Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. P. (toliau – J. P.) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagrindinis liudytojas G. P., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2015 m. kovo 6 d., apie 18 val. 20 min., jis savo būrelio medžioklės plotuose pastebėjo tamsų automobilį, važinėjantį (duomenys neskelbtini) kaimo laukuose. Automobilį matė maždaug 300-400 metrų atstumu. Po kurio laiko išgirdo šūvį. Tada nuvažiavo ta kryptimi ir rado stovintį automobilį „Subaru“, kurio salone pastebėjo gulintį graižtvinį šautuvą su dėtuve. Po kiek laiko prie mašinos atėjo jos savininkas J. P.. Tada G. P. paskambino būrelio pirmininkui V. K., kuris po valandos atvyko su aplinkos apsaugos inspektoriais ir policija. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. kovo 7 d. nenustatytą valandą, 100-150 metrų atstumu nuo automobilio „Subaru“ stovėjimo vietos, buvo rastas nušautas stirnos patinas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros vedėjas A. K. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015 m. kovo 6 d. apie 18 vai 45 min. jam V. K. telefonu pranešė, kad medžioklės plotuose sulaikytas nelegaliai medžiojęs asmuo. Apelianto vertinimu, iš visų išvardintų duomenų matyti, kad J. P., 18 val. 20 min., važiavęs (duomenys neskelbtini) kaimo laukais, per 20 minučių nuvažiavo 400 metrų, tada išlipęs iš mašinos, nuėjo į mišką, patykojęs nusitaikė į stirnos patiną, jį nušovė, grįžęs į automobilį padėjo į saloną šautuvą, o pats vėl nuėjo apie 100-150 metrų į mišką, surado tamsoje nušautą stirniną, nusitempė jį prie bokštelio, pakabino jį, nulupo tamsoje pusę stirnos kailio ir grįžo prie savo automobilio. Apelianto teigimu, per 20 minučių joks žmogus, net labiausiai patyręs medžiotojas, nespės tiek ir tokių specifinių veiksmų atlikti, fiziškai tai neįmanoma, todėl šiuo atveju reikia atsižvelgti į realias fizines žmogaus galimybes. Neatsižvelgiama į tas aplinkybes, kiek reikia sustoti, išlipti iš automobilio, surasti žvėrį, nusitaikyti ir iššauti, po to surasti, kur pašautas žvėris nubėgęs nukrito, o visa tai užima daug daugiau laiko nei 20 min.. Nors, remiantis byloje apklaustų asmenų parodymais, įgudęs medžiotojas nulupti stirną gali per 10-20 min., tačiau pastebima, kad per nurodytą laiką stirna nulupama turint tinkamas žvėrių lupimui sąlygas t. y. lupykloje, bet ne kažkur lauko sąlygomis. Pažymima, jog nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad nors rastas pradėtas darinėti stirnos patinas, kurio pusė kailio jau buvo nulupta, tačiau ant J. P. rankų ir drabužių sulaikymo metu jokio kraujo ar kailio pėdsakų rasta nebuvo, taip pat nerasta ir peilio ar kitokio lupimo įrankio.

Pasak J. P. bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) kaimo laukuose, važinėjo dar vienas tamsios spalvos automobilis, kurį vėliau sustabdė policijos pareigūnai. Tačiau asmenys, važiavę šiuo automobiliu siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir nustatyti objektyvią tiesą byloje, apklausti nebuvo. Versija, kad būtent minėtu automobiliu važinėję asmenys nušovė stirnos patiną, nebuvo nei tirta, nei paneigta. Nebuvo apklausti ir tą vakarą įvykio vietoje buvę ir sustabdytą automobilį tikrinę policijos pareigūnai.

