Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-03 · Byla Nr. Iv-1258-426/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-1258-426/2012Sprendimas · 2012-12-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2013-05-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-03
Bylos Nr.
Iv-1258-426/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02354-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Krašto apsaugos ministerijai
Trečiasis asmuo
Lietuvos
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1258-426/2012Proceso Nr. 3-61-3-02354-2011-1 Procesinio sprendimo kategorija 16.6, 74
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui V. M., jo atstovui Laimonui Jakui, atsakovės atstovui Vincui Zaliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos kariuomenė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintais skundais, kuriuose prašo: panaikinti Krašto apsaugos ministrės 2010-06-30 įsakymo Nr. P-857 „Dėl vyr. ltn. V. M. išleidimo į atsargą“ (toliau – ir 2010-06-30 įsakymas) 2, 3, 4 ir 5 p.; 2) grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą; 3) priteisti pareiškėjui už visą priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuotiną nuo 2010-09-07, tarnybinį atlyginimą (vidutinis 1 dienos atlyginimas – 160,71 Lt), butpinigius (per mėn. 300 Lt) ir maistpinigius (1 dienos suma – 14,80 Lt) (t. 1, b. l. 1–10, 181-191; t. 3, 22–33). Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad skundžiamu 2010-06-30 įsakymu buvo nutraukta su pareiškėju sudaryta profesinė karo tarnybos sutartis ir jis išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą nuo 2010-06-29. Krašto apsaugo ministerijos (toliau – ir KAM, Ministerija) 2010-04-14 įsakymu Nr. P-394, prieš atleidžiant pareiškėją iš tarnybos, jis buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamu į pareigas karių kandidatūroms siūlyti (toliau – ir Patariamoji komisija) 2010-06-01posėdžio protokolu Nr. RK-4 konstatavo, kad nėra pareiškėjo išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų, todėl jį siūloma atleisti į atsargą. Pažymi, kad Patariamosios komisijos protokolo Nr. RK-4 priede Nr. 1 – karininkų vertinimo lentelėje – buvo daug netikslumų ir neteisingų duomenų, kurie galėjo turėti įtakos priimant sprendimą dėl karininko skyrimo į kitas pareigas. Pareiškėjas bandė spręsti atleidimo į tarnybos klausimą kreipdamasis į įvairias KAM institucijas, tačiau jo prašymai nebuvo iš esmės nagrinėjami. Be to, Patariamoji komisija siūlė pratęsinėti sutartis su kariais, kuriems sukako atleidimo į atsargą amžius, nors tuo pačiu metu gerai žinojo, kad nemažai karininkų, kuriems nesukako atleidimo į atsargą amžius, yra perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą ir laukia sprendimo. KAM, nutraukdama galiojančias profesinės karo tarnybos sutartis, pažeidė pareiškėjo lygiateisiškumo teisę užsitarnauti valstybinę kario pensiją. Nesant jokio teisinio pagrindo nutraukti galiojančias profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) sutartis, pareiškėjams neleidžiama ištarnauti 20 metų ir įgyti teisę gauti valstybinę kario pensiją. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nenumato kariams teisės į valstybinę pensiją, jei galiojanti tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių. PKT sutartys pareiškėjams buvo nutrauktos vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 str. 2 d. 2 p. – sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Nurodo, kad laisvų pareiškėjo kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų krašto apsaugos sistemoje (toliau – ir KAS) buvo ir tai patvirtina pateikiami įrodymai, todėl jam turėjo būti teikiami pasiūlymai užimti vienas ar kitas pareigas. Tačiau pareiškėjui jokios pareigos nebuvo siūlomos, o į profesinę karo tarnybą buvo priimti Lietuvos karo akademiją baigę kariūnai. Be to, pareiškėjo atleidimas atgaline data lėmė tai, kad jam buvo apribota teisė tęsti tarnybą užimant vieną iš pareigybių, į kurias buvo priimti minėti Lietuvos karo akademijos absolventai, nes: 1) pareiškėjas turėjo pirmumo teisę būti paskirtas į šias pareigas, nes turėjo vyr. leitenanto, t. y. aukštesnį, laipsnį, didesnį stažą, motyvacijos vertinimą; 2) PKT sutarties 4 p. atsakovė buvo įsipareigojusi pareiškėją skirti į pareigas; 3) atsakovė neturėjo pareigos skirti į pareigas Lietuvos karo akademijos absolventų; 4) de facto pareiškėjas 2010-06-30 dieną buvo laikinojo profesinės karo tarnybos rezervo karys; 5) atsakovė sąmoningai atbuline data įformino pareiškėjo atleidimą, kadangi jo nenorėjo paskirti į laisvas vyr. ltn. pareigas, į kurias paskyrė minėtus absolventus.

