Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K. (toliau – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-10-28 nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodyta, kad nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis bei įstatymo reikalavimais, byloje padarytos klaidingos išvados. S. N. neprivalėjo paklusti jokioms vidaus darbo taisyklėms, jam nebuvo taikomi ir privalomi darbo organizavimo, darbo drausmės ir panašūs reikalavimai. Nustatyta faktinė aplinkybė, kad S. N. šlavė kiemą, negali būti vertinama kaip nelegalus darbas. Buvo šluojama privati teritorija. S. N. gautas maistas ir rūkalų kiekis, jų periodiškumas bei vienkartinis davimas 20 litų batams nusipirkti, daugiau atitinka talkos požymius. Teritorija, kurioje lankėsi Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, priklauso jam. Šioje teritorijoje garažo patalpas nuomojasi UAB (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirba komercijos direktoriumi. Liudytojai G. S. bei D. Z. teismui pateikė darbo sutartis, kurioje kaip darbdavys pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, liudytojai parodė, kad A. K. buvo išvykęs į Kauną tinkamai įforminti darbo teisinius santykius. Kadangi į teismo posėdį nebuvo kviestas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, todėl jis negalėjo teismui pateikti dokumento, patvirtinančio faktą, kas yra įgaliotas priimti į darbą darbuotojus. Jis (A. K.) nebuvo ir negalėjo būti traktuojamas kaip darbdavys, kadangi G. S. ir D. Z. su juo tarėsi tik dėl galimybės dirbti teritorijoje kur dirba ir jis pats. Norint įforminti G. S. ir D. Z. darbo santykius, jam buvo būtina vykti į Kauną pas darbdavį UAB (duomenys neskelbtini) (jos vadovą ir buhalterį). Pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarko bei pranešimus į Sodrą teikia bei pasirašo UAB (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog darbo santykių tinkamas įforminimas užtrunka keliolika valandų. Byloje yra nustatyta, kad darbuotojai pradėjo dirbti 2011-09-15, tačiau darbo santykių tinkamas įforminimas ir pranešimas į Sodrą užtruko, nes visų reikalingų dokumentų parengimas buvo užbaigtas kitą dieną. Manytina, jog šis faktas savaime negali būti traktuojamas, kaip nelegalaus darbo atlikimas ir vadovaujantis protingumo kriterijumi neturėtų būti baudžiamas administracine nuobauda.

A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Pareiškėjas neigia savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d., padarymo ir prašo bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-10-28 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 302 ¹¹ str. 1 d.).

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai pripažino A. K. kaltu dėl nelegalaus darbo. Jo kaltę neginčijamai įrodo byloje esantys ir teismo posėdyje nešališkai ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų A. P., V. P., T. M. parodymai, G. S., D. Z., S. N. pirminiai paaiškinimai ir jų parodymai teisme, Sodros duomenų bazės išrašai, darbo sutartys, darbo pažymėjimai.

Teismo posėdyje apklausti liudytojai A. P., V. P. ir T. M., Valstybinės darbo inspekcijos atstovai, parodė, kad pagal anoniminį skambutį 2011-09-15 patikrinus A. K. sodyboje įrengtas automobilių dirbtuves, rado tris darbuotojus: G. S. ir D. Z., kurie ardė mašinas bei S. N., kuris paaiškino, kad priima klientus ir parduoda detales. Minėti asmenys paaiškino dirbantys pas A. K., apie UAB (duomenys neskelbtini) nieko neminėjo, paaiškino, kad darbo sutartys su jais nėra sudarytos, už darbą gaunantys 20-30 litų atlyginimą.

Kaip matyti iš pirminių 2011-09-15 G. S., D. Z. ir S. N. paaiškinimų, šie asmenys patvirtino dirbantys pas A. K., darbo sutartys su jais nėra sudarytos, nurodė gaunantys 30 litų per dieną, S. N. – 20 litų. Apklausti teismo posėdyje, minėti asmenys savo parodymus keitė, tačiau apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai ir motyvuotai nurodė, kodėl A. K. kaltė yra grindžiama pirminiais G. S., D. Z. ir S. N. paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija, kadangi šių asmenų paaiškinimai buvo rašyti Valstybinės darbo inspekcijos atliekamo patikrinimo metu, be to, teisme apklausti liudytojais, jie negalėjo nurodyti konkrečių aplinkybių dėl įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini).

Iš Sodros pateiktų duomenų matyti, kad G. S. ir D. Z. UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2011-09-15, S. N. niekur nedirba. Darbo sutartis su G. S. ir D. Z. sudaryta 2011-09-16, jose nurodyta, kad darbo sutartys įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti – 2011-09-15, t.y. darbo sutartys buvo sudarytos atgaline data. Tai leidžia daryti išvadą, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK) 99 str. 3 p. nuostatos, numatančios, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą darbo sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę pavirtinantį dokumentą.

Vadovaujantis LR DK 98 str. 1 d. 1 p. nelegaliu darbu laikomas darbas esant LR DK 93 str. numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą tvarką reglamentuoja „Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės“, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243. Šių taisyklių 17.1 p. numato, kad draudėjas privalo pateikti 1-SD pranešimą apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, todėl nagrinėjamu atveju apie G. S. ir D. Z. įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) teritoriniam Sodros skyriui turėjo būti pranešta 2011-09-15. Pareiškėjas tiek teismo posėdžio metu, tiek savo apeliaciniame skunde pripažįsta faktą, kad duomenis apie G. S. ir D. Z. įdarbinimą teritoriniam Sodros skyriui pateikė pavėluotai – 2011-09-16.

Visi šie įrodymai neabejotinai įrodo, jog A. K. savo sodyboje įrengtose automobilių remonto dirbtuvėse leido nelegaliai dirbti trims asmenims. Tokie A. K. veiksmai apylinkės teismo 2011-10-28 nutarime teisingai kvalifikuoti kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 41³ str. 1 d. Pagrįstai pripažinus A. K. kaltu dėl nelegalaus darbo, nuobauda už šio pažeidimo padarymą jam paskirta LR ATPK 41³ str. 1 d. sankcijos ribose, nepažeidžiant LR ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų, ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (LR ATPK 20 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, jog jis nėra tinkamas subjektas pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. Valstybinės darbo inspekcijos surengto patikrinimo metu, 2011-09-15 paaiškinimus parašę G. S., D. Z. ir S. N. nurodė dirbantys pas A. K. kaip fizinį asmenį, tarėsi su juo dėl darbo sąlygų, atlyginimo, nei vienas iš jų nenurodė turintys darbinių santykių su UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad teismų praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo laikytina, kad administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys – tiek įmonės vadovas, padaręs pažeidimą neveikimu, tiek aktyvius veiksmus atlikęs įmonės darbuotojas. Šiuo atveju akivaizdu, kad A. K. atliko aktyvius veiksmus, nelegaliai įdarbindamas tris asmenis, nes jis tarėsi su G. S., D. Z. ir S. N. dėl darbo sąlygų, atlyginimo, vyko į UAB (duomenys neskelbtini) būstinę Kaune įforminti šių asmenų darbo santykius. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas pats pripažino, kad jis turi įgaliojimus priimti žmones į darbą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal apeliacinį skundą, nenustatė jokių abejotinų aplinkybių, kurios turėtų būti aiškinamos pareiškėjo naudai. Apylinkės teismas, priimdamas 2011-10-28 nutarimą, objektyviai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. K. kaltės, todėl skundžiamas nutarimas paliekama galioti, pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-10-28 nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.