- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- eI3-65-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02774-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė (pirm.), Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- H. L.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai, Palangos miesto avivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“, individualiai įmonei „Du broliai“, V. J., A. V.
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. L. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“, individualiai įmonei „Du broliai“, V. J., A. V. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja H. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (8.6)D3-L-181r-3608 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) ir atsakovę įpareigoti teritorijas, esančias žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gretimybėje, pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) natūra grąžinamą žemę, suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui bei organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Skunde nurodo, kad 2019 m. lapkričio 4 d. ji kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu P. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį, esančią žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gretimybėje, pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra tikslu. Palangos miesto savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. (8,6)-D3-L-1811r-3608 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ jos prašymą atmetė ir nurodė, kad P. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalis, esanti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gretimybėje, negali būti pažymėta kaip laisva (neužstatyta) žemė, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra tikslu, kadangi ji patenka į inžinerinės infrastruktūros teritoriją, todėl ji yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, už kurią yra atlyginama pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnį. Toks sprendimas grindžiamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166 patvirtintos Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos sprendiniais bei (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. T2-183, sprendiniais. Pareiškėjos vertinimu, jos 2019 m. lapkričio 4 d. prašymas išnagrinėtas nekompetentingai, nes Ginčijamame sprendime pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija dėl (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. T2-183, sprendinių, nes šio plano sprendiniuose nenumatyta, kad ginčo teritorija priskiriama mašinų stovėjimo aikštelių plėtros teritorijai. Ginčo teritorijos priskyrime valstybės išperkamai žemei pareiškėja įžvelgia galimo dokumentų klastojimo požymius. Pažymi, kad automobilių parkavimo aikštelė, kurios ilgis – 200 m., yra įrengta teritorijoje nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g. pagal žemės sklypą (duomenys neskelbtini), vakarų pusėje, t.y. iki ginčo teritorijos, joje įrengta apie 50 parkavimo vietų, todėl konkretus visuomenės poreikis yra patenkinamas. Plotas, į kurį pretenduoja pareiškėja, sudaro apytikriai 4 arus (priede apie vakarinę gretimybę pavaizduota pieva). Šią teritorijos dalį pažymėjus laisva (neužstatyta) ir atkūrus nuosavybės teises, nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, visos visuomenės interesai.
Pareiškėjos teigimu, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166 patvirtinta Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcija nėra galutinai patvirtinta, yra negaliojanti, todėl reikėtų vadovautis ginčo teritorijoje galiojančiais žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais – Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu (Gyvenamojo kvartalo projektas), Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu ir 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtintu Palangos miesto Bendruoju planu. Pareiškėja teigia, kad ginčo teritorija nepatenka į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, mano, jog šioms linijoms rezervuojamas 20 metrų plotis paneigia jos nuosavybės teises.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka. Teigia, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (8.6)D3-L-181r-3608 buvo tinkai atsakyta į pareiškėjos 2019 m. lapkričio 4 d. prašymą. Teigia, jog prie jūros suvažiuoja poilsiautojai iš visos Lietuvos, todėl stovėjimo aikštelių netoli jūros jau šiuo metu trūksta. Pažymi, kad savivaldybė turi teisę planavimo dokumentais suplanuoti visuomenei reikalingą infrastruktūrą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad su skundu nesutinka. Mano, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. (8.6)D3-L-181r-3608 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinimui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“ (toliau – ir UAB „Palangos vandenys“) atsiliepime į skundą nurodo, kas su skundu nesutinka. Teigia, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T2-235 jis yra paskirtas viešuoju geriamo vandens teikėju ir nuotekų tvarkytoju Palangos miesto savivaldybės viešojo geriamo vandens tiekimo teritorijoje ir vykdo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo veiklą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licenciją Nr. L7-GVTNT-16.Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-137 jis yra paskirtas paviršinių nuotekų tvarkytoju Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Nurodo, kad pareiškėja reikalauja grąžinti suplanuotą gatvę (žemės sklypo dalį, esančią prie sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), per kurią ji patenka prie savo turto – pastato-buitinių nuotekų siurblinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2003 m. birželio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N25/200-61 jam buvo išnuomotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra pastatyta buitinių nuotekų siurblinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teigia, kad vykdydama nuotekų tvarkymo veiklą, UAB „Palangos vandenys“ eksploatuoja 24 nuotekų perpumpavimo siurblines, nuotekos surenkamos apie 200 km. nuotekų tinklų, iš jų 62,4 km. slėginių linijų. Pažymima, kad nuotekų perpumpavimo siurblinė (PS-3 (duomenys neskelbtini)), esanti adresu (duomenys neskelbtini), yra pagrindinė Palangos miesto nuotekų perpumpavimo siurblinė, iš kurios visos Palangos miesto teritorijoje surinktos nuotekos perpumpuojamos į valymo įrenginius Būtingėje. UAB „Palangos vandenys“ nepertraukiamai teikia nuotekų tvarkymo paslaugas apie 12 750 vartotojų ir 923 juridiniams asmenims visoje Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Palangos vandenys“ teigimu, pareiškėjos reikalaujamos grąžinti natūra žemės dalyje, įvardintoje kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gretimybė, yra išsidėstę esami komunaliniai (magistraliniai) inžineriniai tinklai, kurių buvimas riboja bet kokios veiklos vykdymą: tai yra nutiesti vandentiekio tinklai, paviršinių (lietaus) tinklai bei buitinių nuotekų tinklų slėginė linija, kurių apsaugos zonos apima prašomo grąžinti žemės sklypo plotą. Teigia, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnio 2 punkte numatyta, kad vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama statyti, rekonstruoti, griauti statinius ir įrengti, išardyti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba(įrengimas) draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį; sodinti ir auginti želdinius 9išskyrus žolinius augalus); melioruoti, drėkinti ir sausinti žemę; keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) ar vykdyti požeminius darbus; gilinti vandens telkinius; kasti bei siurbti jų dugną; vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto (išskyrus dirvą) bandinių ėmimu; sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybos ir remonto darbams ir medžiagas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte; uosto teritorijoje – sandėliuoti pašarus, trąšas ir chemines medžiagas.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Palangos vandenys“ vertinimu, jam nepritarus projektui ar numatomai veiklai, jeigu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai pažeis vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai, žemės sklypo naudojimas bet kokioms reikmėms pagal paskirtį tampa negalimas.