Nurodo, kad Karo prievolės administravimo tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KPAT), kaip ir Lietuvos kariuomenė yra KAS dalis ir joje tarnauja profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) kariai, kuriems yra keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir kitiems PKT kariams visoje KAS. Todėl atsakovė, neskirdama pareiškėjo į buvusias visoje KAS laisvas pareigas, pažeidė lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus. Skundžiamo Ministerijos įsakymo priėmimu buvo pažeistos KASOKTĮ 41 ir 42 str. nuostatos, nustatančios galimybę tęsti tarnybos santykius. Taip pat pažeistos KAM 2005-04-22 įsakymu Nr. V-488 patvirtinto „Profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos aprašo” (toliu – ir Aprašas) 13 ir 14. Remiantis Aprašo 13 p., jeigu siūlomas rotuoti arba perkelti į kitas pareigas karys neatitinka pareigybės reikalavimų pagal karinės specialybės kodą ar reikalavimų, nustatytų pareiginiuose nuostatuose, MPV LK PAS ar KAM PPPD nurodo trūkumus ir pateikia komisijoms siūlymus dėl kario mokymo ar perkvalifikavimo arba skyrimo į kitas pareigas, o 14 p. 1 pap. nustatyta, kad KAM MPV LK PAS ir KAM PPPD pateikia pareigybių, į kurias siūloma rotuoti arba perkelti, sąrašą ir kandidatų į kiekvieną pareigybę sąrašus. KP AT viršininkas neinformavo PSSD (Personalo ir profesinės saugos departamento (toliau – ir PSSD) ir Gynybos štabo J1 dėl pareiškėjams nesamų laisvų pareigybių KPAT ir tuo pažeidė pareiškėjų skyrimo į pareigas tvarką. Be to, pagal KASOKTĮ 33 str. 2 d., karius į pareigas kitose krašto apsaugos sistemos institucijose skiria krašto apsaugos ministras arba ministro nustatyta tvarka jo įgaliotas pareigūnas, todėl atsakovės teiginiai, jog pareiškėjas galėjo būti skiriamas tik į KPAT yra nepagrįsti.

Pažymi, kad jo perkėlimas į PKT rezervą atitiko KASOKTĮ 42 str. 2 d. 1 p., todėl esant laisvoms pareigybėms ir remiantis PKT rezervo nuostatų 12 p., pareiškėjo kandidatūra turėjo būti pateikta Patariamai komisijai svarstyti, tačiau tai nebuvo padaryta. Todėl Patariamosios komisijos protokolinis patvirtinimas, kad buvę KPAT karininkai, tame tarpe ir pareiškėjas, neturėjo „išsilavinimo ir kvalifikacijos” tam, kad būtų paskirtas į kitas pareigas krašto apsaugos sistemoje, yra nepagrįstas. Be to, su kariais, atitinkančiais KASOKTĮ 45 str. 4 d. nuostatas, PKT sutartys nebuvo nutrauktos ir taip apribota pareiškėjo galimybė tęsti tarnybą.

Nurodo, kad pareiškėjas turėjo aukštesnį karinį laipsnį negu į tarnybą priimti Lietuvos karo akademijos absolventai, todėl jo tarnybos patirtis ir kvalifikacija turėjo būti vertinti aukščiau. Tačiau tai, ar pareiškėjas galėjo užimti vieną iš karo akademijos absolventų užimtų pareigybių, net nebuvo svarstoma. Be to, pareiškėjo kandidatūra nebuvo svarstoma skiriant karius ir į kitas pareigas.

Pareiškėjas nurodo, kad jisai pagal nustatytus vertinimo kriterijus turėjo aukštesnę kvalifikaciją už karius M. B., D. B., Ž. V., V. R., D. G., A. V., V. B., kuriems buvo suteikta galimybė tęsti tarnybą. KAM nepagrįstai teigia, kad Patariamoji komisija 2010-06-01 RK - 4 protokolu atliko pareiškėjo kandidatūros vertinimą, nes: 1) 2010-04-09 jau buvo nuspręsta, kad pareiškėjui nėra pareigų; 2) RK–4 pareiškėjas nebuvo siūlytas į pareigas, o buvo vėl konstatuota, kad jam nėra pareigų ir nuspręsta išleisti į atsargą dar nesibaigus laikinojo rezervo 2 mėn. terminui; 3) nebuvo nesuteiktas papildomas 1 balas lentelėje, o tai turėjo būti padaryta, kadangi pareiškėjas vykdė tiek vadovaujančias tiek nevadovaujančias pareigas. Pažymi, kad su 5 balais jis galėjo būti paskirtas į konkrečias pareigas. Dėl to, kad buvo netinkamai suskaičiuotas balas, pareiškėjas nepagrįstai buvo įtrauktas į 37 karininkų sąrašą RK-4 protokole, kuriems nebuvo pasiūlyta pareigų.

