- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-26
- Bylos Nr.
- AN2-209-334/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėja Danutė Švitinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 26 d. nutarties teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. M. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 50-ANR_N-2656-2024 nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį 225 Eur bauda bei ji įpareigota atlyginti E. R. padarytą 1 500 Eur dydžio turtinę ir 400 Eur dydžio neturtinę žalą per 4 mėnesius nuo nutarimo įsigaliojimo dienos. Ji nubausta už tai, kad 2023 m. vasario 27 d., 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) namo, vedžiodama vokiečių aviganio veislės šunį be antsnukio, neužtikrino jo saugumo, dėl to jis užpuolė ir mirtinai sukandžiojo nukentėjusiosios E. R. keribliuterjero veislės šunį, dėl ko buvo padaryta žala asmens turtui. Tokiais veiksmais S. M. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Nesutikdama su šiuo nutarimu S. M. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. birželio 26 d. priėmė nutartį, kuria Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 50-ANR_N-2656-2024 pakeitė – pripažino S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, sumažino jai skirtinos baudos dydį iki 150 Eur, patikslino nutarimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodant, kad iš S. M. E. R., jos nepilnamečiams vaikams E. R., D. R., sutuoktiniui N. R. priteisiama po 100 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti per 4 mėnesius nuo 2024 m. balandžio 12 d. nutarimo įsiteisėjimo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
3. S. M. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 26 d. nutartį, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 50-ANR_N-2656-2024 ir bylą nutraukti. Teismui netenkinus skundo, prašo mokėjimus išdėstyti 24 mėnesiams.
3.1. Nurodo, kad apylinkės teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, priimta nenustačius administracinio nusižengimo sudėties, netinkamai pritaikius materialiąsias teisės normas, todėl byla turi būti nutraukta.
3.2. Atkreipia dėmesį, kad tik E. R. byloje yra pripažinta nukentėjusiąja, ji civilinį ieškinį pateikė savo vardu, jis nepasirašytas. Nei E. R. sutuoktinis, nei vaikai nukentėjusiaisiais nėra pripažinti, civilinio ieškinio nepareiškė, todėl neturtinė žala jiems negali būti priteista. Pažymi, kad į svarstymą vyriausiame policijos komisariate nebuvo nuvykusi, apie jį nežinojo, todėl negalėjo pateikti nuomonės, duomenų apie savo finansinę padėtį, gintis ir kt. Be to, nukentėjusioji jokiais būdais, iki kol ji neatsiprašė, neprašė jos pinigų, neįvardijo sumos. Dėl to ji objektyviai negalėjo žinoti, kad nukentėjusioji nori, kad jai būtų atlyginta žala. Tik 2024 m. kovo 6 d. nukentėjusiosios vardu jai pateiktas prašymas sumokėti neturtinę žalą. Nukentėjusioji nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nepareiškė prašymo priteisti jos vaikams neturtinę žalą. Todėl teismas nežinojo apie vaikų ir sutuoktinio išgyvenimus, taip pat ar sutuoktinis sutinka dėl prašomų priteisti jam ir vaikams sumų, ypač kai šie su ja (apeliante) bendrauja, sveikinasi. Mano, kad nukentėjusiosios šeima nenori, kad ji jiems mokėtų žalą.
3.3. Nukentėjusioji teismui pateikė neva nugaišusio šunelio dokumentus, tačiau ne valstybine kalba, todėl jie neturėjo būti prijungti prie bylos, bet teismas į tai nereagavo. Tai yra esminis pažeidimas. Mano, kad E. R. neįrodė, kad patyrė 1 500 Eur turtinę žalą, todėl ji turėtų būti nepriteista. Nukentėjusioji nuo įvykio neišreiškė valios dėl žalos, tik prašė įspėti ją (apeliantę). Praėjus metams E. R. per epolicijos portalą pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, bei jai apie tai nieko nesakė. Tik prasidėjus šiam procesui ji sužinojo apie prašomus pinigus. Pažymi, kad nuoširdžiai gailisi ir atsiprašė nukentėjusiosios ir jos šeimos, nors suma už nugaišusį šunelį kelia abejonių. Nuo įvykio praėjo metai, tačiau vertinimo nėra, todėl neaišku, kiek mokėta už šunelį.
