemokumą) reglamentuojančios teisės normos. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) įstatymo 59 str. 3 p. numato, jog “<...> Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius atlieka šias pareigas <...> sprendžia dėl juridinio asmens prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams <...>”. JANĮ 66 str. 1 d. 11 p. nustato, kad “<...> paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka šias funkcijas <...> parduoda juridinio asmens turtą ar perduoda jį kreditoriams šio įstatymo nustatyta tvarka <...>”. BUAB „Maji“ kreditoriams nutarus, administratorius pardavė įmonės turtą, dėl kurio panaudos kilo ginčas. Tarp atsakovės ir pirkėjos 2020 m. birželio 23 d. buvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis.
2.3. Nėra jokio pagrindo ginčyti panaudos sutarties nutraukimo teisėtumą ir dėl tariamai nesilaikyto termino minėtai sutarčiai nutraukti. Ieškinyje nurodoma, kad CK 6.642 str. 1 d. kalba apie neterminuotos sutarties nutraukimą. Vadinasi, nurodytas 3 mėn. įspėjimo terminas netaikytinas. Kitą vertus, teismų praktikoje yra pažymima, jog pranešime dėl sutarties nutraukimo netinkamo termino nurodymas (jei teismas vis dėlto manytų, kad šiuo konkrečiu atveju pranešime dėl panaudos sutarties nutraukimo buvo nurodytas netinkamas terminas, su kuo atsakovė nesutinka), nedaro paties sutarties nutraukimo neteisėtu. Tokiu atveju, ar panaudos sutarties nutraukimo diena laikant 2020-08-20, ar 2020-10-20, teisinės reikšmės neturi, kadangi atsakovės noras nutraukti panaudos sutartį yra akivaizdžiai matomas, ir atsakovė šiai dienai dar nesiėmė jokių veiksmų dėl ieškovės iškeldinimo.
2.4. Kalbant apie grėsmę teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba pasidarymui nebeįmanomu, atsakovei apskritai nėra suprantama, koks yra teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonė ryšys su ieškovės materialiuoju reikalavimu ir jo patenkinimu. Teismas nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre, kuriuo atsakovei būtų uždrausta perleisti tretiesiems asmenims pastato 86885/199405 dalis.
Kaip tai yra susiję su ieškovės reikalavimu panaudos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, nėra aišku. CK aiškiai numato, kad panaudos sutarties buvimas nereiškia draudimo perleisti jos dalyku esantį turtą. Jei ieškovės pareikštas ieškinys ir būtų patenkintas (kuo atsakovas labai abejoja), taigi, jei ir būtų taikoma restitucija atstatant panaudos sutarties veikimą, tai visiškai neturi jokios įtakos nekilnojamojo turto pardavimui.
2.5. Reikšminga ir tai, kad pastato, dėl kurio taikyta laikinoji apsaugos priemonė, dalis jau yra parduota trečiajam asmeniui. Tai reiškia, jog nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė gali sutrukdyti atsakovei priklausančios pastato dalies pirkėjui, jau įsigijusiam turtą, įregistruoti savo nuosavybes teises į jį. Todėl teismo nutartimi yra pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Be to, panaudos sutarties, kurios nutraukimą ginčija ieškovė, pagrindu ieškovei buvo perduota 488.77 kv.m ploto pastato dalis, tačiau teismas kažkodėl nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones visos atsakovui priklausančios pastato dalies (868.85 kv.m) atžvilgiu. Teismo nutartyje nėra jokių motyvų, kodėl šiuo atveju teismo nustatytas ribojimas taikomas visos pastato dalies, priklausančios atsakovei, atžvilgiu.
Atsiliepimas
2.6. Atsakovė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad jai dėl skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti padaryta didelė žala. Atsakovei priklausančios pastato dalies pirkėja dėl teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali savo vardu įregistruoti nuosavybės į nekilnojamąjį turtą ir šį argumentą taip pat naudoja kaip pagrindą Pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai nutraukti (civ. b. Nr. e2-1779-324/2020), į minėtą bylą pateikdama skundžiamą teismo nutartį. Jei teismas tenkintų atsakovei priklausančios pastato dalies pirkėjos ieškinį tuo pagrindu, kad ji negali įregistruoti nuosavybės teisių į įsigytą nekilnojamąjį turtą, atsakovė privalėtų grąžinti pirkėjai 230 000 Eur (nekilnojamojo turto pirkimo--pardavimo kaina). Todėl, jei nebus panaikinta Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, prašo įpareigoti ieškovę asociaciją „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ne mažesnei kaip 230 000 Eur sumai, įmokant šią sumą į teismo depozitinę sąskaitą.