Be šių aplinkybių, J. P. parodymus, kad jis jokio stirnos patino nenušovė, apelianto vertinimu, patvirtina ir aplinkos apsaugos inspektorių parodymai, kurie valandos laikotarpiu atvykę atsivežė termovizorių, veikiantį 500 metrų atstumu ir juo apžiūrėjo įvykio vietą bei jos apylinkes, tačiau jokio stirnino nerado. Tuo tarpu per valandą nušautas žvėris atšalti negali, o kovo mėnesį šilumos šaltinis termovizoriuje matomas aiškiau ir ryškiau nei vasarą. Pastebima ir tai, kad jokių duomenų ar įrodymų, jog minėtas termovizorius blogai veikė, ar buvo taisomas, byloje pateikta nebuvo. Akcentuojama, kad be termovizoriaus panaudojimo, buvo atlikta ir fizinė vietovės apžiūra, tačiau taip pat jokių šūvio į žvėrį pėdsakų ar požymių nebuvo rasta. Pabrėžiama ir tai, kad byloje nenustatyta, kokio kalibro kulka nušautas tyrimui pateiktas stirnos patinas. Byloje nėra jokių eksperto ar specialisto išvadų, kad iš J. P. iškart po tiriamo įvykio paimto šautuvo „TIKA“, 2015 m. kovo 6 d. iš viso buvo šaudyta.

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su J. P. paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu, nurodant, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, neatitinkanti ATPK 20 str. reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

J. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Analizuojant pateikto apeliacinio skundo argumentus matyti, kad ginčo dėl ATPK 85 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo byloje nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančių įrodymų visumą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo abejoti J. P. kalte šio pažeidimo padaryme. Apeliaciniu skundu ginčijama J. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą ATPK 85 str. 6 d. įtvirtintą teisės pažeidimą, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).

Aptartų teisės nuostatų pagrindu įvertinus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus bei sugretinus juos tarpusavyje, konstatuotina, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažindamas J. P. kaltu ir dėl administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 85 str. 6 d., padarymo, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė nepagrįstas išvadas dėl J. P. kaltės ir pažeidimo kvalifikacijos.

Sutinkamai su ATPK 85 str. 6 d., gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu. Analizuojant šios teisės normos turinį, akivaizdu, jog ji sukonstruota kaip blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą šios normos pagrindu, būtina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nukreipia komentuojamo straipsnio dispozicija, turinį.

Pagal 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.2 p., draudžiama sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus; pagal komentuojamų Taisyklių 58.2.3. p., draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu J. P. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 85 str. 6 d., pažeidęs 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.2 p. ir 58.2.3. p. reikalavimus, už tai, kad nagrinėjamo įvykio metu, neturėdamas teisės medžioti gyvūną svetimuose medžioklės plotuose, sumedžiojo stirnos patiną ir neteisėtai sumedžiotam gyvūnui nulupo dalį kailio. Nors apylinkės teismas, konstatuodamas šias išvadas sprendė, kad byloje esančių įrodymų, patvirtinančių J. P. kaltę jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme, pakanka visiškai, tačiau aukštesnysis teismas, patikrinęs nagrinėjamą administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo bei pakankamumo kontekste, su tokiais apylinkės teismo argumentais sutikti vis tik negali.

Analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad J. P., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo kaltės sumedžiojus stirnos patiną bei nudyrus jo kailį, nepripažino, pateikdamas savąją įvykių versiją. Jo teigimu, jis yra medžiotojas, tačiau iš esmės nepraktikuojantis. Iš jam priklausančio ginklo per 5 metus yra iššauta 2-3 kartus. Jis turi medžiotojo bilietą, tačiau tądien – 2015 m. kovo 6 d. ? jis lyg buvo nepratęstas, nes nesiruošė medžioti. Jis taip pat neturėjo medžioklės lapo, nes nemedžiojo ir nesiruošė medžioti. Tądien jis iš tiesų jam priklausančiu automobiliu „Subaru“ buvo (duomenys neskelbtini) kaime ir pravažiavo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais medžioklės plotais. Konkretaus kelionės tikslo neturėjo. Kadangi tądien dirbo už miesto, buvo sugalvojęs išbandyti ginklą ir įsidėjo jį į automobilį, su dėklu, kaip priklauso. Buvo nuvažiavęs pas žmogų, kuris gyvena netoli tų vietų ir užsiima gręžiniais (žmogaus vardo ir pavardės administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismui nenurodė). Išvažiuodamas, išsiėmė ginklą iš dėklo, pasidėjo jį automobilio salone, ir, važiuodamas, dairėsi tinkamos – nuošalios – vietos išbandyti ginklą. Važiavo keliuku ir pamatė, kad ties sodyba keliukas pasibaigė, juo pravažiuoti neįmanoma. Tada jis apsisuko ir važiavo atgal. Grįžtant, jis išgirdo šūvį ir jam pastojo kelią brakonieriai. Jie buvo trys. Kelią jie jam užtvėrė automobiliu ir pagrasino, kad jei dar kartą jis čia pasirodys, jie jį užmuš. Nenorėdamas veltis į konfliktą, jis išlipo iš automobilio, paliko jį ir nuėjo į sodybą pagalbos, tačiau sodyba buvo negyvenama. Grįždamas, prie jam priklausančio automobilio sutiko du medžiotojus. Priėjęs jiems pasakė apie brakonierius, tačiau jie į tai visiškai nekreipė dėmesio. Brakonierių automobilis prieš juos buvo už kokių 100 m, brakonieriai tvarkėsi, o medžiotojai nereagavo, leido jiems pasprukti. Pamatę, kad jo automobilyje yra ginklas, medžiotojai iškvietė aplinkosaugininkus ir policiją. Atvykę, jie reikalavo dokumentų, apžiūrėjo automobilį, filmavo, paėmė iš jo medžiotojo bilietą ir ginklą. Kiek vėliau brakonierių automobilis pravažiavo pro juos, policija jį patikrino, tačiau nieko įtartino nepastebėjo ir praleido. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad tądien toje vietovėje sumedžioto žvėries aplinkosaugininkai nerado, žvėrį surado tik kitą dieną, jam nedalyvaujant. Paklaustas, kodėl tądien vaizdo kamera užfiksuotos apklausos metu ir administracinio teisės pažeidimo protokole jis prisipažino medžiojęs, J. P. atsakė, kad kalbėjo ir rašė tai, ką norėjo girdėti ir matyti aplinkos apsaugos inspektoriai, nes niekas iš jų nekreipė dėmesio į tikrąsias jo sakomas aplinkybes. Visi jam sutartinai liepė prisipažinti. J. P. pažymėjo, kad spaudimas jam nebuvo daromas, jis su aplinkos apsaugos pareigūnais anksčiau nėra susidūręs, pykčių tarp jų nėra, tačiau ilgas jo laikymas įvykio vietoje ir jų požiūris į jo sakomą tiesą iš esmės privertė jį apkalbėti save.

Vertinant šių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų patikimumą ir objektyvumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors iš esmės savo kaltės nušovus stirną J. P. nepripažino ir 2015 m. kovo 18 d. jo atžvilgiu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau, remiantis jo paaiškinime užfiksuotomis aplinkybėmis, įvykio dieną jis medžiojo Kaišiadorių rajone ties (duomenys neskelbtini) kaimo, medžiojo neteisėtai, neturėdamas medžiotojo lapo. Padarė vos vieną šūvį, kuris tikrai buvo netaiklus (b. l. 5-7), tuo iš esmės paneigdamas savo teisme išdėstytą įvykių versiją, jog (duomenys neskelbtini) kaime jis nemedžiojo, toje teritorijoje buvo tik todėl, kad norėjo išbandyti savo šautuvą.