Atsiliepimas

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėjo neabejotiną kvalifikacinė pranašumą prieš kitus karius, kurie buvo paskirti į laisvas pareigas KPAT ir KAS. Priešingai, byloje nėra jokių duomenų, kad kariai, paskirti į pareigas turėjo tokią pačią arba geresnę kvalifikaciją. Atsakovė nevykdė jokios realios atrankos, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pažeistas KAM 2010-02-03 įsakymas Nr. V-104. Pareiškėjo teigimu, pateiktas KAM priedas Nr. 2 ne tik, kad neturi jokių autentiškumo ir tikrumo požymių (tvirtinimo žymų, nėra datos), tačiau turi klastojimo požymių, nes: 1) nesutampa kandidatų skaičius su protokolais, 2) Priede Nr. 2 yra paryškinti vardai tų karininkų, kurie buvo paskirti į pareigas (o taip negalėjo būti, nes Priedą Nr. 2 sudarę asmenys negalėjo žinoti, ką atrinks komisija savo protokoluose). Kad tokio priedo nebuvo liudija ir A. K. parodymai, kuriais jis patvirtino, kad buvo vadovaujamasi tik vienu dokumentu – Kandidatų, atrenkamų į naujos struktūros KPAT prie KAM, sąrašu. Be to, A. K. patvirtino, kad leidimo dirbi su slapta informacija neturėjimas nebuvo priežastis neatrinkti karininko į pareigas. KAM atstovas administracinėje byloje Nr. Iv-1263-629/2012 patvirtino, kad kiti KPAT karininkai, kaip ir pareiškėjas neturėję leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, buvo skiriami į pareigas. Pareiškėjas nurodo, kad jis de fakto turėjo KAM pasitikėjimą, todėl nebuvo kliūčių gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Atsakovė Ministerija teismui pateiktuose atsiliepimuose (t. 2, b. l. 1–6; t. 3, b. l. 73–78) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad su pareiškėju sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta vadovaujantis KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p., kurios nuostatos Krašto apsaugos ministrui suteikia teisę nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ir karį atleisti iš tarnybos, kai sumažinamas karių skaičius arba pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, neatsižvelgiant į aplinkybę ar yra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Aptartoje 38 str. 2 d. 2 p. nuostatoje ,,<...(arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų“ yra įtvirtintas savarankiškas kario atleidimo iš tarnybos pagrindas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad KPAT realiai pertvarkyta ir sumažintas karių (karininkų, puskarininkių, seržantų) skaičius kaip ir buvo numatyta teisės aktuose. Šias aplinkybes pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-03-03 nutartyje (adm. b. Nr. A62 -1458/2011).

Panaikinus KPAT tarnavusio pareiškėjo (ir kitų karių) pareigybę, Krašto apsaugos ministro 2010-04-14 įsakymu Nr. P-394 jis buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. KASOKTĮ 2 str. 23 d. numato, kad laikinasis profesinės karo tarnybos personalo rezervas-profesinės karo tarnybos karių kategorija, į kurią perkeliami laikinai nevykdantys savo nuolatinių pareigų profesinės karo tarnybos kariai. Sprendimo pareiškėjas neskundė ir tokiu būdu laikė, kad jo teisės nepažeistos. Pareiškėjo paskyrimas į kitas pareigas buvo svarstomas 2010-06-01 Patariamosios komisijos, kuri, turėdama visą informaciją apie laisvas karių pareigybes visoje krašto apsaugos sistemoje ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, konstatavo, kad pareigų, į kurias pareiškėjai galėtų būti perkelti (paskirti) nėra. Todėl pareiškėjo teiginys, kad atsakovė nepatikrino, ar visoje krašto apsaugos sistemoje yra jo karinį laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių laisvų pareigybių, nepagrįstas. Iš Patariamosios komisijos protokolo Nr. RK-4 akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjo ir visų kitų krašto apsaugos sistemos karių paskyrimas į kitas laisvas jų laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančias pareigas visoje krašto apsaugos sistemoje buvo svarstomas ir ieškoma jiems atitinkamų pareigų. Pavyzdžiui, iš minėto protokolo matyti, kad ne tik KPAT personalo rezerve (kur buvo ir pareiškėjai) esančių karių, bet ir kitose KAS dalinių personalo rezerve esančių karių (protokolo 2.1 p., 2.2 p., 2.4 p., 2.7 p., 2.8 p., 2.10–2.12 p. ir kt.) kandidatūros buvo svarstomos.

