Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2013-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-16-786/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-17
Bylos Nr.
1-16-786/2013
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00534-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalija Ragauskienė
Nukentėjusysis
P. G.
Civilinis ieškovas
Panevėžio teritorinės ligonių kasos
Kaltinamasis
K. V.
Advokatai
Regina Šaltenienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-16-786/2013Proceso Nr. 1-53-1-00534-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.1; 1.2.4.5; 2.3.2.2.8; 2.3.6.4.5; (N)ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 17 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Ragauskienei.,sekretoriaujant N. K., Annai Didžgalvienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui,nukentėjusiajam P. G., atstovei pagal įstatymą A. G.,gynėjai advokatei Reginai Šaltenienei,nedalyvaujant civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. V., gim. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), baigęs 8 klases, bedirbantis, registruotas darbo biržoje, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Sunkus P. G. sveikatos sutrikdymas ir viešosios tvarkos pažeidimas

Kaltinamasis K. V. 2011 m. gruodžio 17 d., apie 3 val., Anykščiuose, A. B. a., ties A. V. paminklu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs dėl prieš tai įvykusio tarpusavio konflikto, su rastu buteliu trenkė vieną kartą P. G. į galvą ir tokiu būdu dėl muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje, dešinės pusės smilkinkaulio ir kaktikaulio linijinio lūžio, kraujo išsiliejimo virš kietojo smegenų dangalo dešinės kaktinės skilties srityje su galvos smegenų suspaudimu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo P. G. sveikatą bei viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis K. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. gruodžio 17 d., tarp 1 ir 2 val., kavinėje „Bangelė“ gėrė alkoholinius gėrimus. Kavinei baigus darbą, išėjo į lauką, kalbėjosi su draugu. Tuo metu prie jų priėjo keli nepažįstami vaikinai ir sudavė jam į veidą. Jis nuo smūgio pargriuvo ir nusirito nuo kalno. Atsistojęs grįžo prie tų pačių jaunuolių, tarp kurių buvo ir buvo P. G.. Kažkas iš jų, kas tiksliai nežino, jam vėl sudavė į veidą ir jis pargriuvo, o atsikėlęs sekė jiems iš paskos norėdamas išsiaiškinti už ką buvo užsipultas. Vienam iš vaikinų pradėjus jį vytis, nubėgo iki kazino, pasiėmė netoli durų rastą tuščią butelį ir, pasivijęs vaikinus A. B. aikštėje, keršydamas už tai, kad pats buvo sumuštas, smogė P. G. vieną kartą į galvą. Nuo smūgio P. G. pargriuvo, jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo nusikaltimas įrodytas tokiais įrodymais:

Nukentėjusysis, P. G. parodė, kad 2011 m. gruodžio 17 d., apie 3 val., su draugais B. N. ir A. B. ėjo pėsčiųjų taku nuo kavinės „Bangelė“ link tilto per Šventosios upę. Tuo metu iš kavinės ėjo ir daugiau žmonių. Matė, kad ant tako stumdėsi keli asmenys. Jie į konfliktą nesikišo. Atėjus į A. B. aikštę, jam iš už nugaros pribėgęs K. V. smogė vieną kartą buteliu į galvą ir jis pargriuvo ant žemės, iš galvos bėgo kraujas. Atvykę medikai žaizdą sutvarstė ir jis grįžo namo. Pasijutęs blogai kreipėsi į medikus, jam buvo nustatytas kaukolės plokštelės lūžis, dėl ko gydėsi Panevėžio ligoninėje. Nei tą vakarą, nei kitu laiku tarp jo ir K. V. konfliktų nėra buvę.

N. P. G. atstovė pagal įstatymą A. G. parodė, kad 2011 m. gruodžio 17 d., apie 3.30 val., sūnus P. G. grįžo namo sutvarstyta galva. Jis pasakojo, kad A. B. aikštėje K. V. pribėgęs iš už nugaros smogė jam buteliu per galvą. Blogai jausdamasis sūnus P. G. nuėjo į polikliniką. Gydytojai nustatė, jog lūžusi kaukolės plokštelė, jis buvo išvežtas į Panevėžio ligoninę ir operuotas .