Sutinkamai su aptartuose J. P. parodymuose, duotose skirtingose bylos nagrinėjimo proceso stadijose (tyrimo metu bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu), esančiais prieštaravimais bei siekiant juos pašalinti vis tik pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, nėra teisinga, kadangi natūralu, jog žinodamas apie jo atžvilgiu gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas išvengti su jos taikymu susijusių pasekmių, jis neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių. Juo labiau įvertinus ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už melagingų parodymų davimą nei baudžiamoji, nei administracinė atsakomybė nekyla. Tokiu būdu, esant esminiams prieštaravimams administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymuose bei siekiant juos pašalinti, ypatingą reikšmę įgyja kitų nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje apklaustų liudytojų parodymai bei rašytinė administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, galinti patvirtinti/paneigti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

Šiuo aspektu analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad tiesiogiai analizuojamą įvykį matęs G. P. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad įvykio dieną apie 18.30 val. jis, būdamas Korsakų miško pietinėje pusėje, (duomenys neskelbtini) kaimo laukuose tolokai pastebėjo automobilį. Automobilis apsisuko, maždaug už 300-400 m nuo jo, ir nuvažiavo. Po kiek laiko, šiek tiek toliau jis išgirdo šūvį, šūvis buvo tikslus. Turėdamas ilgametę, 25 m., medžiotojo patirtį jis gali tai pasakyti pagal šūvio garsą. Tuomet automobiliu jis apvažiavo aplinkui ir ant kelio rado stovintį matytą automobilį. Nei šalia, nei automobilyje nieko nebuvo. Automobilio salone, tarp kėdžių, gulėjo graižtvinis šautuvas. Jis iš karto paskambino policijai ir medžiotojų būrelio pirmininkui. Nuo tada, kai išgirdo šūvį, iki jis privažiavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilį, praėjo maždaug 20 min.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo miško keliuku priėjo prie jo maždaug po pusvalandžio. Būrelio pirmininkas su gamtos apsaugos inspektoriumi atvažiavo pirmi, maždaug po valandos nuo pranešimo. Visą tą laiką jis kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu buvo prie automobilio. Vyras sakė, kad šovė į stirną, bet nepataikė. Nepamena ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sakė jam apie brakonierius. Pro juos iš tiesų pravažiavo automobilis „VW, Passat“, bet jis to automobilio nežino. Automobilis prieš juos nebuvo sustojęs. Tai nutiko prieš pat jam išvykstant, kai jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Šį automobilį policijos pareigūnai buvo sustabdę. Kai atvažiavo gamtosaugininkai ir policija, jis išvažiavo.

Liudytojo G. P. išdėstytas aplinkybes tam tikra apimtimi patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. K. paaiškinęs, kad 2015 m. kovo 6 d. vakare G. P. pranešė jam, kad, šeriant žvėris jų būrelio medžioklės plotuose, girdėjo šūvį ir matė važinėjantį automobilį. Jis medžiotojui nurodė vykti prie automobilio ir laukti, o pats apie tai pranešė aplinkosaugininkams. G. P. apie įvykį pranešė policijai. Kiek vėliau medžiotojas informavo jį, kad automobilyje tarp kėdžių yra medžioklinis graižtvinis šautuvas. Kai jis kartu su aplinkosaugininku A. K. atvyko, šalia automobilio jau buvo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Pasišvietus, pamatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilyje iš tiesų buvo medžioklinis graižtvinis šautuvas. Šautuvas nebuvo dėkle. Po kiek laiko atvyko policija ir kiti aplinkosaugininkai. Atvykęs aplinkos apsaugos inspektorius paėmė šautuvą. Šautuvas buvo paruoštas šaudyti, jame buvo dėtuvė, buvo gilzė. Tuo metu, kai buvo atidarytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis, automobilyje kvapas buvo toks, kaip ką tik šviežiai šautuvo iššauta. Tai matėsi ir apžiūrėjus šautuvą. Gilzė buvo lizde, šautuvo vamzdyje. Po šūvio gilzė nebuvo išimta, šautuvo spyna neatitraukta ir neišmesta gilzė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sakė, kad šovė į stirną. Tai užfiksuota vaizdo įraše. Jie bandė ieškoti nušauto žvėries naktį, tačiau buvo šlapia, tamsu ir jie nebuvo pasiruošę vaikščioti. Jei tuo metu būtų gerai veikęs termovizorius, jie būtų radę stirną tą patį vakarą. Kitą dieną jis sugrįžo į šią vietą, apeidamas teritoriją atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, iš kur jis šovė ir kokiu kampu, ir pamiškėje rado pradėtą doroti stirną. Įgudęs medžiotojas visą stirną nulupti gali per 10 min., ji lengvai lupasi. Tai maždaug apie 100-150 m nuo tos vietos, kur stovėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis ir kur buvo daromas šūvis. Tai, ką rado, nufotografavo. Taip pat sudarė schemas.