Taigi, atsakovė, atleisdama pareiškėją iš tarnybos, atsižvelgė į visas KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p. išdėstytas aplinkybes, t. y. ir šioje normoje nurodytą aplinkybę „(arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų“. Kritiškai turi būti vertinami pareiškėjo argumentai dėl Patariamosios komisijos kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti komisijos objektyvumo ir jos protokolo Nr. RK-4. Iš protokolo matyti, kad lentelėje yra sudėliotas tam tikras karių eiliškumas balais, tačiau tai turi būti suprantama, kaip bendro pobūdžio karių vertinimas. Nepaisant to, kurioje pozicijoje karys yra nurodytas, esant jo kvalifikaciją atitinkančioms pareigoms (pvz. karo mediko, ryšininko ir kt.), jis gali būti į jas paskirtas, o tas karys, kuris yra aukštesnėje lentelės pozicijoje gali būti nepaskirtas į jas dėl to, kad nėra jo kvalifikaciją ir laipsnį atitinkančių pareigų. Pagal KASOKTĮ 42 str., ministrui ar jo įgaliotam asmeniui suteikta teisė paskirti ar perkelti karį į kitas pareigas neatsižvelgiant į komisijos siūlymus, netgi be komisijos svarstymo, nes taip nustato įstatymas. Nagrinėjamu atveju nebuvo karių rotacija. Taigi minėtos komisijos protokolas ir komisijos siūlymai negali būti sureikšminti. Su pareiškėju sudarytoje profesinės karo tarnybos sutarties 1 ir 5 p. nustatyta, kad karys (pareiškėjas) įsipareigoja nustatytą laikotarpį tarnauti profesinėje karo tarnyboje KASOKTĮ, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas, o KASOKTĮ nustatytais atvejais ir tvarka sutartis gali būti nutraukta nepasibaigus sutartyje nustatytam laikotarpiui. Aprašo 13 ir 14 p. nuostatos nagrinėjamo ginčo atveju netaikomos, nes šie punktai gali būti taikomi tada, kai karininkai rotuojami arba kariai perkeliami į jau numatytas ir siūlomas konkrečias pareigas.

Taip pat pažymėjo, kad pagal patvirtintas krašto apsaugos sistemos gaires, vykdant bendrą krašto apsaugos sistemos reformą ir Kariuomenės transformaciją, prisiimtas įsipareigojimas optimizuoti karininkų, puskarininkių, seržantų ir eilinių pareigybių skaičių siekiant sudaryti sąlygas daugiau priimti į kariuomenę profesinės karo tarnybos eilinių karių. Tokiu būdu keičiasi personalo administravimo politika ribojanti paskyrimą į tam tikros kategorijos pareigas jau tarnaujančių karių. Pareiškėjas priklauso karininkų kategorijai ir suprantama, kad negali būti skiriamas į eilinio kario laipsnio pareigybę. Pagal KASOKTĮ 41 str. pareiškėjas galėjo būti paskirtas į jų laipsnį atitinkančias pareigas ir tik atskirais atvejai į vienu laipsniu aukštesnes arba žemesnes pareigas, bet visais atvejais būtina sąlyga yra kvalifikacija.

KASOKTĮ 45 str. 6 d. nustatyta, kad profesinės karo tarnybos kariai, kurie eina karinių specialistų pareigas pagal krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtintą karinių specialybių sąrašą, gali būti išleidžiami į atsargą sukakę 55 metus. Tai reiškia, kad profesinės karo tarnybos kariai, kuriems sukako išleidimo į atsargą amžius numatytas KASOKTĮ 45 str. 4 d., tačiau atitinkantys šio įstatymo 45 str. 6 d. numatytas sąlygas, pagrįstai ir teisėtai gali tarnauti profesinėje karo tarnyboje.

