Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-07-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-269-891/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-08
Bylos Nr.
AN2-269-891/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03432-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Arūnas Budrys (pirm.)
Pažeidėjas
K. L.
Institucija
Vilniaus teritorinė muitinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-269-891/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03432-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 9.35; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. L. (K. L.) (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-107-1133/2021, kuriuo K. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 3 500 Eur bauda su 9 600 vienetų cigarečių, 16 000 vienetų cigarečių „Queen“, 11 400 vienetų cigarečių „NZ 8“, nepaženklintų lietuviškomis banderolėmis, konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. K. L. nubaustas už tai, kad 2020 m. lapkričio 16 d., 18.10 val., Vilniuje, Rodūnios kelias 2, atvyko iš Baltarusijos, kompanijos „Belavia“ reisu B2803, pasirinko žalią kanalą, taip veiksmu deklaruodamas, kad negabena prekių, kurių kiekis didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai arba apribojimai, tačiau atrinkus K. L. muitiniam patikrinimui ir jį patikrinus buvo nustatyta, kad jis, bandydamas nuslėpti nuo muitinės kontrolės, rankiniame bagaže gabeno 480 pakelių cigarečių „Premjer“, kurių vertė 1 704 Eur, 800 pakelių cigarečių „Queen Super Slims“, kurių vertė 2 840 Eur, ir 570 pakelių cigarečių „Nz Gold Super Slims“, kurių vertė 2 023,50 Eur (iš viso 37 000 vnt. cigarečių (1 850 cigarečių pakelių), kurių bendra vertė 6 567,50 Eur, t. y. 131,35 MGL) be Lietuvos Respublikos banderolių, viršydamas nustatytas įvežimo normas. Tokiais savo veiksmais K. L. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatytas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų taisyklių Dėl Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais 8.1.1. punktą (Žin., 2004, Nr. 58-2049).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu K. L. prašo panaikinti apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir, vadovaujantis ANK 22, 23, 24 straipsniais bei kitomis teisės normomis, skirti jam įspėjimą.

2.1. Pažymi, kad cigaretes vežė tik asmeniniam naudojimui, taip pat, kad išvykstant iš Minsko Baltarusijos muitinės darbuotojai jam paaiškino, kad cigaretes reikia deklaruoti atvykimo vietoje, o jis vyko į Rygą per Vilnių tik tranzitu. Anot apelianto, Vilniaus oro uoste jis negalėjo nustatyti žalios ir raudonos teritorijos atskyrimo, kur jis privalėjo deklaruoti prekes, įvežamas rankiniame bagaže. Muitinės darbuotoja A. J. jo prašymo užpildyti deklaraciją netenkino ir atliko apžiūrą. Pasak apelianto, skundžiamas nutarimas pagrįstas tik jos parodymais. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į lengvinančias aplinkybes. Jis sąžiningai bendradarbiavo su teismu išaiškinant šios bylos aplinkybes, savo poelgiu neturėjo tyčios pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų, nusižengimą įvykdė pandemijos sąlygomis, praktiškai neturėdamas lėšų pragyvenimui, šiuo metu taip pat neturi galimybės sumokėti jam skirtos baudos, todėl mano, kad jam gali būti skirta kita nuobauda.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau ir – Institucija) direktoriaus pavaduotojas Arūnas Sarulis (toliau ir – atstovas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-107-1133/2021 palikti nepakeistą ir K. L. apeliacinio skundo netenkinti.