Šalies argumentai
2.7. Atsakovės manymu, ieškovė, pateikdama ieškinį ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Ieškovė sąmoningai užvedė šią civilinę bylą ne tiek siekdama savo tariamai pažeistų teisių gynimo, kiek turėdama tikslą įvelti atsakovę į kuo daugiau civilinių procesų, kad būtų sužlugdytas patalpų dalies, priklausančios atsakovei, pardavimo ir/ar perdavimo procesas, ir kad ieškovė kuo ilgiau liktų patalpose užvilkinant savo išsikraustymą iš patalpų. Todėl prašo skirti ieškovei asociacijai „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos įpareigojant sumokėti atsakovei BUAB „Maji”.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikė ieškovė asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“, kuri prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad skundas nepagrįstas. Atsakovė, tvirtindama, jog ieškinys yra tikėtini nepagrįstas, mėgina atlikti teismo teismo vaidmenį, t. y. už teismą sprendžia klausimą apie ieškinio pagrįstumą. Taip pat kelia abejonių atsakovė kai kurie argumentai apie tikėtiną ieškinio nepagrįstumą. Ieškovė neginčija administratoriaus teisės parduoti bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą, tačiau, sužinojusi, kad bus parduodamas turtas, administratorių informavo, kad yra vykdomas investicinis projektas, kurio pabaiga 2030 metai. Atsakovė nurodo, kad pastatas yra parduotas tretiesiems asmenims, tačiau ieškovės turimomis žiniomis šis pirkimo pardavimo sandoris yra ginčijamas, jis neregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiuo metu turto savininkas yra BUAB „Maji“. Taip pat ieškovė nurodė, jog nesutinka su atsakovės prašymu dėl galimų nuostolių užtikrinimo taikant laikinąsias apsaugos priemones ir, jos nuomone, ji procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savarankiškas pažeistų civilinių ar ginčijamų subjektinių teisių gynimo būdas, tačiau laikina procesinio pobūdžio priemonė susieta su konkrečiu civiliniu procesu ginant savo subjektinę teisę, dėl kurios taikymo prašymas gali būti reiškiamas tik esant tam tikriems CPK nustatytiems pagrindams (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kas yra tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga ir kokia apimtimi ji turi būti nustatyta sprendžiant tokį procesinį klausimą, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Teismas, vertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016, 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį atsakovei bankrutuojančiai įmonei pareiškė CK numatytais teisiniais pagrindais, nors bankrutuojančios įmonės turto valdymą ir naudojimą, iki bankroto bylos iškėlimo jos sudarytų sandorių tolimesnį vykdymą reglamentuoja specialus įstatymas – Juridinių asmenų nemokumo įstatymas. Ieškovei neįrodinėjant (nenurodant ieškinyje), kad atsakovės bankroto administratoriaus veiksmai dėl panaudos sutarties tolesnio vykdymo buvo neteisėti, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškinys negali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Todėl pripažintina, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovės prašymą nebuvo.
15. Konstatavus ieškinio preliminarų nepagrįstumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimas teisiškai nėra reikšmingas, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
16. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai taikė procesines normas, neįvertino aplinkybės, jog atsakovei yra iškelta bankroto byla, todėl priėmė nepagrįstą 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį. Ši nutartis naikinama ir ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
17. Atsakovės prašymo įpareigoti ieškovę asociaciją „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ne mažesnei kaip 230 000 Eur sumai įmokant šią sumą į teismo depozitinę sąskaitą, apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, ir pripažinęs, kad prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmetamas, tenkinti pagrindo neturi.
18. Atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad ieškovė, pateikdama ieškinį ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi sąmoningai užvedė šią civilinę bylą ne tiek siekdama savo tariamai pažeistų teisių gynimo, kiek turėdama tikslą įvelti atsakovę į kuo daugiau civilinių procesų, kad būtų sužlugdytas patalpų dalies, priklausančios atsakovei, pardavimo ir/ar perdavimo procesas, dėl ko jai skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą tik dėl teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, pagrįstumo ir teisėtumo, neturi pagrindo vertinti, ar tikrai ieškovė piktnaudžiausja procesinėmis teisėmis pateikdama nepagrįstą ieškinį, todėl prašymo skirti ieškovei baudą netenkina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.2-7804-558/2020, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 86885/199405 dalių pardavimą ir perdavimą tretiesiems asmenims.
Nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui VĮ Registrų centras.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.