Nurodo, kad atsakovės pozicijos teisingumą patvirtina ir teismų sprendimai analogiškose bylose (Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai adm. b. Nr. 1-795-473/2011, 1-796-281/2011, 1-3152-244/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas panašiose bylose dėl karininkų atleidimo iš KPAT išaiškino, kad vadovybė neturi prievolės kariui siūlyti (ieškoti) kitų pareigų arba privalomai perkelti jį į kitas pareigas, panaikinus jo pareigybę, kadangi KASOKTĮ tokios pareigos (privalomos procedūros) nenustato. KAM įsakymo Nr. V-1161, kuriuo buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė, įgyvendinimo priemonės buvo numatytos KAM 2010-02-03 įsakymu Nr. V-104 „Dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos darbo organizavimo pakeitimo“. Vadovaujantis šiuo įsakymu buvo sudaryta KPAT darbo organizavimo pakeitimo komisija (toliau – ir Pakeitimo komisija), kuriai, vadovaujantis šiuo įsakymu ir Aprašu, buvo pavesta atlikti atranką į pareigas KPAT pagal naują pareigybių sąrašą, sudaryti sąrašus asmenų, kurie nebuvo atrinkti į pareigas KPAT pagal personalo grupes (tarp jų – jaunesniųjų karininkų ir majorų grupę) ir perduoti sąrašus atitinkamoms atrankos į pareigas komisijoms (Aprašo 1. 1 p.). Iš byloje pateiktų Pakeitimo komisijos protokolų, suvestinių, Kandidatų, atrenkamų į naujos struktūros KPAT prie KAM, sąrašo, sąvado ir kitų įrodymų matyti, kad ministro įsakymas Nr. V-104 buvo įgyvendintas nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas, konstatavo, kad šiame įsakyme numatytos procedūros buvo atliktos tinkamai. Pareiškėjo nurodyti kariai (M. B., D. B., Ž. V., V. R., M. G., A. V., S. B.) turėjo kapitono laipsnius ir buvo paskirti į kapitono laipsnių pareigybes, kurios buvo patvirtintos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1161, o pareigybių kariams, turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį (kaip ir pareiškėjo turimas), neliko. Be to, nei vienas karininkas, turintis vyr. leitenanto laipsnį, nebuvo atrinktas į naujas KPAT pareigas.

Pareiškėjas neturėjo jokio karinio išsilavinimo, buvo baigęs tik būrio vadų kursus, tarnybinė veikla įvertinta gerai, atestato balų skaičius - 30, tarnybos patirtis - tik viename krašto apsaugos sistemos padalinyje - KPAT, todėl jis neatitiko kriterijų, numatytų KAM įsakymo Nr. V-104 5.2.2–5.2.7 punktuose. Pareiškėjo turimas aukštesnis anglų kalbos lygis ir turimas išsilavinimas (du aukštieji mokslai) negali patvirtinti jo pranašumo prieš kitus kandidatus (t. y. ir prieš aukščiau išvardintus kapitono laipsnį turinčius karininkus), nes vien anglų kalba ir civilinis išsilavinimas negali išreikšti (apibūdinti) karininko patirties, motyvacijos, kvalifikacijos ir savybių efektyviau ir produktyviau vykdyti pareigas. Taip pat pažymi, kad krašto apsaugos ministro patvirtintos visos karininkų pareigybės su nustatytu kvalifikaciniu reikalavimu turėti leidimą dirbti su informacija, žymima slaptumo žyma konfidencialiai arba slaptai, o apeliantas tokio leidimo neturėjo. Tokie leidimai buvo išduoti visiems pareiškėjo nurodytiems Lietuvos karo akademijos absolventams. Atsakovės teigimu, taip pat negalima lyginti su pareiškėju susijusių aplinkybių (kuris buvo atleidžiamas iš tarnybos vadovaujantis KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p. pagrindu dėl jo tarnybos struktūros pakeitimo, karių skaičiaus sumažinimo, pareigybės panaikinimo) ir su Lietuvos karo akademijos absolventais susijusių aplinkybių, kai jiems baigus studijas, Lietuvos Respublikos Prezidento 2010-06-21 dekretu Nr. K-399 nuo 2010-06-30 suteikiami pirmieji karininko - leitenanto laipsniai ir jie teisės aktų nustatyta tvarka skiriami į pareigas. Vadovaujantis KASOKTĮ 20 str. 4 d. kariūnai (absolventai) kviečiami į profesinę karo tarnybą, atsižvelgiant į jų studijų akademijoje rezultatus ir krašto apsaugo sistemos bei karo tarnybos poreikius. Taigi aplinkybės dėl pareiškėjo ir Lietuvos karo akademijos absolventų skyrimo į pareigas yra skirtingos, todėl aplinkybių vertinimas ir teisės aktų taikymas turi būti skirtingas ir diskriminavimo šiuo atveju įžvelgti negalima.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos kariuomenė teismui pateiktame atsiliepime (t. 2, b. l. 90–95) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovės pateiktuose atsiliepimuose.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti, atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad V. M. buvo profesinės karo tarnybos karys, tarnavo Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos Kauno karo prievolės centro teritorinio Varėnos skyriaus vedėjo pareigose, turėjo vyresniojo leitenanto karinį laipsnį (t. 1, b. l. 111–112, 114–115, 160). Pagal PKT sutarties 1 p. pareiškėjas buvo priimtas į profesinę karo tarnybą, o sutarties 6 p. nurodoma, kad KASOKTĮ nustatytais atvejais ir tvarka sutartis gali būti nutraukta nepasibaigus 1 p. nustatytam laikotarpiui.