Liudytojas E. B. parodė, kad 2011 m. gruodžio 21 d., tarp 1 ir 2 val., su G. A. tarnybiniu automobiliu važiavo Paupio gatve link A. B. aikštės. Ties DNB banku juos sustabdė grupelė jaunuolių, kurie paaiškino, kad K. V. smogė buteliu P. G. į galvą ir jį sužalojo. Iškvietė greitąją pagalbą, nes P. G. buvo sužalotas. K. V. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą.

L. P. B. parodė, kad 2011 m. gruodžio 17 d., apie 2 val., buvo su K. V. kavinėje „Bangelė“ K. V. išėjo į lauką, Nesulaukęs K. V. ir jis iš kavibnės išėjo į lauką. Lauke ant tako pamatė stovinčius žmones. Eidamas link jų artyn girdėjo K. V. balsą. K. V. gulėjo ant žrmės, o kiti jį buvo apstoję. L. V. atsikėlė ir jie ėjo taku link A. B. aikštėje esančio kazino. Jiems iš paskos ėjo jaunuoliai, su kuriais jie žodžiu konfliktavo. Lauke prie kazino K. V. rado tuščią stiklinį butelį ir jį pasiėmęs nubėgo link A. V. paminklo, kur tuo metu buvo B. N., P. G. ir daugiau žmonių, kurių jis nepažino. K. V. smogė buteliu P. G. į galvą, kuris elgėsi agresyviausiai . Policijos pareigūnai išsivežė K. V..

Iš 2012 03 14 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad k*altinamasis K. V. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus (t. 2, b. l. 27-33).

Iš 2011-12-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – Anykščių A. B. aikštė. Ant šaligatvio, netoli A. V. paminklo, rastos dvi panašios į kraujo dėmės (t. 1, b. l. 29-32).

Iš 2012 05 18 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. G. parodymų patikrinimo metu visiškai patvirtino savo parodymus (t.1, b. l. 47-51).

Iš 2012-05-18 akistatos protokolo matyti, kad akistatos su kaltinamuoju K. V. metu nukentėjusysis P. G. patvirtino savo parodymus ir nurodė, kad 2011-12-17 su K. V., kuris jį sužalojo, nei jis, nei jo draugai B. N. ir A. B. nekonfliktavo, jo nestumdė ir nemušė (t. 1, b. l. 44-46).

2012-01-31 specialisto išvadoje Nr. G159/12 (05) nurodyta, kad P. G. nustatyta muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, dešinės pusės smilkinkaulio ir kaktikaulio linijinis lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo dešinės kaktinės skilties srityje su galvos smegenų suspaudimu, dėl ko sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, mažiausiai 1 trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 68).

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo K. V. kaltė visiškai įrodyta, jog jis 2011 m. gruodžio 17 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – Anykščiuose, B. a., ties A. V. paminklu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia, supykęs dėl kilusio konflikto, su rastu buteliu smogė P. G. į galvą, padarydamas muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, dešinės pusės smilkinkaulio ir kaktikaulio linijinio lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo dešinės kaktinės skilties srityje su galvos smegenų suspaudimu, t.y. sunkiai sužalojo P. G..

Kaltinamojo K. V. veika kvalifikuota pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį tinkamai.

2. Nesunkus D. M. sveikatos sutrikdymas ir viešosios tvarkos pažeidimas,

Kaltinamasis K. V. 2012 m. sausio 21 d., apie 3.30 val., Anykščiuose, Liūdiškių g., prie buvusio SNORO bankomato, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs dėl prieš tai įvykusio tarpusavio konflikto, smogė kumščiu bei spyrė D. M. į veidą, iš viso sudavė ne mažiau kaip du smūgius, ir tokiu būdu dėl nosies ir viršutinės lūpos minkštųjų audinių sumušimo, nosies kaulų lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. M. sveikatą bei viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis K. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m,. sausio 21 d., apie 2 val., su T. T., G. G., Š. Š. buvo žaidimų salone „U. C.“. Jam einant link baro, prie jo sėdėjęs D. M. kažką pasakė ir sugriebęs už striukės atlapų vieną kartą įspyrė į krūtinę. Jis jam smogė vieną kartą kumščiu į veidą. Apsaugos darbuotojai juos išvedė į lauką, liepė nekelti konflikto. Lauke jie dar kiek pasiginčijo ir jis grįžo į žaidimų saloną. Trumpai pabuvęs, su draugais išėjo namo. Kęstučio gatvėje, prie buvusio banko „Snoras“ bankomato, pamatė iš paskos ateinantį D. M. su draugais. Juos prisivijo ir priėjęs prie D. M. du kartus kumščiu smogė jam į veidą bei pargriovė ant žemės. Jo gulinčio nemušė ir nespardė, tik pasakė, kad daugiau prie jo nesikabinėtų. Įvykio metu buvo neblaivus.

L. S. K. parodė, kad 2012 m. sausio 21 d., apie 1 val., žaidimų salone “U. C.” įvyko konfliktas tarp D. M. ir K. V.. Dėl ko ir kas pirmas konfliktą pradėjo nematė. Matė kai D. M. spyrė K. V., o po to K. V. smogė D. M.. Norėdamas išvengti muštynių, jis juos išvedė į lauką. Vėliau juos vėl matė žaidimų salone. Apie tai, kad jie susimušė prie banko „Snoras“ bankomato nieko nežino,

Liudytojas A. J. parodė, kad dirbo apsaugos darbuotoju. Tą vakarą buvo prie kazino lošimo automatų. Matė kai S. K. abu jaunuolius išvedė į lauką. Gal jie susistumdė. Jie buvo neblaivūs. Kas vyko lauke nematė, S. K. sakė jog sužalojo.

L. Š. Š. parodė, kad 2012 m. sausio 21 d., apie 3 val., su K. V., G. G. ir T. T. ėjo namo Kęstučio gatve. Prie buvusio banko „Snoras“ bankomato juos pasivijo keletas vaikinų, tarp kurių buvo D. M. ir K. P.. Jis nuėjo tolyn, o išgirdęs triukšmą ir atsigręžęs pamatė ant žemės gulintį D. M. ir prie jo stovintį K. V.. Kas tarp jų įvyko jis nematė. Kitą dieną jam K. V. papasakojo, kad žaidimų salone D. M. jam įspyrė, todėl jis jį sumušė prie bankomato .

Liudytojas G. G. parodė, kad su Š. Š. eidami namo stabtelėjom prie Snoro banko parūkyt. Juos prisivijo D. M. su draugais. Kažką praeidami pasakė. Suprato kad kazino tarp M. ir V. buvo konfliktas. prie banko Snoras K. V. du kartus kumščiu smogė D. M. į veidą ir jis pagriuvo ant žemės. Ar K. V. sudavė smūgius jau gulinčiam D. M. pasakyti negali.

Iš 2012 02 03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - Anykščių m. Kęstučio ir Liudiškių gatvių sankryža. (b.t.1, l 98-100).

Iš 2012 02 03 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. M. parodymų patikrinimo vietoje metu visiškai patvirtino savo parodymus (t. 1, b. l. 104-106).

2012-02-28 specialisto išvadoje Nr. G 286/12(05) ir 2012-05-23 specialisto išvadoje Nr. pG 286/12 (05) nurodyta, kad D. M. nustatytas nosies ir viršutinės lūpos minkštųjų audinių sumušimas, nosies kaulų lūžis, dėl ko nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Veido sužalojimas D. M. padarytas ne mažiau dviejų smūgių pasėkoje (t. 1, b. l., 111, 117).

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo K. V. kaltė visiškai įrodyta, jog jis 2012 m. sausio 21 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – Anykščiuose, Liūdiškių gatvėje, ties buvusio SNORO bankomatu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia, supykęs dėl kilusio konflikto, smogė kumščiu bei spyrė D. M., padarydamas nosies ir viršutinės lūpos minkštųjų audinių sumušimą, nosies kaulų lūžį, t.y. nesunkiai sužalojo D. M..

Kaltinamojo K. V. veika kvalifikuota pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį tinkamai.

Teismas, už padarytas nusikalstamas veikas skirdamas kaltinamajam K. V. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.)