3.4. Nėra žinoma, ar jos šuo sudraskė, ar perkando nukentėjusiosios šunį, nes nėra veterinaro pažymos. Žinoma, kad nugaišęs šunelis buvo sergantis. Po įvykio pas veterinarą suteikti pagalbos šunelio niekas nevežė. Nuotraukos padarytos ryte, šunelis ne sudraskytas, o perkastas. Todėl teismas negalėjo konstatuoti, to ko nėra byloje, kas nebuvo nagrinėta, t. y., kad nors abu šunys buvo be antsnukių, tačiau jos vilkinis šuo sudraskė nukentėjusiosios šunį. Nėra žinoma nugaišimo priežastis, t. y. ar tai nukraujavimas (pagalbos nesuteikimas), ar sukandžiojimas. Taigi nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp įvykio ir netekties.
3.5. Pažymi, kad ji atsiprašinėjo nukentėjusiosios, kai ši nepriėmė atsiprašymų. Siūlė mokėti, pateikė mokėjimo planą. Nukentėjusioji nesutiko, ko pasekoje ji dėjo visas pastangas su ja susitaikyti. Ji tik dėl savo sunkios turtinės padėties prašė neskirti baudos, nepriteisti neturtinės žalos, o jei bus priteisti mokėjimai, išdėstyti juos per 24 mėnesius.
3.6. Buvo skambinama ir tariamasi dėl žalos atlyginimo, sudarant taikos sutartį, kai nukentėjusiosios sutuoktinis nurodė kalbėti su nukentėjusiąja, kad kaimynai turi gyventi taikiai. Nukentėjusioji nurodė, jog taiką sudarys tik dėl turtinės žalos, išdėstant ją per 1 metus. Ji iš karto pervedė 125 Eur pagal taikos sutartį.
3.7. Nurodo, kad jos finansinė padėtis sunki. Po sutuoktinio mirties ji gyvena name viena. Mokesčiai namo išlaikymui yra gana nemaži. Ji neturi išsilavinimo, dirba parduotuvėje pardavėja-krovėja. Atlyginimas minimalus. Pajamų vos užtenka pragyvenimui. Psichologinė būklė po vyro staigios mirties ir motinos mirties yra sunki. Pabrėžia, kad nukentėjusioji ir jos sutuoktinis dirbantys, pajamos gana didelės, prašo į tai atsižvelgti, taip pat į nukentėjusiosios veiksmus. Prašo neskirti baudos, nepriteisti žalos.
Atsiliepimas
4. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į S. M. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.
4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pripažino patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamą S. M. kaltinančius įrodymus, kurie neabejotinai patvirtino, kad apeliantė įvykdė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. S. M. šaukimas atvykti į policijos įstaigą bei administracinio nusižengimo protokolas atitinkamai 2024 m. kovo 21 d. ir 2024 m. kovo 22, buvo išsiųsti vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatomis, el. paštu (duomenys neskelbtini) kurį ji nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kuris naudojamas elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, todėl procesinių dokumentų siuntimo (įteikimo) tvarka nebuvo pažeista. S. M. neatvykimas į bylos nagrinėjimo posėdį nesudarė kliūčių bylos nagrinėjimui ir nutarimo priėmimui.
4.3. Pažymi, kad administracinės bylos nagrinėjimo policijoje metu, ir teisminiame bylos nagrinėjime, neabejotinai buvo nustatyta, kad sukandžiotas šuo nugaišo iš karto po šio įvykio, todėl jokia veterinaro pagalba jam nebūtų padėjusi. Tai, kad E. R. veisėjai sumokėjo 1 500 Eur už keribliuterjero veislės šunį patvirtina E. R. banko sąskaitos išrašai. O byloje esantys šuns kilmės dokumentai patvirtina, kad E. R. turėto šuns veislė buvo būtent keribliuterjeras.
4.4. Institucijos nutarimu neturtinės žalos priteisimas po 100 Eur nukentėjusiajai ir kiekvienam šeimos nariui kompensuoja jų patirtus išgyvenimus dėl šeimos augintinio sudraskymo, kadangi visa šeima patyrė didelį sukrėtimą. Dėl šio įvykio laikinai pablogėjo E. R. psichinė būklė, taip pat buvo didelė psichologinė trauma ir jos nepilnamečiams vaikams bei sutuoktiniui. Todėl mano, kad priteistas neturtinės žalos dydis neturėtų būti mažinamas.
4.5. Pritaria teismo pozicijai, kad 4 mėnesių terminas per kurį apeliantė įpareigota atlyginti žalą nukentėjusiajai nuo nutarimo įsiteisėjimo, yra pakankamas ir atitinkantis tiek apeliantės, tiek nukentėjusiosios interesus. S. M. dirba, gauna nuolatines pajamas, turi nekilnojamojo turto, taigi jos turtinė padėtis nėra itin sunki, nėra jokių itin nepalankių aplinkybių, ribojančių žalos atlyginimą per 4 mėnesius. Atidėjus žalos atlyginimą S. M. prašomam terminui, būtų nepaisoma teisėto nukentėjusiosios intereso gauti turtinės žalos atlyginimą per protingą terminą.