Krašto apsaugos ministro 2010-04-14 įsakymu Nr. P-394, vadovaujantis KASOKTĮ 42 str. 1 d., 42 str. 2 d. 1 p., pareiškėjas nuo 2010-04-15 buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą (t. 1, b. l. 64–65).

Patariamosios komisijos 2010-06-01 protokolinio sprendimo Nr. RK-4 2.24.5 p. konstatuota, kad krašto apsaugos sistemoje nėra V. M. išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių laisvų pareigų, todėl pareiškėją siūloma išleisti į atsargą (t. 1, b. l. 16–19).

V. M. 2010-06-15 pateikė Generalinei inspekcijai skundą, kuriame nurodė, kad Patariamosios komisijos 2010-06-01 protokolinio sprendimo dalis, kurioje siūloma pareiškėją išleisti į atsargą, yra priimta neobjektyviai įvertinus jo išsilavinimą ir kvalifikaciją (t. 1, b. l. 69). Dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2010-07-09 surašyta tarnybinio patikrinimo išvada (t. 1, b. l. 108–111). Šioje išvadoje konstatuota, kad Patariamoji komisija, atlikdama pareiškėjo vertinimą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Generalinės inspekcijos 2010-07-09 raštu pareiškėjas buvo informuotas apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus ir jo metu padarytas išvadas (t. 1, b. l. 70).

Krašto apsaugos ministras 2010-06-30 įsakymu Nr. P-857 „Dėl vyr. ltn. V. M. išleidimo į atsargą“, vadovaudamasis KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p., 45 str. 1 d., 59 str. 1 d., Krašto apsaugos ministro 2010-02-03 įsakymu Nr. V-104, Darbo kodekso 175 str. bei Patariamosios komisijos išvada, kad Lietuvos kariuomenėje ir kitose krašto apsaugos sistemos institucijose nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų, nutraukė pareiškėjo PKT sutartį ir išleido jį į atsargą 2010-06-29, nukeliant atleidimo iš tarnybos dieną į kitą dieną po paskutinės kasmetinių atostogų dienos (t. 1, b. l. 71).

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Krašto apsaugos ministrės 2010-06-30 įsakymo 2–5 p., grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą ir priteisti jam už visą priverstinės pravaikštos laiką tarnybinį atlyginimą, butpinigius ir maistpinigius, pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant V. M. reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Krašto apsaugos ministrės 2010-06-30 įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų“.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas konstatuota, kad joje yra įtvirtintos dvi savarankiškos jos taikymo sąlygos: 1) sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija; 2) nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Dėl antrosios sąlygos taikymo išaiškinta, kad pagal KASOKTĮ 21 str. 2 d. kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. Išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi. KASOKTĮ 42 str. 1 d. įtvirtinta, jog į kitas pareigas, kitą dalinį, junginį ar vietovę arba į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeliamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu. Taigi, KASOKTĮ numato kitokią karių paskyrimo į pareigas ar perkėlimo į jas tvarką negu darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai. Darytina išvada, kad vadovybė neturi prievolės kariui siūlyti (ieškoti) kitas pareigas arba privalomai perkelti jį į kitas pareigas, panaikinus jo pareigybę, kadangi Karo tarnybos įstatymas tokios pareigos (privalomos procedūros) nenustato. Tačiau pagal KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p. reikalavimą, atsakovas privalo perkelti karį į laisvas kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančias pareigas. Esant konkurencijai į laisvą pareigybę, jis privalo atrinkti tinkamiausią karį pagal savo nustatytus vertinimo kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A261-2681/2011, Nr. A261-2711/2011 ir kt.).