3.1. Anot Institucijos atstovo, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas dėl K. L. kaltės, nes nagrinėjamu atveju asmuo nesiekė pateikti gabenamų daiktų muitinės kontrolei ir ketino išeiti iš Vilniaus oro uosto. Pasak Institucijos atstovo, atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus oro uoste, kaip ir kituose tarptautiniuose oro uostuose, taikoma dviejų (žaliojo ir raudonojo) kanalų sistema. Taikant šią sistemą keleiviams leidžiama pasirinkti vieną iš dviejų minėtų kanalų. Pasirinkęs žaliąjį kanalą keleivis deklaruoja negabenantis daiktų, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kuriuos nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kuriems taikomi įvežimo draudimai ir apribojimai. Tuo tarpu raudonasis kanalas pasirenkamas, kai gabenamų prekių (daiktų) kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kuriuos nustatyti importo muitai ir mokesčiai ar kuriems taikomi įvežimo draudimai bei apribojimai. Žaliasis kanalas žymimas žalios spalvos taisyklingu aštuonkampiu ir užrašu „Deklaruojamų daiktų nėra“ („Nothing to declare“). Raudonasis kanalas žymimas raudonos spalvos kvadratu ir užrašu „Deklaruojami daiktai“ („Goods to declare“). Žaliąjį kanalą pasirinkusiems keleiviams neatliekamas joks papildomas muitinis tikrinimas (išskyrus keleivius, kurie tikrinami pasirinktinai). K. L. pats pasirinko žaliąjį kanalą, taip veiksmu deklaruodamas, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ir apribojimai. K. L. tyčia siekė išvengti muitinės kontrolės ir nepateikti gabenamų prekių, kad nebūtų sumokami privalomi importo PVM ir akcizai. Institucijos atstovo teigimu, remiantis ANK 2 straipsnio 2 dalimi, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia, todėl tai, kad K. L. galimai nežinojo deklaravimo tvarkos, neatleidžia jo nuo atsakomybės ir jos niekaip nešvelnina, nes jis, kaip asmuo, gabenantis didelį kiekį akcizinių prekių iš trečiosios šalies, privalėjo pasidomėti tokių prekių deklaravimo tvarka, kuri yra viešai prieinama kiekvienam.

3.2. Atsiliepime pabrėžiama, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų darymo ir paveikti juos taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir ateityje nenusikalstų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visumą reikšmingų aplinkybių, buvo nustatyta, kad paskyrus minimalią 3 500 Eur baudą bus įgyvendinti visi administracinėms nuobaudoms keliami tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bei nėra teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Institucijos atstovo įsitikinimu, nors ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą arba administracinio poveikio priemonę negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, nagrinėjamu atveju, remiantis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis, šio straipsnio taikymas negalimas, nes prieštarautų nusistovėjusiai teismų praktikai, pagal kurią mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Vilniaus teritorinės muitinės atstovo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kurie įrodytų, jog administracinėn atsakomybėn patraukto K. L. padėtis yra išskirtinė, dėl kurios sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų galima skirti švelnesnę baudą negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dėl skirtos nuobaudos galimai kilsiantys nepatogumai nesudaro pagrindo taikyti aptariamas išimtines nuostatas. Institucijos atstovo įsitikinimu, ANK 208 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose paskirta minimali 3 500 Eur bauda turės tiesioginį nusižengusio asmens nubaudimo poveikį ir bus efektyvia prevencine ir proporcinga priemone nuobaudos keliamiems tikslams pasiekti. Atsiliepime taip pat pažymima, kad K. L. prašo teismo skirti jam įspėjimą, kas iš esmės reiškia, jog asmuo pripažįsta padarytą nusižengimą ir nepagrįstai siekia švelnesnės nuobaudos, tai yra nori išvengti paskirtos baudos sumokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apeliaciniame skunde K. L. iš esmės nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda – bauda. Apeliantas neginčija byloje nustatytų administracinio nusižengimo padarymo faktinių aplinkybių, cigarečių vertės, tačiau nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, tai yra jis neturėjo tyčios nepateikti muitinės kontrolei gabentų cigarečių, todėl jam neturėtų būti skirta bauda, o paskirtas tik įspėjimas. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

5. ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kontrabandą, tai yra prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija 150 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

6. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad K. L. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno prekes – 37 000 vnt. cigarečių (1 850 cigarečių pakelių), nepaženklintų Lietuvos Respublikos patvirtinto pavyzdžio banderolėmis, kurių kiekis didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ar apribojimai, ir kurių bendra vertė – 6 567,50 Eur, t. y. 131,35 MGL, nepateikdamas jų muitinės kontrolei. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, jis, pasiėmęs rankinį bagažą, pasirinko žaliąjį kanalą, taip veiksmu deklaruodamas, kad neturi privalomų pateikti muitinei daiktų, tai yra su savimi turi leistiną kiekį cigarečių. Atitinkamai nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jis prašė užpildyti deklaraciją, tačiau jam to neleido padaryti ir buvo atlikta apžiūra. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei asmuo būtų pasirinkęs raudoną kanalą, tai yra išreiškęs poziciją, jog turi deklaruotinų prekių, jam būtų buvę galima užpildyti deklaraciją ir susimokėti mokesčius, tačiau nagrinėjamu atveju K. L. pasirinko žaliąjį kanalą, savo veiksmais išreikšdamas, kad neturi deklaruotinų prekių.