Pažymi, kad be apsaugos zonų, visam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), yra nustatytas servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, jas aptarnauti bei jomis naudotis. Jis įregistruotas viešajame registre (Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad įrašas dėl servituto galioja nuo 2003 m. gegužės 9 d.
Taip pat pažymi, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Palangos vandenys“ teigimu, atsiliepime nurodyti esami komunaliniai (magistraliniai) inžineriniai tinklai yra ūkį ir gyventojus aptarnaujantis komunalinio ūkio infrastruktūros objektas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašoma grąžinti teritorija bei visa aplink ją esanti teritorija užimta inžinerinėmis komunikacijomis ir patenka į šių komunikacijų apsaugos zonas, nuosavybės teisės pareiškėjai šiame žemės sklype negalėtų būti atkurtos. Atkūrus nuosavybės teises ginčo teritorijoje, būtų apsunkinta galimybė patekti prie jam priklausančio turto, būtų sukelti nepatogumai pagrindinių buitinių nuotekų siurblinės ir inžinerinių tinklų eksploatavimui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodo, kad jis yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei pastato ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas. Teigia, kad nesutinka, jog ginčo žemės ruožai būtų grąžinti pareiškėjai natūra, nes neliktų galimybės patekti į jo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Pritaria, kad teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje pagal Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166, sprendinius patenka į numatytą mašinų stovėjimo aikštelių plėtros teritoriją, kuri yra pažymėta P, kas pagal pagrindinio brėžinio legendą reiškia mašinų stovėjimo aikštelių plėtrą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. (8.6)D3-L-181r-3608 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Panaikinus Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (8.6)D3-L-181r-3608 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę teritorijas, esančias žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gretimybėje, pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) natūra grąžinamą žemę, suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui bei organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra galimas tik tuo atveju, jeigu pageidaujamas susigrąžinti žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) ir pagal to paties įstatymo 12 straipsnį nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Paaiškėjus aplinkybėms, kad žemės sklypas nėra laisvas ir (arba) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, grąžintino žemės sklypo buvusioje žemėvaldoje ribų formavimas ir plano tvirtinimas nėra galimas.
Žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtos miestams, išpirkimo atvejai yra išvardinti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiame punkte nurodyta, kad žemė išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
Taikant šias Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, yra reikšminga tinkamai apibrėžti sąlygas, kurioms esant žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. priskirta miestams, įgyja išperkamos, t. y. negrąžinamos natūra, žemės teisinį statusą. Pirmoji įstatymu nustatyta sąlyga yra tai, kad žemė įstatyme nustatytiems poreikiams turi būti priskirta pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus. Antroji sąlyga yra visuomenės poreikiai, kurie žemės naudojimo paskirties nustatymo būdu apibrėžiami Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje (šioje byloje taikytinas 3 punktas).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiškia, jog nuosavybės subjektui yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių. Įstatymų leidėjas turi pareigą priimti įstatymus, saugojančius savininko nuosavybės teises nuo neteisėto kėsinimosi. Konstitucija garantuoja, kad niekas negali paimti nuosavybės savavališkai ir ne teisės pagrindu. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas.