Byloje esantys įrodymai liudija, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta vykdant Krašto apsaugos ministro 2009-12-10 įsakymą Nr. V-1161, kuriuo nuo 2010-04-15 buvo patvirtina nauja Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos institucijos struktūra ir pareigybių sąrašas, vietoje buvusių 260 pareigybių, nustatant 88 naujas pareigybes (t.1, b. l. 11–15, 85–92; t. 2, b. l. 24–28).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad KPAT sistemoje tarnaujančių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų mažinimas, kaip ir teritorinių skyrių mažinimas, buvo realus, todėl atsakovė turėjo teisę spręsti pareiškėjo V. M. atleidimo iš tarnybos klausimą KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Esant konkurencijai į laisvą pareigybę atsakovė privalo atrinkti tinkamiausią karį pagal nustatytus vertinimo kriterijus.

Krašto apsaugos ministro 2010-02-03 įsakymu Nr. V-104 patvirtintame Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos personalo atrankos reformuojant tarnybą procedūrų apraše (toliau – ir Atrankos aprašas) buvo nustatyti vertinimo kriterijai, pagal kuriuos, esant konkurencijai į laisvą pareigybę, yra atrenkami tinkamiausi kariai (t. 2, b. l. 33–36). Aprašo 5 p. buvo nustatyti atrankos principai, pagal kuriuos, esant konkurencijai į laisvą pareigybę, yra atrenkami tinkamiausi kariai. Jei yra tik vienas kandidatas, atitinkantis pareigybės aprašyme (nuostatuose) nurodytus specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus, jis atrenkamas į pareigas (5.1.punktas). Jei yra keletas kandidatų, atitinkančius kvalifikacinius reikalavimus, į pareigas atrenkama pagal prioriteto tvarka išvardytus kriterijus (Atrankos aprašo 5.2.1. – 5.2.8.). Pažymėtina tai, kad pagal Atrankos aprašo 5.2.1 p., prioritetiniu atrankos kriterijumi pripažįstamas kario patirties, motyvacijos ir kitų savybių įvertinimas, galėjimas efektyviau ir produktyviau vykdyti pareigas.

Pakeitimo komisija 2010-03-25 sprendimu Nr. 17KL-6 Kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti Patariamajai komisijai pateikė sąrašą karininkų, kurie buvo atrinkti į aukštesnio lygmens pareigas, taip pat sąrašą karininkų, neatrinktų į naują KPAT struktūrą, tarp kurių nurodytas ir pareiškėjas V. M. (t. 1, b. l. 134–135). Patariamoji komisija 2010-04-09 posėdyje (Protokolas Nr. RK-3), išnagrinėjusi karininkų kvalifikaciją, išsilavinimą, tarnybos eigą ir apsvarsčiusi jų skyrimą į naujas pareigas konstatavo, kad 49 karininkams (tame tarpe ir pareiškėjui), nėra jų išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų (t. 1, b. l. 61–65).

Byloje esantys įrodymai liudija, kad kandidatų, pareiškėjas, kaip ir kiti kandidatai į naujai sukurtos KPAT struktūros pareigybes, buvo vertinamas pagal: išsilavinimą, pirmumo teisę pagal Darbo kodekso 135 str. 1 dalį, baigtus karjeros kursus, turimą karinę specialybę, likusį tarnauti laiką, iki sukaks kariniam laipsniui KASOKTĮ nustatyti terminai, teisę gauti valstybinę pensiją, PKT sutarties galiojimo terminą, tarnybinės veiklos ir potencialo įvertinimą per paskutinius dvejus metus, PKT atestato balus, patirtį tarptautinėse operacijose, anglų ar kitos oficialios NATO kalbos mokėjimą, tarnybos patirtį kituose KAS padaliniuose (t. 2, b. l. 37–51).

Iš V. M. skundo motyvų ir jame išdėstytų argumentų matyti, kad skundo reikalavimų pagrįstumas, be kita ko, grindžiamas tuo, kad karių atranka į laisvas vietas buvo vykdoma pažeidžiant Atrankos aprašo nuostatas, nes į laisvas pareigybes buvo priimti žemesnės kvalifikacijos, negu pareiškėjo turėta, kariai – M. B., D. B., Ž. V., V. R., D. G., A. V., V. B.. Teismo vertinimu, minėti pareiškėjo skundo motyvai yra nepagrįsti.

KASOKTĮ 41 str. 2 d. nustatyta, kad kariai skiriami į jų laipsnį atitinkančias pareigas. Atskirais krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais ir sąlygomis karys gali būti paskirtas eiti vienu laipsniu aukštesnes kario pareigas. Kai atitinkamo laipsnio laisvų pareigų nėra, krašto apsaugos ministras gali karį iki vienerių metų paskirti į vienu laipsniu žemesnes pareigas.