7. Apeliantas neigia minėtus veiksmus atlikęs ir tokiu būdu nusižengimą padaręs tyčia. Jo teigimu, jis nepateikė muitinės kontrolei gabentų cigarečių, nes vyko į Rygą per Vilnių tik tranzitu, o išvykstant iš Minsko Baltarusijos muitinės darbuotojai jam paaiškino, kad cigaretes reikia deklaruoti atvykimo vietoje, tai yra Latvijoje, be to, jis Vilniaus oro uoste negalėjo nustatyti žalios ir raudonos teritorijos atskyrimo, kur jis privalėjo deklaruoti prekes.

8. Kontrabandos subjektyviąją pusę apibūdina kaltė, pasireiškianti tiesiogine tyčia, t. y. asmuo darydamas administracinį nusižengimą suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, siekia išvengti tinkamos muitinės kontrolės ir nori taip veikti (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės, jos formos, rūšies, t. y., subjektyvių (vidinių – psichinių) administracinio nusižengimo požymių, turinys atskleidžiamas ne vien tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius objektyvius veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą ir pan.

9. Apygardos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad apelianto skunde nurodyti argumentai dėl nusižengimo padarymo ne tyčia, o dėl neatsargumo, per nežinojimą, kurie taip pat buvo nurodyti ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prieštarauja byloje nustatytoms objektyvioms aplinkybėms ir apylinkės teismo pagrįstai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad K. L., žinodamas, kad su savimi gabena didelį kiekį – 37 000 vnt. cigarečių, atskridęs iš Baltarusijos į Lietuvą veiksmu, pasirinkdamas žaliąjį kanalą, deklaravo, jog su savimi turi leistiną kiekį cigarečių, nors pasienio kontrolės punktuose (šiuo atveju Vilniaus oro uoste) yra skelbiama informacija apie pareigą deklaruoti gabenamus daiktus. Tokia informacija yra visuotinai prieinama tiek oro uosto, tiek teritorinės muitinės internetiniuose tinklapiuose, taip pat ji yra aiškiai matomose vietose pačiame oro uoste. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad K. L. yra Europos Sąjungos pilietis ir cigaretes įvežė į Sąjungos muitų teritoriją iš Europos Sąjungai nepriklausančios šalies, o jo gabentų cigarečių kiekis (37 000 vnt.) žymiai viršija tiek nacionaliniuose Europos Sąjungos šalių teisės aktuose, tiek ir skundžiamame nutarime nurodytoje 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2007/74/EB „Dėl keliaujančių iš trečiųjų šalių asmenų importuojamų prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais“ nurodytą didžiausią leidžiamą įvežti iš trečiųjų šalių tabako gaminių kiekį (200 vnt. cigarečių), todėl jis, gabendamas tokį didelį kiekį – 37 000 vnt. cigarečių, neabejotinai turėjo žinoti pareigą pateikti muitiniam tikrinimui iš Europos Sąjungai nepriklausančios šalies įvežtas cigaretes į Sąjungos teritoriją. Tuo labiau, kad apklaustas pirmosios instancijos teisme K. L. nurodė, jog Baltarusijoje lankėsi ne pirmą kartą (teigė buvęs tris kartus), todėl apeliantui turėjo būti žinoma muitinio tikrinimo tvarka, net jeigu ir, kaip nurodė teisme, jis cigaretes gabeno pirmą kartą.

10. Apelianto skundo teiginiai, kad Baltarusijoje jam buvo paaiškinta, jog cigaretes jam reikės deklaruoti Latvijoje, taip pat, kad jis Vilniaus oro uoste negalėjo atskirti žalios ir raudonos teritorijos, nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, K. L. parodymai pirmosios instancijos teisme dėl suvokimo, kad reikia ir kur reikia deklaruoti cigaretes, skyrėsi. Vienu metu jis aiškino, kaip ir nurodo apeliaciniame skunde, kad nežinojo, jog vykstant į Latviją per Lietuvą būtent Lietuvoje reikia deklaruoti iš Baltarusijos gabenamas cigaretes, vėliau jau aiškino, kad žinojo, jog reikia cigaretes deklaruoti ir ėjo pas muitinės pareigūną pasiaiškinti, kur jam jas deklaruoti. Teismo posėdžio metu apklausta muitinės pareigūnė A. J., atlikusi K. L. tikrinimą, tokius K. L. paaiškinimus paneigė nurodžiusi, kad prie jos niekas nebuvo priėjęs paklausti, kaip nueiti į raudoną kanalą, niekas neklausė, kaip deklaruoti daiktus, o K. L. su trimis krepšiais, pilnais cigarečių, buvo sustabdytas jau praėjęs pasų kontrolę prie išėjimo iš oro uosto. Iš minėtos pareigūnės paaiškinimų taip pat matyti, kad atvykimo salėje yra informacija apie deklaravimą, kai keleiviai pasiima lagaminus, tiesiai prieš save mato, kad yra žalias kanalas ir raudonas kanalas, užrašyta „deklaruojami daiktai“ lietuvių ir anglų kalbomis ir toks žymėjimas yra visų šalių oro uostuose, nupieštas žalias kvadratas ir parašyta, kad deklaruojamų daiktų nėra. Todėl teigti, kad K. L. galėjo kaip nors supainioti žaliąjį ir raudonąjį kanalus, nėra jokio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad apeliantas suvokė, jog jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena 37 000 vnt. cigarečių, privalomų pateikti muitinei, siekdamas išvengti privalomos deklaracijos, nepateikė jų muitinės kontrolei ir norėjo taip veikti.

11. Skunde apeliantas pažymi ir tai, kad cigaretes vežė tik asmeniniam naudojimui, tai yra neketino jų parduoti, tačiau didelis gabentų cigarečių kiekis kelia pagrįstas abejones tokiais jo teiginiais. Kita vertus, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad ANK 208 straipsnis nenumato administracinės atsakomybės už akcizais apmokestinamų prekių realizavimą, kuri yra įtvirtinta ANK 209 straipsnyje, todėl K. L. nurodyta aplinkybė, kad cigaretes gabeno tik asmeniniam naudojimui, tai yra neturėdamas tikslo jų realizuoti, nepaneigia jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

12. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta administracine nuobauda – bauda, kuri, anot jo, yra per griežta, bei prašo paskirti jam įspėjimą. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

13. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, padarymas užtraukia baudą nuo 3 500 Eur iki 6 000 Eur. Taigi apelianto prašymas neskirti jam baudos ir paskirti įspėjimą yra susijęs su išimtiniu nuobaudos švelninimu, įtvirtintu ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, apylinkės teismo nutarimo argumentus, skundo motyvus bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę švelninti K. L. teisinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Apelianto nurodyta aplinkybė ? COVID 19 pandemija ? egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau neužkirto kelio administracinio nusižengimo padarymui, neturėjo įtakos K. L. valiai, todėl šiuo atveju galimi finansiniai sunkumai, nulemti COVID 19 pandemijos, nelaikytini išimtine aplinkybe, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

15. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas, skirdamas K. L. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, kontrabanda gabentų cigarečių kiekį (kiekis ženkliai viršija leidžiamą įsivežti cigarečių normą), kaltės formą ir rūšį (padarytas tiesiogine tyčia), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, K. L. charakterizuojančius duomenis – 32 metų amžiaus, yra užsienio pilietis, per paskutinius 3 metus Lietuvos Respublikoje administracine tvarka nebaustas, neteistas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apylinkės teismas paskyrė K. L. minimalią ANK 208 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudą. Turint omenyje, kad byloje neįžvelgiama išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tokia nuobauda yra laikytina proporcinga ir teisinga.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-107-1133/2021 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. L. (K. L.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Budrys