Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus V. Š. ir R. Š. per šešis mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos įstatymų nustatyta tvarka pašalinti savavališkai rekonstruotų gyvenamojo namo, pažymėto plane lAl/p su lal/p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, pažymėto plane 311/p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos darbų padarinius, o per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti atsakovus per tris mėnesius atstatyti savavališkai rekonstruotus gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius(duomenys neskelbtini), į buvusią padėtį pagal duomenis, užfiksuotus 1998-07-08 nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke ir nekilnojamojo turto kadastro byloje, ir sutvarkyti statybvietę atsakovų lėšomis, bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų ir nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vilkaviškio rajono apylinkės teismui buvo pateikusi 2010 m. vasario 23 d. ieškinį dėl neteisėtai atliktų statybos darbų padarinių šalinimo Nr. 2D-1677, kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, statybos techninio reglamento STR 1.09.06.2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 20.1.1.2 papunkčiu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu prašė: 1. Įpareigoti atsakovą V. S. atstatyti į pradinę padėtį (pagal duomenis, 1998-07-08 užfiksuotus nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke ir nekilnojamojo turto kadastro byloje) savavališkai rekonstruotą gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius Sūdavos k.v., Teiberių k., Klausučių sen., Vilkaviškio rajono sav., per tris mėnesius nuo įsiteisėjusios teismo nutarties dienos. 2. Jeigu atsakovas nepateiks teismui atsiliepimo į pareikštą pareiškimą ir esant aplinkybėms, nurodytoms Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalyje, neprieštaraujame, kad sprendimas byloje būtų priimtas už akių. A. V. Š. jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus(duomenys neskelbtini), esančiame(duomenys neskelbtini)., neturėdamas nustatyta tvarka atlikto ir suderinto statinio projekto bei išduoto statybos leidimo, savavališkai rekonstravo mūrinį vieno aukšto gyvenamąjį namą, pažymėtą plane 1 Al/p su lai/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), t.y. išmūrijo (pakėlė) kiemo pusės fasadinę mansardinio aukšto sieną apie 2 m (viso mansardinio aukšto aukštis iki kraigo padidėjo nuo 2,5 m iki daugiau kaip 3 m) tuo pačiu padidino pietinio bei šiaurinio mansardinio aukšto frontonų parametrus ir tokiu būdu savavališkai padidino namo pastogės parametrus. Taip pat atsakovas, neturėdamas nustatyta tvarka atlikto ir suderinto statinio projekto bei išduoto statybos leidimo, savavališkai rekonstravo mūrinį ūkio pastatą, pažymėtą plane 311/p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 31,00 kv. m. užstatymo ploto, t.y., nugriovęs žemės sklypo ribų plane pažymėtus ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke įregistruotus ūkinius pastatus, pažymėtus plane indeksais 211 m, 411 m, 511 m, 611 m, savavališkai padidino mūrinio ūkinio pastato 311/p plotą, iki 14,10 m x 6,20 m, t.y. iki ~87,42 kv. m. užstatymo ploto. Taip pat prie šio ūkio pastato pristatė 6,5 m x 7 m dydžio medinį priestatą. Šiuos statinius pastatė neišlaikydamas įstatymais nustatyto 3 metrų atstumo iki kaimyninio sklypo ribos. Tuo atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545; 2006, Nr. 116-4402; 2009, Nr. 144-6353) 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 3 ir 4 dalis, statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji namai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 (Žin., 2005, Nr. 93-3464), 9 priedo 4 punktą, statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu (Žin., 2002, Nr. 43-1639; 2004, Nr. 120-4443), 1 priedo 1 lentelės „Pastaba" reikalavimus. Neteisėta statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, nustatantis, jog nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės ob­jektu. Statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, visos šios veiklos priežiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, kurio 2 straipsnio 71 punkte buvo nurodyta, kad „71. Savavališka statinio statyba - statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju - neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu. Statybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti pamatiniai reikalavimai statytojams, bei nurodyti pagrindai ir dokumentai, kuriuos privalu turėti norint pradėti statinių statybą, t.y. 1) statytojas žemės sklypą turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi turėti nustatyta tvarka parengtų ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; 3) statytojas turi turėti nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. 2009 m. spalio 30 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriuje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2009, Nr. 144-6352) 28 straipsniu, statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06.2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas", patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 (Žin., 2007, Nr. 53-2055) (toliau- statybos techninis reglamentas STR 1.09.06.2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas"), buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. Nr. SSA-40-09102-00003. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259, 259¹ ir 260 straipsniais, dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pažeidimo 2009 m. spalio 30 d. V. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10-1. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 10-1, V. Š. už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkto pažeidimus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 7 dalį, 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu paskirta 500 litų bauda, kurios atsakovas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teismui neskundė. 2009 m. lapkričio 9 d. Marijampolės apskrities viršininkas raštu Nr. SD-9-4966 „Dėl savavališkai atliktų darbų", vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas" 20.1.1.2. punktu, įpareigojo atsakovą V. Š. iki 2010 m. sausio 30 d. savo lėšomis atstatyti savavališkai rekonstruoto gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių(duomenys neskelbtini). į pradinę būklę, tačiau nustatytu terminu atsakovas savavališkos statybos padarinių nepašalino, įpareigojimo neįvykdė (pagrindas - 2010-02-02 įpareigojimų vykdymo patikrinimo aktas Nr. 02-01). įpareigojimo V. Š. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teismui neskundė. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5, 32, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymui, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12, 14, 15, 16, 22, 23, 23, 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35 ir 42 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 45 straipsniu įstatymui ir Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymui Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nuo 2010 m. sausio 1 d. vykdo apskričių viršininkų administracijų iki 2009 m. gruodžio 31 d. vykdytas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1787 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių viršininkų administracijas" 3.3 p. nustatyta, kad esant ginčams dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų atliekant statybos valstybinės priežiūros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinės priežiūros funkcijas, valstybei teismuose atstovauja Inspekcija, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Šio nutarimo 4 p. nustatyta, kad šio nutarimo 3.3 punktas taikomas ir tais atvejais, kai įstatymais atitinkamos apskričių viršininkų funkcijos perduodamos iki apskričių viršininkų administracijų likvidavimo. Kadangi gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstravimo darbai buvo atlikti savavališkai, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir šis pažeidimas buvo reikšmingas įstatymų saugomų interesų užtikrinimui, Ieškovas, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais, kreipėsi į teismą, prašydamas pašalinti savavališkos statybos padarinius įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. liepos 2 d. priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymą Nr. XI-992, kuris įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad jo nuostatos dėl savavališkų statybų taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktą statinio rekonstravimas-statybos rūšis, kurios tikslas-perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis-ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Šio straipsnio 71 punkte yra nustatyta, kad savavališka statyba- statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Atlikus savavališkus rekonstravimo darbus, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 94 punktu ir statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-812 , 1 lentelės 1 ir 2 punktais, priskirtini neypatingiems statiniams. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą, šio įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą rekonstravimo projektas rengiamas ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingas statinys rekonstruojamas į neypatingą ar ypatingą statinį. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta, kad leidimas rekonstruoti statinį reikalingas ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju. Nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusius Statybos įstatymo pakeitimams, norint įteisinti gyvenamojo namo ir ūkinio pastato savavališkai atliktus rekonstravimo darbus, Statybos įstatyme nustatyta tvarka turi būti parengti gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstravimo projektai ir gauti leidimai rekonstruoti statinius. Lietuvos Respublikos Seimui 2010 m. liepos 2 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-993, kuris įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 1 d., teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad „Teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio {statymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldo saugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę." Šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodyta, kad „8. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aklų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis."Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, savavališkos statybos padariniai turėtų būti pašalinti per 6 mėnesius.