Šiai įvykių sekai neprieštarauja ir liudytojo A. K. teismo posėdžio metu išdėstytos aplinkybės, kad įvykio vietoje jie rado automobilį „Subaru“, ant kelio, šalia stovėjo J. P. ir vienas iš būrelio medžiotojų. Jis paskambino netoliese patruliavusiems Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistams D. J. ir T. K., kurie atvyko po 10-15 min. Ėmė apžiūrėti įvykio vietą. Jau buvo tamsu. D. J. filmavo. Apžiūrėjus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilį, rastas graižtvinis šautuvas su iššauta gilze. Gilzė buvo šautuvo spynoje, vamzdyje, pačiame šautuve, neišimta iš šautuvo. Gilzėje dar buvo parako kvapas, šviežias kvapas. Automobilyje buvo vonelė, kiti dalykai, kurie naudojami po medžioklės apdorotam žvėriui vežtis. J. P. pateikė medžiotojo bilietą, tačiau neturėjo medžioklės lapo. Vyras prisipažino, kad medžiojo ir šovė, kad šovė į stirną. Jis paaiškino, kad šovė į lauko pusę, o nuo sulaikymo vietos, kur buvo sulaikytas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, iki tos vietos buvo apie 100 m, o dorojimas – 100-120 m. Medžiotojas G. P. teigė, kad šūvis buvo taiklus. Buvo nutarta kitą rytą, šviesos metu, apeiti tą teritoriją ir įsitikinti, ar tikrai buvo nušautas žvėris. G. P. paaiškino, kad J. P. prie automobilio atėjo nuo miškelio. Paėjus į miškelį 100-150 m, rastas apleistas medžiotojų bokštelis ir ant jo pakabinta virvė, taip pat rastas nuo bokštelio nutemptas stirnos patinas, kuris jau buvo pradėtas doroti. Liudytojas patvirtino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškinimą J. P. rašė savo ranka ir jam niekas nediktavo, jokio spaudimo nedarė, tik jo buvo paprašyta kaip galima detaliau paaiškinti.

Iš esmės analogiškas komentuojamo įvykio aplinkybes apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė ir D. J. bei T. K..