Kaip minėta, V. M. buvo suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis, kai tuo tarpu visi jo nurodyti asmenys (M. B., D. B., Ž. V., V. R., D. G., A. V., V. B.) turėjo aukštesnį, t. y. kapitono, laipsnį ir buvo paskirti į tą laipsnį atitinkančias pareigybes, patvirtintas KAM įsakymu Nr. V-1161 (t.2, b. l. 52–78). Iš KASOKTĮ 41 str. 2 d. nuostatų analizės, darytina išvada, kad pareiškėjas galėjo būti paskirtas į kapitono laipsnį atitinkančias pareigas laikinai ir tik tuo atveju, jeigu į šias pareigas nepretenduotų asmenys, turintys reikiamą (kapitono) laipsnį. Tačiau, kaip minėta, į laisvas kapitono laipsnį atitinkančias pareigybes pretendavo tokį laipsnį turintys pareiškėjo nurodyti asmenys.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo skundo argumentai, kad jo turimas civilinis išsilavinimas ir aukštesnis anglų kalbos žinojimo lygis sąlygojo pranašumą prieš kitus pretendentus yra subjektyvaus pobūdžio, nes nepaneigia nurodytų pretendentų pranašumo atsižvelgus į tarnybinės patirties kriterijų, kuris, kaip minėta pagal Aprašo 5.2.1 p., yra prioritetinis. Dėl nurodytų aplinkybių nėra teisiškai reikšmingas vertinimas atsakovės pateiktų argumentų, kad pareiškėjas neturėjo leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Vadovaujantis KASOKTĮ 20 str. 4 d., kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Taigi, priimat Lietuvos karo akademijos absolventus į karo tarnybą, Atrankos aprašo nuostatos netaikomos. Teismo vertinimu, absolventų, baigusių Lietuvos karo akademiją, ir pareiškėjo skyrimo į tarnybą aplinkybės, o taip pat ir teisiniai pagrindai yra skirtingi, todėl šių aplinkybių vertinimas negalimas, vadovaujantis tų pačių teisės aktų nuostatomis.

KASOKTĮ 42 str. 1 d. nustatyta, kad į kitas pareigas, kitą dalinį, junginį ar vietovę arba į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeliamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu. Vykdant rotaciją, karys perkeliamas į kitas pareigas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kaip minėta, V. M. PKT sutartis buvo nutraukta ir jis į atsargą atleistas vadovaujantis KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p. nurodytu pagrindu, t. y. dėl karių skaičiaus sumažinimo ir nesant laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Nagrinėjamu atveju, KAM 2005-04-22 įsakymu Nr. V-488 patvirtinto Profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos aprašo nuostatos, netaikytinos, o pareiškėjo skunde nurodyti motyvai dėl minėto įsakymo pažeidimo yra teisiškai nereikšmingi. Tokią teismo išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nagrinėjant analogiško pobūdžio ginčus (2011-05-09 nutartis adm. b. Nr. A261-2711/2011 ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais išaiškinimais, Karo tarnybos įstatymas, nustatantis karių tarnybos ar atleidimo sąlygas, nesieja sutarčių nutraukimo ir kario atleidimo su teise gauti kario pensiją, todėl sprendžiant ginčą nėra teisiškai reikšmingos ir tos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog dalis karių, kuriems sukako išleidimo į atsargą amžius, nebuvo atleisti iš tarnybos (2011-09-15 nutartis adm. b. Nr. A492-3525/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. įtvirtintos nuostatos reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Taigi, esminis vertinimo kriterijus yra tai, ar dėl pažeidimo nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių vertinimas ir tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą (2011-04-19 nutartis adm. b. Nr. A143-46/2011).

Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis buvo atleistas „atgaline data“, daro išvadą, jog nurodytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir iš esmės nepaneigia skundžiamo KAM 2010-06-30 įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atleidžiant pareiškėją V. M. iš tarnybos, iš esmės buvo laikomasi įstatymo numatytų procedūrų ir tvarkos.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad skundžiamas KAM 2010-06-30 įsakymas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

Kiti pareiškėjo skunde formuluojami reikalavimai, kuriais prašoma grąžinti pareiškėją į užimamas pareigas, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir kitas su tarnybą susijusias išmokas, yra išvestinis reikalavimo panaikinti Krašto apsaugos ministrės 2010-06-30 įsakymą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad skundžiamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestini ir išvestiniai skundo reikalavimai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, netenkintinas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėja

nusprendė:

Pareiškėjo V. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė