Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį - 75 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

2) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 20 MGL dydžio bauda (bauda išieškota);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (bausmė atlikta);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės laiką be bausmę kontroliuojančios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuosius įsakymus, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 5 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką be bausmę kontroliuojančios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per du mėnesius nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 12 mėnesių išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo baudžiamuoju įsakymų paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su subendrinta bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 10 mėnesių, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val.; per 12 mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo. Kartu su bausme paskirta BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 mėnesius;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo, įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. N. 2017 m. rugsėjo 30 d., apie 17.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 1.37 prom. girtumas) be jokios priežasties sulaužė kambario duris, sudaužė namų telefoną, išmėtė virtuvėje maistą bei daužydamas daiktus šaukė, kad užmuš savo motiną R. N., taip sudarė jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių savo kaltės nepripažino (b. l. 25), tačiau įteikus jam galutinį pranešimą apie įtarimą, jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 30 d. grįžo namo išgėręs. Kiek buvo išgėręs tiksliai pasakyti negali. Kai grįžo namo tarp jų su tėvais kilo žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai pasakyti negali. Pastaruoju metu jo ir jo tėvų santykiai yra geri, tiesiog tą dieną tėvai pasakė, kad jo sugyventinė su dukra išėjo ir jis pagalvojo, kad ji išėjo visam laikui, todėl labai supyko, išspyrė kambario duris. Pradėjo garsiai rėkti, keiktis necenzūriniais žodžiais, iš pykčio nuplėšė telefono laidą. Tikslių įvykio aplinkybių nepamena, nes buvo išgėręs. Jis tikrai galėjo pasakyti savo tėvams, kad juos nužudys, bet tai pasakė visiškai nepagalvojęs apie pasekmes. Dėl savo veiksmų labai gailisi, nori atsiprašyti savo tėvų. Tai viskas, ką gali papasakoti apie įvykio aplinkybes. Nori pasakyti, kad įvykio metu namuose buvo tik jo tėtis ir jo mama, tėtis buvo kitame kambaryje, todėl jis grasinimus sakė tik savo mamai, kuri buvo šalia jo. Gailisi, kad ją labai išgąsdino (b. l. 30).

Nukentėjusioji R. N. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru N. N. ir sūnumi G. N. 2017 m. rugsėjo 30 d., apie 17.50 val. į namus grįžo neblaivus jų sūnus. Kai sūnus grįžo namo, ji buvo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Užėjęs į butą sūnus pradėjo šaukti ir spardyti sienas, išspyrė kambario duris. Ji bijodama, kad sūnus jos nesumuštų, nuėjo į miegamąjį, kur buvo jos vyras ir užsidarė duris. Tuo metu sūnus sudaužė telefoną bei nuėjęs į virtuvę pradėjo mėtyti maistą. Daužydamas daiktus šaukė, kad jie kalti dėl tokio jo gyvenimo ir jis nori juos užmušti. Kadangi sūnus buvo labai agresyvus, ji išsigando, kad savo grasinimus jis gali įvykdyti, todėl iškvietė policiją. Sūnus garsiai šaukė, kad juos užmuš, taip pat sakė, kad primuš jos vyrą. Iki atvykstant pareigūnams sūnus išbėgo iš namų ir pasislėpė gretimoje laiptinėje. Sūnus kai būna išgėręs yra labai agresyvus ir neprognozuojamas, todėl įtaria, kad jis turi psichinių sutrikimų, kurie pasireiškia pavartojus alkoholį, kadangi būdamas blaivus jis tyli ir elgiasi ramiai. Ankščiau sūnus yra smurtavęs prieš ją ir jos vyrą, tačiau ji savo pareiškimą atsiėmė, o vyras teisme su sūnumi susitaikė. Sūnus niekur nedirba, alkoholiu nepiktnaudžiauja, bet kai išgeria būna labai agresyvus. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi jie jaučia grėsmę savo gyvybėms. Papildomai apklausta nukentėjusioji R. N. parodė, jog prie savo pirmos apklausos nori pridėti, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. į namus apie 17.50 val. grįžo jos sūnus, kuris buvo labai agresyvus, garsiai šaukė, keikėsi, rėkė, kad ją užmuš. Jis spardė sienas, išspyrė kambario duris. Jo grasinimus ji suprato kaip realius, nes jis priėjo prie pat jos, šaukė jai į veidą, žiūrėjo tiesiai į ją, jo akys buvo labai piktos. Jis buvo labai agresyvus, retkarčiais pasilenkdavo arčiau jos, tarsi norėdamas kažką padaryti. Kaip jis ją nužudys - nekonkretizavo. Kadangi sūnus jau buvo ankščiau pakėlęs prieš ją ranką, ji labai išsigando, kad jis jos nesumuštų, todėl nuėjo į kitą kambarį, kur buvo jos vyras ir užsidarė duris. Tuo metu sūnus sudaužė namų telefoną ir nuėjęs į virtuvę pradėjo mėtyti maistą. Daužydamas daiktus sūnus šaukė, kad jie su tėvu yra kalti dėl jo tokio gyvenimo ir jis nori juos užmušti. Nori pasakyti, kad jos vyras įvykio metu nenukentėjo ir realių grasinimų jo atžvilgiu nebuvo, nes sūnus apie tai, kad jį užmuš ir sumuš, šaukė būdamas kitame kambaryje, tačiau nebuvo prie jo priėjęs, jokio kontakto tarp jų nebuvo. Šiuo metu sūnus rado darbą, alkoholio šiuo metu nevartoja, santykiai dabar yra taikūs (b. l. 9-11, 14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio 2017 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad rugsėjo 30 d., apie 17.45 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, pagal kurį apie 17.50 val. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Smurtą patyręs asmuo R. N. paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė psichologiniu smurtu, daiktų daužymu, tėvui grasino fiziniu susidorojimu. G. N. pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Budėtojų dalį (b. l. 4-5).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 30 d., apie 17.37 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kažkas viską daužo (b. l. 3).

Iš 2017 m. rugsėjo 30 d. pareiškimo apie nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, be kita ko, matyti, jog pareiškėja R. N. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 30 d., apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), į namus grįžo neblaivus jos sūnus G. N., kuris elgėsi labai agresyviai, t. y. be jokios priežasties sudaužė kambario duris, sudaužė namų telefoną, išmėtė virtuvėje maistą ir daužydamas daiktus šaukė, kad užmuš ją ir jos vyrą. Ji labai išsigando ir iškvietė policiją, kadangi sūnus anksčiau jau buvo panaudojęs fizinį smurtą. Sūnus išgėręs būna labai agresyvus ir neprognozuojamas, todėl ji mano, kad jo grasinimai nužudyti yra realūs. Atlikus įvykio vietos apžiūrą nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų kambarių. Matyti praėjimas į virtuvę, kuri yra sutvarkyta. Dešinėje pusėje matomas koridorius, kurio gale matomos atviros rudos spalvos kambario durys. Durys sulaužytos, iš abiejų pusių matyti skilimai. Užėjus į kambarį matyti stalas, ant kurio stovi šviestuvas ir stacionarus telefonas, kurio laidai nuplėšti ir sulaužytas ragelis. Šalia stalo matomos uždarytos miegamojo kambario durys. Kairėje pusėje matoma lova, sofa, spinta ir spintelė, ant kurios padėtas televizorius. Užėjus į miegamąjį kambarį matyti, kad bendra tvarka nepažeista. Apklausos metu nukentėjusioji pasakojo įvykio aplinkybes susijaudinusi, išsigandusi, pastoviai kartojo, kad bijo gyventi su savo sūnumi (b. l. 9-11).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 30 d., 18.29 val. G. N. buvo nustatytas 1.37 prom. girtumas (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

G. N. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad G. N. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pažymėtina, jog pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kaltinamasis G. N. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, po to, kai jam buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2017 m. rugsėjo 30 d., apie 17.50 val., grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), būdamas išgėręs, tarp jo ir tėvų kilo žodinis konfliktas. Kaltinamojo teigimu, jis pamanė, kad jo sugyventinė su dukra išėjo visam laikui, todėl labai supyko, išspyrė kambario duris, pradėjo garsiai rėkti, keiktis necenzūriniais žodžiais, iš pykčio nuplėšė telefono laidą. Kaltinamasis nurodė, jog tikslių įvykio aplinkybių jis nepamena, nes buvo išgėręs, tačiau tikrai galėjo pasakyti savo tėvams, kad juos nužudys. Įvykio metu tėtis buvo kitame kambaryje, todėl jis grasinimus sakė tik savo mamai, kuri buvo šalia jo. Kaltinamojo teigimu, jis gailisi dėl to, kad labai išgąsdino mamą (b. l. 30). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios R. N. parodymai, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nukentėjusioji R. N., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 30 d., apie 17.50 val., grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Nukentėjusiosios teigimu, grįžęs sūnus buvo labai agresyvus, garsiai šaukė, keikėsi, rėkė, kad ją užmuš, spardė sienas, išspyrė kambario duris. Jo grasinimus ji suprato kaip realius, nes jis priėjo prie pat jos, šaukė jai į veidą, žiūrėjo tiesiai į ją, jo akys buvo labai piktos. Nukentėjusiosios teigimu, jos sūnus G. N. buvo labai agresyvus, retkarčiais pasilenkdavo arčiau jos, tarsi norėdamas kažką padaryti. Kaip jis ją nužudys - nekonkretizavo. Kadangi sūnus jau buvo ankščiau pakėlęs prieš ją ranką, ji labai išsigando, kad jis jos nesumuštų, todėl nuėjo į kitą kambarį, kur buvo jos vyras, ir užsidarė duris. Tuo metu sūnus sudaužė namų telefoną ir nuėjęs į virtuvę pradėjo mėtyti maistą. Daužydamas daiktus sūnus šaukė, kad jie su tėvu yra kalti dėl jo tokio gyvenimo ir jis nori juos užmušti. Nukentėjusiosios teigimu, jos vyras įvykio metu nenukentėjo ir realių grasinimų jo atžvilgiu nebuvo, nes sūnus apie tai, kad jį užmuš ir sumuš, šaukė būdamas kitame kambaryje, tačiau nebuvo prie jo priėjęs, jokio kontakto tarp jų nebuvo. Ji išsigando, kad sūnus gali įvykdyti savo grasinimus, todėl iškvietė policiją (b. l. 9-11, 14). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji R. N. nurodė ir savo rašytiniame 2017 m. rugsėjo 30 d. pareiškime (b. l. 7). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio 2017 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio pranešimo, be kita ko, matyti, kad atvykus policijos pareigūnams nukentėjusioji R. N. pareigūnams taip pat paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė psichologiniu smurtu, daiktų daužymu, tėvui grasino fiziniu susidorojimu (b. l. 4-5). Nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina policijos įvykių registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad 2017 m. rugsėjo 30 d., apie 17.37 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kažkas viską daužo (b. l. 3). Be to, nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad kaltinamasis išspyrė kambario duris, sudaužė telefoną, patvirtina 2017 m. rugsėjo 30 d. pareiškimo apie nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių, be kita ko, matyti, jog apžiūrėjus įvykio vietą koridoriaus gale buvo matomos atviros rudos spalvos kambario durys, kurios buvo sulaužytos, iš abiejų pusių matyti skilimai, kambaryje ant stalo buvo stacionarus telefonas kurio laidai nuplėšti ir sulaužytas ragelis. Minėtame protokole taip pat nurodyta, jog apklausos metu nukentėjusioji pasakojo įvykio aplinkybes susijaudinusi, išsigandusi, pastoviai kartojo, kad bijo gyventi su savo sūnumi (b. l. 9-11). Tuo tarpu byloje esantys alkotesterio kvito rodmenys patvirtina aplinkybę, jog įvykio metu kaltinamasis G. N. buvo neblaivus, kadangi iš minėtų kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 30 d., 18.29 val. jam buvo nustatytas 1.37 prom. girtumas (b. l. 21).

Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusioji R. N. davė nuoseklius parodymus apie tai, jog ji savo sūnaus elgesio labai išsigando, manė, jog jo grasinimai realūs ir jis juos gali įvykdyti. Nukentėjusiosios teigimu, sūnus ne pirmą kartą smurtauja prieš ją. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog kaltinamasis anksčiau jau buvo nuteistas dėl smurtavimo prieš savo motiną R. N., o ši aplinkybė patvirtina, jog kaltinamojo veiksmai neapsiriboja vien žodiniais konfliktais, jis linkęs smurtauti, tuo pačiu tai sudaro pagrindą manyti, jog jo grasinimai nužudyti taip pat yra realūs ir gali būti realizuoti. Iš 2017 m. rugsėjo 30 d. pareiškimo apie nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, be kita ko, matyti, kad apklausos metu nukentėjusioji pasakojo įvykio aplinkybes susijaudinusi, išsigandusi, pastoviai kartojo, kad bijo gyventi su savo sūnumi (b. l. 9-11). Pats kaltinamasis nurodė, jog gailisi dėl to, kad labai išgąsdino motiną (b. l. 30), taigi ir pats suvokė, jog jo motina įvykio metu labai išsigando ir grasinimus suvokė kaip realius. Teismo vertinimu, nukentėjusioji R. N. pagal grasinimo išraišką bei kitas aplinkybes (sūnus buvo agresyvus, sulaužė duris, sudaužė telefoną, anksčiau jos atžvilgiu smurtavo, anksčiau keturis kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas) turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes G. N. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. N. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 46-47, 48-49).

Nukentėjusiajai R. N. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 50), skundų bei prašymų negauta.

Dėl R. N. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę G. N., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas prieš šeimos narį, pavojingas jo gyvybei ir sveikatai. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs anuo alkoholio ir tai, be abejonės, turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. N. – jauno amžiaus, nedirbantis (b. l. 44), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 39-42), teistas šešis kartus, daugiausia – už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 35-38), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę su BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytu įpareigojimu, jos dydį nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu, atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti. Kartu su bausme G. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per bausmės atlikimo laiką (BK 72² straipsnis).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam G. N. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

G. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugsėjo 30 d., 17.45 val. iki 2017 m. spalio 2 d., 14.21 val. (b. l. 19, 22). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam G. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 31) paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per pirmuosius keturis bausmės atlikimo mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. N. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per pirmuosius keturis bausmės atlikimo mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 30 d., 17.45 val. iki 2017 m. spalio 2 d., 14.21 val. (t. y. dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirti G. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti G. N. per visą bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam G. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.