Atsižvelgiant į šias nuosavybės teisinių santykių konstitucinio reguliavimo nuostatas, paaiškintas Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarime nagrinėjant nuosavybės teisių į žemę, esančią miestų teritorijoje, atkūrimo suvaržymų konstitucingumą, darytina išvada, jog ne tai, kad žemė įstatyme nustatytiems poreikiams priskirta pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, o realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei lemia, ar ji yra grąžinama natūra, ar išperkama. Realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei reiškia, kad jis objektyviai negali būti patenkintas kitaip nei paimant tam tikrą konkretų nuosavybės objektą. Pažymėtina, jog detalusis planas yra viena iš įstatymu nustatytų privalomų sąlygų žemei išpirkti, tačiau jo buvimas, paneigus realų ir pagrįstą visuomenės poreikį, neužkerta kelio žemės grąžinimui, kurio metu atliekamos Tvarkos 106 ir 106¹ punktuose numatytos procedūros. Priešingai aiškinant įstatymą galimos situacijos, dėl kurių be teisėto (konstituciškai pateisinamo, kaip tai apibrėžiama Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarime) pagrindo būtų suvaržyta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą.
Nagrinėjamu atveju vertintina, ar ginčo žemės sklypui buvo realus ir pagrįstas visuomenės poreikis, kuris objektyviai negalėjo būti patenkintas kitaip, nei negrąžinant žemės natūra jos buvusiam savininkui.
Ginčijame sprendime nurodyta, kad teritorija, esanti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gretimybėje, vadovaujantis Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166, sprendiniais patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės teritoriją, kurios raudonosios linijos nurodytos 20 metrų. Pagal (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto Bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. T2-183, sprendinius patenka į esamų (suprojektuotų) gatvių ir įrengiamų pėsčiųjų takų teritoriją.
Pažymėta, kad teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje, pagal (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto Bendrajame plane pažymėtos kaip 94 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. T2-183, sprendinius patenka į numatytą mašinų stovėjimo aikštelių teritoriją.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo žemės priskyrimas valstybės išperkamai žemei iš esmės grindžiamas Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166, sprendiniais, (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto Bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. T2-183, sprendiniais.
Detalusis planas, kurio būtinybę numato Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, yra viena iš sąlygų laikyti žemę valstybės išperkama, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai patvirtinamas objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis konkrečiam žemės sklypui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A7-276/2004; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-305/2008; 2010 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-598/2010; 2014 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1183/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-63-2003 yra apibūdinta detaliojo plano reikšmė nuosavybės teisių atkūrimo procese, nurodant, kad šiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris yra susijęs su teritorijoje vykdomos veiklos tam tikrų sąlygų nustatymu. Visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada yra susiję su konkrečiu, vietos atžvilgiu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija). Taigi, sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-305/2010).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymėta, jog žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra; jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pavyzdžiui, toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo plano), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte. Tuo tarpu detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), jeigu savivaldybės institucija atlieka teritorijų planavimo procedūras, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliuoju planu bus priskirta įstatyme numatytiems objektams (žr., pvz., 2003 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-263/2003, 2006 m. birželio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-1061/2006 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra suprojektuota Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo suplanavimo projektu ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu. Pagal (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto Bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183, sprendinius teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gretimybėje, patenka į suprojektuotų gatvių ir įrengiamų pėsčiųjų takų teritoriją. Vadovaujantis Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166 „Dėl Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo“ (aktas paskelbtas www.palanga.lt), sprendiniais teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gretimybėje, patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės teritoriją, kurios raudonosios linijos nurodytos 20 metrų. Iš Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos aiškinamajame rašte nurodytų planavimo tikslų ir uždavinių matyti, kad planavimo tikslas užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų ir jų infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje ir rezervuoti teritorijas šiais plėtrai, nustatant ar pakeičiant planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti. Šio plano 6 priede „Palangos miesto centrinės dalies transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų sprendiniai“ nurodoma, kad planuojamas įrengti ir dviračių takas.
Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, tai, kad tarp gatvės raudonųjų linijų yra projektuojamos ir įrengiamos ne tik gatvės, bet ir lietaus nuotekų tinklai, drenažo tinklai, apšvietimo tinklai, kurie laikytini sudėtiniais gatvės elementais (STR 2.06.04:2014 59 punktas), konstatuotina, kad žemės sklypas, kuris patenka į gatvės ribas, yra skirtas bendram (viešam) naudojimui ir nėra jokių teisinių prielaidų, leidžiančių teigti, kad aptariamas suplanuotas žemės sklypas nebus naudojamas viešajam poreikiui tenkinti.
Pagal (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto Bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. T2-183, sprendinius teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje, patenka į Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijoje, patvirtintoje Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166 „Dėl Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo“ siūlomą mašinų stovėjimo aikštelių plėtra teritoriją. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. T2-245 „Dėl Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano rengimo“ pradėta Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano rengimo procedūra yra baigta, nėra pagrindo tvirtinimui, kad teritorija, į kurią pretenduoja pareiškėja, gali būti vertinama kaip laisva (neužstatyta) žemė.
Kadangi ginčui aktualioje teritorijoje nėra laisvos valstybinės žemės, kuri gali būti žymima kaip laisva (neužstatyta), Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. (8.6)D3-L-181r-3608 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl reikalavimas atsakovę įpareigoti teritorijas, esančias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gretimybėje, suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui bei organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos H. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.