Atsiliepimas
5. Nukentėjusioji E. R. atsiliepime į S. M. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Taip pat priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo surašymą.
5.1. Nurodo, kad ji ir S. M. yra kaimynės, gyvena šalia, tačiau S. M. po įvykio nenurodė, kad šuo buvo dar gyvas, atvirkščiai, iš karto po jo atsiprašė jos dėl padarytos žalos.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nėra išskirtinių aplinkybių, dėl ko bauda visai nebūtų skiriama. Jų skunde nenurodė ir pati apeliantė.
5.3. Pažymi, kad S. M., būdama kalta dėl padarytos žalos, turėjo dėti pastangas ir geranoriškai tartis dėl žalos atlyginimo iškart po įvykio, tačiau to nedarė, nors žinojo, kad dėl šuns netekimo ji patyrė 1 500 Eur dydžio žalą už jo įsigijimą. Esant tokioms aplinkybėms, atidėti žalos atlyginimą dar ilgesniam, 2 metų, terminui, nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl mažų pajamų, sutuoktinio mirties ir didelių nekilnojamojo turto išlaikymui mokamų mokesčių, iš esmės jau aptarti apylinkės teismo nutartyje ir pagrįstai atmesti, naujų motyvų apeliantė nenurodo. Be to, S. M. nuo skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme papildomai nei kiek žalos neatlygino.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Dėl šuns sudraskymo jos šeima patyrė didelį sukrėtimą, šis įvykis prisidėjo prie jos psichinės būklės laikino pablogėjimo, o S. M. delsimas atlyginti žalą neprisidėjo prie jos ir šeimos narių išgyvenimų švelninimo. S. M. net kelis kartus jos atsiprašydama, apgailestaudama dėl įvykio, pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio metu, savo veiksmais patvirtino, jog šeima, dėl mylimo šuniuko netekties, patyrė sukrėtimą, išgyvena ir liūdi. Ji, kaip įstatyminė atstovė, atstovaudama nepilnamečius vaikus, turi teisę jų vardu prašyti patirtos žalos atlyginimo, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.32 straipsnio 3 dalimi prašyti žalos atlyginimo ir sutuoktiniui. Priteistos žalos dydis buvo sumažintas beveik 4 kartus nei ji prašė, šeima nors ir įsigijo kitą analogišką šunį, tačiau iki šiol prisimena ir tą, kurio neteko, ir aplinkybės, kuriomis šuo nugaišo, iki šiol kelia nerimą ir stresą. Šiuo metu vedžiojant kitą šunį visa šeima jaučia nerimą, kaskart stebi ar kaimynai jau pavedžiojo savo vokiečių aviganį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas atmetamas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
8. S. M. nubausta už ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą. Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. vasario 27 d., 21.30 val., (duomenys neskelbtini) namo, S. M. vedžiodama vokiečių aviganio veislės šunį be antsnukio, neužtikrino jo saugumo, dėl to jis užpuolė ir mirtinai sukandžiojo nukentėjusiosios E. R. keribliuterjero veislės šunį, dėl ko buvo padaryta žala asmens turtui. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, S. M. kaltės dėl jai inkriminuoto, ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto, administracinio nusižengimo padarymo neginčijo, jį pripažino ir gailėjosi, ką apylinkės teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir sumažino jai, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 50-ANR_N-2656-2024, skirtos baudos dydį. Tačiau, pateiktame apeliaciniame skunde, ji ėmė kelti klausimą dėl aptariamo administracinio nusižengimo sudėties jos veiksmuose buvimo, t. y. priežastinio ryšio tarp įvykio ir E. R. šuns netekties, aiškindama, jog nėra žinoma šuns nugaišimo priežastis, ar tai nukraujavimas, jam nesuteikus pagalbos, ar sukandžiojimas. Šios apeliantė abejonės yra visiškai nepagrįstos. Apylinkės teisme apklausta nukentėjusioji E. R. parodė, kad po įvykusio įvykio, matėsi, jog jos šuo buvo visiškai be gyvybės ženklų, jai dėl to abejonių nekilo. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad E. R. šuo nugaišo būtent dėl S. M. šuns sukandžiojimo, todėl jokios prasmės jį vežti pas veterinarą jau nebebuvo. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, tarp jos neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinis ryšis yra. Ji pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį nubausta pagrįstai.
10. ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 150 iki 300 Eur. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 50-ANR_N-2656-2024 S. M. už šio administracinio nusižengimo padarymą buvo skista 225 Eur bauda. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad S. M. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl jo gailėjosi, už tokį nusižengimą yra baudžiama pirmą kartą, sumažino jai skirtos baudos dydį iki 150 Eur. S. M. pateiktu apeliaciniu skundu prašo jai baudos neskirti visiškai.
11. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs S. M. apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, bylos medžiagą ir skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad visiškai neskirti jai baudos ar dar labiau ją švelninti, nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Priešingai nei nurodo apeliantė, nėra priežasties manyti, kad jos finansinė padėtis yra tokia sunki, jog ji negalėtų susimokėti jai skirtos baudos. Byloje nustatyta, kad S. M. yra dirbanti, taigi gauna nuolatines pajamas, turi nekilnojamojo turto. Be to, visiškai jai neskyrus baudos nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai. Apeliantė šiuo atveju ignoravo reikalavimą užtikrinti, kad jos laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonėms, kitiems gyvūnams, jų gyvybei, sveikatai ir turtui, todėl dabar turi prisiimti dėl to jai kylančias neigiamas pasekmes.
13. Pateiktame apeliaciniame skunde S. M. teigia, jog turtinė, 1 500 Eur dydžio, žala E. R. neturėjo būti priteista, kadangi ji nebuvo įrodyta, nors, kaip pastebėtina iš bylos duomenų, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė su prašoma priteisti turtine žala ir jos dydžiu sutiko. Nustatyta, jog dėl S. M. neteisėtų veiksmų, vedant savo šunį be antsnukio, neužtikrinant jo saugumo, buvo užpultas ir mirtinai sukandžiotas E. R. keribliuterjero veislės šuo. Bylos duomenimis E. R. šunį įgijo iš veisėjos B. Z. Iš į bylą pateikto E. R. banko „Luminor“ sąskaitos išrašo nustatyti, kad už šunį buvo sumokėti 1 500 Eur, t. y. 2021 m. sausio 13 d. pervesti 300 Eur, 2021 m. kovo 1 d. – 900 Eur, o 2021 m. balandžio 11 d. – 300 Eur. Atsižvelgus į šias aplinkybes, 1 500 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas iš apeliantės nukentėjusiajai buvo priteistas pagrįstai. Papildomai pažymėtina, kad S. M. apeliaciniame skunde teisingai nurodė, jog šuns kilmės dokumentai į bylą buvo pateikti tik užsienio kalba, tačiau tai minėtos teismo išvados nekeičia, nes sprendžiant dėl turtinės žalos dydžio jie nėra vertinami. Šiuo atveju svarbiausia nustatyti dvi aplinkybes, šuns pirkimo faktą bei jo kainą, kas ir buvo padaryta.
14. Taip pat S. M. nesutinka su neturtinės žalos nukentėjusiajai ir jos vyrui bei vaikams priteisimu. Aiškina, kad nei vyrui, nei vaikams žala negalėjo būti priteista, nes jie civilinio ieškinio nereiškė. Šie jos argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajai nebuvo išaiškinta ieškinio pateikimo forma, o ji to neprivalėjo žinoti. Ji pateikė ieškinį tokį, koks jos manymu atrodė tinkamas. Ieškinio formos nesilaikymas negali būti kliūtimi spręsti klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. R. procese išdėstė ne tik savo pačios, bet ir šeimos narių – vyro bei dviejų vaikų patirtus išgyvenimus dėl prarasto augintinio. 2024 m. balandžio 12 d. tikslinant įvykio aplinkybes E. R. nurodė, kad visa šeima labai sunkiai išgyveno šuns netektį, jis buvo šeimos narys ir labai mylimas, ypatingai buvo sukrėsta 11 metų dukra, kuri šuniuką nuolat vedžiodavo, 13 metų sūnus taip pat labai išgyveno. Visa šeima verkė jo netekus, jai pačiai dėl šių išgyvenimų buvo labai pašlijusi psichinė būklė. Kelis mėnesius visa šeima vis prisimindavo šunelį ir išgyveno vidinį skausmą dėl jo netekties. Apklausiama teisme E. R. nurodė, kad matė įvykį, jai buvo priepuolis, vaikams skriauda didžiulė. Įvertinus šias aplinkybes, byloje pagrįstai buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo ne tik E. R., bet ir jos vaikams bei sutuoktiniui. Be to, E. R. yra vaikų įstatyminė atstovė, todėl gali reikšti reikalavimus jų vardu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl E. R., jos vyro ir vaikų patirtų išgyvenimų, sukrėtimo ir streso netekus augintinio, todėl jiems, kiekvienam, pagrįstai buvo nuspręsta priteisti po 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ši suma, teismo vertinimu, yra teisinga ir proporcinga, todėl jos mažinti nėra jokio pagrindo.
15. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir S. M. prašymą mokėjimus išdėstyti 24 mėnesiams. Atkreiptinas dėmesys, kad E. R. ir jos šeimos nariams iš S. M. priteistų turtinės ir neturtinės žalų mokėjimai buvo atidėti/išdėstyti 4 mėnesiams, skaičiuojamiems nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Jokio teisinio pagrindo ilginti šį terminą nėra. Kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nėra jokių itin nepalankių aplinkybių, kurie ribotų žalų atlyginimą per 4 mėnesius. Nenustatyta, kad S. M. finansinė padėtis būtų itin sunki. Ji yra dirbanti, turi nekilnojamojo turto ir vien tai, kad patiria jo išlaikymo išlaidas, minėtos teismo išvados nekeičia. Šiuo atveju turi būti paisoma nukentėjusiųjų intereso gauti žalos atlyginimą per protingą terminą. Taip pat, atsižvelgiant į S. M. skirtos baudos dydį, nėra priežasčių nustatyti ilgesni jos įvykdymo terminą, nei numato ANK 675 straipsnio 2 dalis (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos).
16. S. M. apeliaciniame skunde aiškinama, kad ji nežinojo apie jos bylos nagrinėjimą Panevėžio apskrities vyriausiame policijos komisariate, todėl ji jame nedalyvavo, negalėjo pateikti nuomonės. Šie jos teiginiai nepagrįsti. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. kovo 22 d. S. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame buvo nurodyta bylos Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate nagrinėjimo data – 2024 m. balandžio 12 d. 10 val. Šis protokolas jai 2024 m. kovo 22 d. buvo išsiųstas gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini). Taigi, apie įvyksiantį bylos nagrinėjimą ji buvo informuota ir turėjo teisę jame dalyvauti, tačiau ją nepasinaudojo. Papildomai pažymėtina, kad 2024 m. kovo 20 d. tyrėja su S. M. buvo susisiekusi telefonu dėl to, kad jai reikia surašyti administracinio nusižengimo protokolą. S. M. nurodė, kad šią dieną negali ir gali susitikti 2024 m. kovo 21 d., todėl buvo sutarta, jog 2024 m. kovo 21 d., prieš atvažiuojant pas ją į namus, tyrėja jai paskambins ir jos suderins laiką, kada susitikti protokolo surašymui. S. M. sutiko. 2024 m. kovo 21 d. apie 12 val. S. M. buvo skambinta keletą kartų, tačiau ji nekėlė ragelio. Nuvykus į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kieme stovėjo S. M. automobilis, buvo šuo, tačiau į kiemą niekas neišėjo, todėl nebuvo galimybės surašyti protokolo. Tą pačią dieną S. M. jos gyvenamuoju adresu, (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas šaukimas 2024 m. kovo 22 d., 9 val., atvykti į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą administracinio nusižengimo protokolo surašymui, tačiau jį neatvyko, protokolas surašytas jai nedalyvaujant. Įvertinus tai, matyti, kad S. M. dar iki protokolo surašymo žinojo apie vykstantį procesą, tačiau akivaizdžiai protokolo surašyme dalyvauti vengė, o kartu ir pateikti paaiškinimus, sužinoti apie tolesnę bylos nagrinėjimo eigą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad S. M. dalyvavo bylos nagrinėjime apylinkės teisme, taigi galėjo išsakyti savo nuomonę sprendžiamais klausimais, duoti paaiškinimus, užduoti klausimus, jos teisė gintis ir būti išklausytai pažeista nebuvo. Taip pat ji savo poziciją išdėstė ir procese teiktuose skunduose.
17. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ar keisti nėra teisinio pagrindo.
18. Nukentėjusioji E. R. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti už jo surašymą patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Iš 2024 m. liepos 18 d. grynųjų pinigų priėmimo kvito, Serija LAA Nr. X, matyti, kad nukentėjusioji advokatei Kristinai Rutkauskienei už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 200 Eur. Prašymas atmetamas. Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal patrauktos administracinėn atsakomybėn S. M. skundą, kuris yra atmetamas, atsiliepimo pateikimas į jį nebuvo privalomas, tai buvo nukentėjusiosios teisė, bet ne pareiga (ANK 649 straipsnis), be to, jame iš esmės tik atkartoti procese priimti sprendimai, juose nustatytos aplinkybės, todėl, apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti nukentėjusiajai bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
S. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 26 d. nutartį.
Netenkinti nukentėjusiosios E. R. prašymo iš S. M. priteisti jos patirtas išlaidas advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.