Analizuojant aptartų asmenų parodymų visumą, vertinant jų patikimumą, objektyvumą bei pakankamumą, pažymėtina, kad nei vienas iš aptartų asmenų tiesiogiai nagrinėjamo įvykio, o būtent J. P. paleisto šūvio į stirną, nematė. Liudytoju apklaustas G. P., vienintelis iš aukščiau aptartų įvykio liudytojų, šūvio metu buvęs netoli įvykio vietos, patvirtino, jog tai, kad J. P. paleistas šūvis buvo taiklus, t. y. kad šiuo šūviu jis pataikė į medžioklės plotuose buvusį žvėrį, jis nustatė pasikliaudamas savo klausa, paaiškindamas kad jis, 25 metus medžiojimo patirties turintis asmuo geba atskirti taiklų ir netaiklų šūvius. Remiantis būtent šio asmens parodymais, 2015 m. kovo 6 d., aplinkos apsaugos specialistas T. K., atvykęs į įvykio vietą, ir turėdamas termovizorių, pabandė jo pagalba surasti nušautą žvėrį, t. y. ieškojo šilumos šaltinio, tačiau tą dieną prietaisas nieko neparodė. Tam įtakos galėjo turėti paros laikas, drėgmė bei besiformuojantis rūkas. Nušautas žvėris buvo rastas tik kitą dieną, t. y. 2015 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros vedėjui A. K., kartu su medžioklės būrelio „Žasliai“ pirmininku V. K. apžiūrėjus teritoriją. 2015 m. kovo 7 d. A. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad, paėjus apie 100-120 m nuo J. P. automobilio stovėjimo vietos link pamiškės buvo rastas medžiotojų bokštelis, ant jo pririštos virvės galas. Ji buvo nupjauta. Paėjus į griovį buvo rastas pagal požymius galimai iš vakaro nušautas stirnos patinas. Jis buvo pradėtas lupti nuo užpakalinių kojų iki juosmens. Gyvūnas 2015 m. kovo 9 d. buvo pristatytas į Lietuvos zoologijos sodą atlikti skrodimą (b. l. 18). Kaip matyti iš 2015 m. kovo 9 d. Gaišenos pataloginio anatominio tyrimo akto, skrodimui pristatytas stirnos patinas buvo nušautas šaunamuoju ginklu 2013 m. kovo 6 d., apie 18.00 val. (b. l. 19). Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėtas žvėris buvo nušautas būtent 2013 m. kovo 6 d., apie 18.00 val., o iš minėto pataloginio anatominio tyrimo akto nėra aišku, kuo remdamasis veterinarijos gydytojas konstatavo būtent tokį žvėries nugaišimo laiką. Be to, kaip teisingai savo apeliaciniu skundu pažymėjo pats J. P., byloje taip ir nebuvo nustatyta, kad aptariamas stirnos patinas buvo nušautas būtent J. P. priklausančiu šaunamuoju ginklu, patikrinimo metu rastu jo vairuojamame automobilyje. Šių aplinkybių išsiaiškinimui bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek institucijoje, jokie papildomi veiksmai atlikti nebuvo, todėl nagrinėjamu atveju kategoriškai teigti, jog 2015 m. spalio 7 d. rastas sumedžiotas stirninas buvo sumedžiotas būtent 2013 m. kovo 6 d. J. P. priklausančiu šaunamuoju ginklu, nėra galimybės.

Be to, akcentuotina, kad įvykio dieną apžiūrint J. P. automobilį, jokie įrankiai, kurių pagalba galima būtų nudirti žvėriui kailį, automobilyje rasti nebuvo, jų su savimi neturėjo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nei vienas iš byloje apklaustų asmenų nepatvirtino, kad J. P. grįžus prie savo automobilio, jis būtų buvęs kruvinas, ant jo drabužių būtų matomos kraujo dėmės, kas neabejotinai būtų aiškiai matęsi jam atlikus žvėries kailio dyrimo procedūrą.

Analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju, įvertinus G. P. parodymus bei skundžiamu apylinkės teismo nutarimu nustatytas aplinkybes, abejones kelia ir laiko tarpas, kurio metu J. P. turėjo ne tik surasti nušautą žvėrį, bet ir pradėti jį dirti bei nebaigus savo darbo grįžti prie kiek tolėliau palikto automobilio. Kaip matyti iš liudytojo G. P. parodymų, 2015 m. kovo 6 d., apie 18 val. 20 min., jis savo būrelio medžioklės plotuose pastebėjo tamsų automobilį, važinėjantį (duomenys neskelbtini) kaimo laukuose. Automobilį matė maždaug 300-400 metrų atstumu. Po kurio laiko išgirdo šūvį. Nuvažiavo ta kryptimi ir rado stovintį automobilį „Subaru“, kurio salone pastebėjo gulintį graižtvinį šautuvą su dėtuve. Po kiek laiko prie mašinos atėjo jos savininkas J. P.. Tada G. P. paskambino būrelio pirmininkui V. K., kuris po valandos atvyko su aplinkos apsaugos inspektoriais ir policija. Aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad nušautas negyvas žvėris kitą dieną, t. y. 2015 m. kovo 7 d. buvo rastas 100-120 metrų atstumu nuo automobilio „Subaru“ stovėjimo vietos. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros vedėjas A. K. tarnybiniu pranešimu, 2015 m. kovo 6 d. apie 18 val. 45 min. jam V. K. telefonu pranešė, kad medžioklės plotuose sulaikytas nelegaliai medžiojęs asmuo. Esant šiems duomenimis, atsižvelgiant į juose užfiksuotus atstumus bei laiką darytina išvada, J. P., 18 val. 20 min., važiavęs (duomenys neskelbtini) kaimo laukais, per 20 minučių turėjo atlikti eilę veiksmų - važiuodamas automobiliu pastebėti stirną, sustoti, pasiimti ginklą, nusitaikyti į stirnos patiną, jį nušauti, padėti į automobilio saloną šautuvą, nueiti apie 100-120 metrų į mišką, surasti tamsoje nušautą stirniną, nusitempti jį prie bokštelio, pakabinti, nulupti tamsoje pusę stirnos kailio ir, nebaigus jo lupti, dėl nežinomų priežasčių grįžti prie savo automobilio. Tokia įvykio aiškinimo seka yra neįtikinama.

Atsižvelgiant į išdėstytų duomenų visumą, jų kontekste sprendžiant klausimą, dėl J. P. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 85 str. 6 d., galima daryti išvadą, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina jo kaltės padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, jog nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų vienareikšmiškai ir kategoriškai patvirtinančių, jog būtent J. P., apylinkės teismo nutarime nustatytu metu ir aplinkybėmis, sumedžiojo stirnos patiną.

Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas, remdamasis in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, sprendžia, kad byloje išnaudojus visas galimybes ir nesurinkus neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad J. P. skundžiamu nutarimu nustatytomis aplinkybėmis sumedžiojo stirną, abejones dėl šio teisės pažeidimo aiškina J. P. naudai ir daro išvadą, jog jo apeliacinis skundas dalyje, kuria ginčijama J. P. kaltė nušovus stirną, yra pagrįstas, todėl šioje dalyje skundžiamas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas dalyje dėl J. P. inkriminuoto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 6 d., keistinas.

Nors aukščiau aptartais duomenimis J. P. veiksmuose nenustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 6 d., sudėtis, tačiau aukščiau aptartų duomenų visumoje akivaizdu, kad J. P. vis tik padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 5 d..

Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, asmens, turinčio teisę medžioti (medžiotojo), buvimas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas, užtraukia baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų.

Nepaisant to, jog apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. P. nurodė, kad svetimuose medžioklės plotuose jis nemedžiojo, tiesiog atvyko išbandyti savo šautuvo, tačiau, remiantis J. P. paaiškinime išdėstytomis aplinkybėmis, abejonių tuo, jog įvykio vietoje jis vis tik medžiojo, aukštesniajam teismui nekyla. Minėta, jog šias aplinkybes apeliantas patvirtino ir savo rašytiniame paaiškinime, jas kategoriškai neigti pradėjo tik apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodydamas iš esmės skirtingas nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Be to, remiantis nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančių vaizdo įrašu matyti, kad jame J. P. nurodo, jog į medžiotojų būrelio „Žasliai“ teritoriją jis atvyko medžioti, paleido vieną šūvį, tačiau niekur nepataikė. Tai, kad iš J. P. patikrinimo metu su savimi turėto graižtvinio šautuvo įvykio dieną buvo šaudyta, patvirtino ir byloje liudytojais apklausti asmenys – V. K., G. P. bei A. K., parodę, kad J. P. graižtvinis šautuvas apžiūros metu buvo paruoštas šaudymui, jame buvo dėtuvė ir gilzė. Po šūvio gilzė išimta nebuvo, šautuvo spyna nebuvo atitraukta, gilzė nebuvo išmesta.