Kaltinamasis K. V. padarė tris nesunkius ir vieną sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3,4 d.). Nusikaltimai padaryti žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai, nusikaltimai yra baigti. Nustatyta, jog kaltinamasis K. V. tyčia sužalojo nukentėjusiuosius P. G. ir D. M. . Byloje nėra nustatyta, jog kaltinamasis siekė tokių padarinių, todėl konstatuotina, jog nusikaltimai padaryti netiesiogine tyčia. Kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam P. G. į galvą nesiekė tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, nes smūgiai buvo suduoti į pavojingą kūno dalį- galvą.

Kaltinamojo K. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimus, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Vertindamas kaltinamojo K. V. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis neteistas, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, yra jauno amžiaus, ieško drabo.

Pagal LR BK 55 str. nuostatas, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau kaltinamasis yra padaręs ir sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, kurio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamajam turėtų būti paskira reali laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą mano, jog yra pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti LR baudžiamojo kodekso 62 straipsnio nuostatas ir skirti kaltinamajam K. V. švelnesnę bausmę , nei numatyta LR baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo kodekso 62 straipsniu, gali paskirti švelnesnę , negu įstatymo numatyta , bausmę tik nustatęs , kad byloje yra visos būtinos sąlygos, nurodytos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse. Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos būtinos sąlygos, kurioms esant teismas gali taikyti šio straipsnio nuostatas, tai: jeigu asmuo , padaręs nusikalstamą veiką, pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką , prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Teismas, išnagrinėjęs šią bylą , mano, jog byloje yra nustatytos visos būtinos sąlygos, kurioms esant K. V. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas , tai: nustatyta, jog K. V. nusikalto pirmą kartą , administracine tvarka m etų bėgyje nebaustas, nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia , nuo pat pradžių, kai buvo nustatyti P. G. padaryti sužalojimai , K. V. savo kaltės neneigė ir davė parodymus, tuo padėdamas ikiteisminiam tyrimui išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nekeitė parodymų ir teisme. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažįsta nusikaltęs ir gailisi, atlygino dalį padarytos turtinės žalos, nukentėjusiojo atsiprašė, pažadėjo atlyginti padarytą žalą. IŠ bylos medžiagos matyti, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, nes ir nukentėjęs tai yra nurodęs. Nusikaltimus padarė būdamas 18 metų amžiaus. K. V. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, jo elgesys po nusikaltimo bei jį charakterizuojančios aplinkybės rodo jo kaip asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą. LR baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo pagrindus , skiriant bausmę teismą įpareigoja atsižvelgti į visas byloje nustatytas aplinkybes, įpareigoja atsižvelgti į tai, jog jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tai teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Visa tai įvertinus , teismas konstatuoja, jog yra visos būtinos sąlygos kaltinamojo K. V. atžvilgiu taikyti LR baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą. Už kiekvieną veiką paskirtos bausmės subendrinamos (BK 63 str.). Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas sulaikyme. (BK 66 str.)

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. V. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Byloje yra pareikštas Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo P. G. civiliniai ieškiniai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos (LR (duomenys neskelbtini) str.). Nustatyta, kad kaltinamasis K. V. nesunkiai sužalojo D. M. ir sunkiai sužalojo P. G..

Panevėžio teritorinė ligonių kas pareiškė civilinį ieškinį sumoje 4117,03 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti. Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė ieškinį nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant ir šį ieškinį prašė tenkinti. Teismas mano, kad 4117,03 Lt dydžio ieškinys pagrįstas. Panevėžio teritorinės ligonių kasos pažyma patvirtina, kad P. G. gydymas Valstybinei ligonių kasai kainavo 2618,23Lt (b.t.1,l.70-75), o D. M. - 1498,80Lt (b.t.1.l. 124-131) LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos (LR (duomenys neskelbtini) str.). Nustatyta, kad K. V. nusikalstamais veiksmais sužalojo P. G. ir D. M.. Posėdžio metu kaltinamasis K. V. paaiškino, jog atlygino dalį žalos – tai 1890,80Lt (b.t.3., l. 37, 32). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies (4117,03 – 1890,80=2226,23Lt)

N. P. G. byloje pateikė ieškinį ir prašo priteisti jam turtinę 68220 litų ir neturtinę 60000 litų žalą. ( t. 2,b.l. 186, t.3, b.l. 18-27 ) Prašydamas priteisti turtinę žalą, nukentėjusysis nurodė, jog dėl sužalojimų jis gydėsi, pinigus išleido vaistams, buvo operuotas, kelionėms. Dėl patirto sužalojimo prarado darbą, nes nebegalėjo dirti prieš tai dirbto darbo dėl sveikatos, negavo atlyginimo, negalėjo mokėti kredito ir todėl patyrė žalą, todėl jis prašė priteisti 68220 litų turtinei žalai atlyginti. (LR CK 6.249str.) Pateikė gydytojų receptus, pažymas apie gautas pajamas ir paaiškino, jog kasos čekių, kvitų jis nerinko, todėl pateikti negali. Ieškinį prašo tenkinti.

Pagal pateiktą 2011 m. mokesčių deklaraciją matyti, jog P. G. gavo 68821 Norvegijos kronų (2013-09-17 kursas: 0,43852 Litų: 30178,95 ), o 2012m. – 2238 +6468 Norvegijos kronų (2013-09-17 Kursas: 0,43852 Litų: 3817,76 ),t.y. 26361,19Lt sumažėjo jo pajamos. Kadangi negalėjo dirbti, todėl patyrė nuostolių dėl kredito gražinimo, nes negalėjo laiku mokėti paskolą. Iš pateiktų receptų matyti, jog vaistams išleido 22,76Lt. Kaip paaiškino, vaistams pinigų išleido daugiau, tačiau kitų receptų neišsaugojo. Sprendžiant dėl kaltojo asmens pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą negautų pajamų forma turi būti nustatyta, kad nukentėjusysis asmuo dėl patirto sužalojimo realiai neteko dalies pajamų. Šios aplinkybės procesinė įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam ((duomenys neskelbtini) str.). Nors nukentėjusysis P. G. nurodo, jog nutraukė darbo sutartį, nes negalėjo dirbti dėl sveikatos būklės, nurodė, jog ilgą laiką negalėjo dirbti, nes ilgai trūko reabilitacijos laikotarpis, tačiau šiems teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė. Išanalizavus byloje pateiktus įrodymus nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam P. G. priteistina 20000 litų turtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Nukentėjusysis prašo priteisti 60000 litų neturtinės žalos, nes buvo sunkiai sužalotas, negali dirbti sunkaus darbo dėl to neteko darbo, buvo operuotas, dėl to kentė skausmus, išgyveno, patyrė daug nepatogumų. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma . Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus , fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusysis P. G. buvo sunkiai sužalotas . Dėl sužalojimų kentė skausmus, patyrė kitus nepatogumus, negalėjo dirbti, buvo atleistas iš darbo, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kaltinamasis K. V. yra sveikas, registruotas darbo biržoje, jo turtinė padėtis nėra gera. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo P. G. prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia jam iš kaltinamojo 25 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 – 303 str.,

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti:

-pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius LR baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalies nuostatas- laisvės apribojimą vieneriems metams ir dešimt mėnesių,

-pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams,-pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimą vieneriems metams,-pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams,

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 d., 2 d., 5 d.,1 p, paskirtas bausmes už sunkų sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą subendrinti apėmimo būdu ir K. V. paskirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams ir dešimt mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 d., 2 d., 5 d.,1 p, paskirtas bausmes už nesunkų sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą subendrinti apėmimo būdu ir K. V. paskirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1d., 4d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant ir K. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme 2011-12-21 – 2011-12-22.

Vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 3dalies 1punktu, 6dalies 1punktu,2 punktu, 3 punktu, 5 punktu, įpareigoti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jai tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą P. G., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. V. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš K. V. Panevėžio teritorinei ligonių kasai 2226,23Lt Lt (du tūkstančius du šimtus dvidešimt šešis litus 23 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. G. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti P. G. iš K. V. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų turtinei ir 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendį per 20 dienų, nuteistasis - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, galima skųsti Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Ragauskienė