Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-190-518/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-21
Bylos Nr.
1S-190-518/2017
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-01101-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigita Bieliauskienė, Linas Žukauskas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
Kaltinamasis
K. L.
Byla Nr. 1S-190-518/2017
Teisminio proceso Nr. 1-73-1-01101-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Sigitos Bieliauskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui,kaltinamajam K. L.,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. L. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. L. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 31 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad ne vėliau kaip iki 2013 m. spalio 30 d., 23.35 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neturėdamas leidimo, įgijo 130,8 g svaidomojo poveikio nedidelės galios sprogstamosios medžiagos bedūmio parako, skirto šaudmenų užtaisymui, bei savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame kambaryje, neturėdamas leidimo, iš aliuminio pudros (Al) ir bedūmio parako pagamino nedidelės sprogstamosios galios 37,5 g sprogstamosios medžiagos bei neturėdamas leidimo pagamino savadarbį sprogmenį, sudarytą iš sprogstamosios medžiagos užtaiso – savadarbės brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – aliuminio (Al), sieros (S) ir kalio chlorato (KClO3), savadarbio sprogdiklio, sudaryto iš elektros grandinės ir savadarbio elektrinio detonatoriaus, bei metalinio konteinerio, apvynioto izoliacine juosta, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pagamintą sprogmenį, kurio sprogimo galingumas prilygsta 20 g trotilo (TNT) ekvivalentui, neturėdamas leidimo, nešdamasis su savimi, atgabeno į viešojo transporto stotelę, esančią (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), kur aktyvavo sprogdiklį ir sprogmenį susprogdino, o nedidelės galios sprogstamąsias medžiagas – 130,8 g bedūmio parako, skirto šaudmenų užtaisymui, ir 37,5 g savadarbio bedūmio parako, toliau tęsdamas savo nusikalstamą, neturėdamas leidimo laikė (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame kambaryje iki 2014 m. lapkričio 13 d., 9.55 val., kol šias sprogstamąsias medžiagas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Taip pat K. L. kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2013 m. spalio 30 d., 23.35 val., (duomenys neskelbtini), viešojo transporto stotelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), susprogdino savadarbį sprogmenį, sudarytą iš sprogstamosios medžiagos užtaiso – savadarbės brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, kurios pagrindiniai komponentai – aliuminis, siera ir kalio chloratas, susprogdinimo mechanizmo – savadarbio sprogdiklio, sudaryto iš elektros grandinės ir savadarbio elektrinio detonatoriaus, metalinio konteinerio, kurio išoriniai paviršiai buvo apvynioti juodos spalvos lipnia izoliacine juosta, ko pasėkoje išdužo stotelės stiklai, tokiu visuotinai pavojingu būdu, dėl ko galėjo nukentėti žmonės, sugadino svetimą, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai priklausantį turtą – viešojo transporto stotelę, padarydamas 364,92 Eur (1 260 Lt) turtinę žalą.

K. L. 2016 m. balandžio 18 d. nutarimais buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. K. L. kardomųjų priemonių sąlygų nesilaikė, 2016 m. liepos 16 d. buvo paskelbta jo paieška, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi anksčiau K. L. paskirtos kardomosios priemonės buvo pakeistos į suėmimą. 2016 m. gruodžio 22 d. išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį K. L. 2017 m. kovo 30 d. pargabentas į Lietuvos Respubliką ir sulaikytas. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi K. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti ir nustatytas jos terminas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi kaltinamajam K. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 31 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais konstatavus, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir būdamas laisvėje daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, bei padarius išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Priimdamas skundžiamą nutartį Šiaulių apygardos teismas atsižvelgė į nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas K. L., pobūdį, sunkumą, ankstesnius K. L. teistumus, ko pasėkoje padarė išvadą, kad įtariamasis yra linkęs daryti nusikaltimus, taip pat atsižvelgė į tai, kad K. L. nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais.

Šalies argumentai

Kaltinamasis K. L. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį. Skunde nurodo, kad nutartyje išdėstytos tik nepalankiai jį apibūdinančios aplinkybės, o prašymas nepratęsti suėmimo net nebuvo vertinamas.

Teismo posėdyje kaltinamasis K. L. prašė skundą tenkinti ir panaikinti jam kardomąją priemonę – suėmimą. prokuroras prašė skundą atmesti palikti galioti skundžiamą apygardos teismo nutartį. Kaltinamasis paaiškino, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė, todėl jo atžvilgiu negali būti taikomos kardomosios priemonės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros, kratos protokoluose, specialisto išvadose, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokole, taip pat kitoje bylos medžiagoje, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis K. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Šiaulių apygardos teismas kaltinamajam K. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teisėjų kolegijos nuomone, suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos šiuo metu nėra išnykę.

Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). K. L. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių (BK 187 straipsnio 2 dalis) ir sunkių (BK 253 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Už pastarąjį nusikaltimą baudžiamajame įstatyme numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šiuo atveju suėmimo taikymo pagrįstumą patvirtina ir kitos aplinkybės. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su K. L. socialiniais ryšiais, bei pagrįstai pripažino, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, jog būtų galima manyti, kad būdamas laisvėje nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Kaltinamasis K. L. iki sulaikymo nedirbo, darbo biržoje registruotas nebuvo, nėra sukūręs šeimos, kitų duomenų, patvirtinančių kaltinamojo socialinius įsipareigojimus, taip pat nėra. Be to, kaltinamasis nesilaikė jam ikiteisminio tyrimo metu nustatytų kelių švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų ir išvyko į Vokietiją, iš kur pagal išduotą Europos arešto orderį buvo pargabentas į Lietuvą. Nurodytų aplinkybių pakanka pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės K. L. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu yra kaltinamas K. L., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, K. L. anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, be to, ikiteisminio tyrimo metu pažeisdamas anksčiau taikytų kardomųjų priemonių sąlygas išvykęs į Vokietiją taip pat nusikalto ir atliko bausmę. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, dėl ko būdamas nesuimtas gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Nors K. L. skundžiasi suprastėjusia sveikata, tačiau jokių duomenų apie tai byloje nėra. Kaltinamojo ketinimas įsidarbinti, jei būtų paleistas į laisvę, nepaneigia apygardos teismo išvadų dėl suėmimo taikymo pagrįstumo, kurios padarytos teisingai įvertinus bylos aplinkybių visumą.

Taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo metu be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrino BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Šiuo metu K. L. taikomo suėmimo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų. Taigi, daroma išvada, kad K. L. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo K. L. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi kaltinamajam K. L. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 31 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita BieliauskienėDaiva Pranytė-ZalieckienėLinas Žukauskas