Šiame kontekste kaip nepagrįsti vertintini apelianto argumentai, jog nagrinėjamu atveju, grindžiant jo kaltę jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme, remtis jo paaiškinimu bei byloje esančiu vaizdo įrašu negalima dėl jo apeliaciniame skunde išdėstytų procesinių pažeidimų, susijusių su jo teisės į gynybą ribojimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. P. su 2015 m. kovo 18 d. jo atžvilgiu surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo supažindintas, gavo šio protokolo kopiją (protokole yra J. P. parašai), būtent šis administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal žinybingumą buvo perduotas teismui administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui. Iš šio protokolo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde matyti, kad jame nurodyti ir administraciniai pažeidimai, kurių padarymu jis yra kaltinamas. Tai, kad jam anksčiau dėl šio įvykio buvo surašytas kitas protokolas, nedaro neteisėto 2015-03-18 protokolo, kadangi įstatymas nedraudžia nustačius kitokias įvykio aplinkybes nei buvo nurodytos anksčiau surašytame administraciniame protokole, surašyti naują protokolą, kaltinimą praplečiant ar patikslinant. Yra draudžiamas tik dvigubas baudimas už tą patį pažeidimą, tačiau aptariamu atveju pagal anksčiau surašytą protokolą J. P. nubaustas nebuvo. Pažymėtina, kad byla apylinkės teisme buvo nagrinėjama 2015-03-18 surašyto protokolo pagrindu ir visos aplinkybės dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo J. P. buvo žinomos dar iki teisminio administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pagal 2015 m. kovo 18 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau jokių papildomų prašymų, susijusių su 2015 m. kovo 6 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu pirmosios instancijos teismui jis nepateikė. Esant šiems duomenims jokie procesiniai pažeidimai nagrinėjamą administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenustatyti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustačius, jog byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių J. P. kaltę padarius ATPK 85 str. 6 d. įtvirtintą teisės pažeidimą, konstatavus, jog apelianto veiksmai atitinka ATPK 85 str. 5 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, pirmosios instancijos teismo nustatytos J. P. kaltinimo aplinkybės tikslintinos, nurodant, kad jis 2015 m. kovo 6 d., apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), medžiotojų būrelio „Žasliai“ medžioklės ploto vienete buvo su į dėklą neįdėtu medžiokliniu graižtviniu ginklu TIKKA695 Nr. 992270 „Remington Magnum“, neturėdamas medžioklės lapo, neturėdamas teisės medžioti medžiotojų būrelio „Žasliai“ medžioklės ploto vienete, neturėdamas žymos medžiotojo biliete Nr. 052442 apie duomenų Medžiotojų sąvadui pateikimą, įrašytos ne daugiau kaip prieš 1 metus (medžiotojo biliete nurodyta, jog duomenis sąvadui pateikti 2014 m. sausio 7 d.) – pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.7. p. – draudžiama medžioti neturint medžioklės biliete žymos apie duomenų Medžiotojų sąvadui pateikimą, įrašytos ne daugiau kaip prieš 1 metus, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1 p. – draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės. Tokiais savo veiksmais J. P. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 85 str. 1 d. ir 5 d..

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju keičiama J. P. veiksmų kvalifikacija iš ATPK 85 str. 6 d. į ATPK 85 str. 5 d., skundžiamo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo dalis dėl J. P. paskirtos administracinės nuobaudos taip pat keistina.

Skiriant administracinę nuobaudą už ATPK 85 str. 5 d. įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą, atsižvelgtina į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, į tai, kad J. P. administracinių teisės pažeidimų padarymo metu nedirbo (b. l. 26), praeityje neteistas (b. l. 27), administracine tvarka baustas, tačiau paskirtos nuobaudos negaliojančios (b. l. 30-32), įvertintina ir tai, kad byloje nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl jam pagal ATPK 85 str. 5 d. skirtina 1013 eurų bauda su teisės medžioti atėmimu 3 metams.

Atsižvelgiant į tai, kad J. P. veiksmų kvalifikacija pagal ATPK 85 str. 1 d. nagrinėjamu atveju nesikeičia, už šio teisės pažeidimo padarymą skundžiamu apylinkės teismo nutarimu J. P. paskirta administracinė nuobauda – 57 (penkiasdešimt septynių) eurų bauda, paliekama nepakeista.

Remiantis ATPK 33 str. nuostatomis, J. P. už ATPK 85 str. 1 d. padarymą skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirta nuobauda subendrinama su šia nutartimi J. P. už ATPK 85 str. 5 d. įtvirtinto pažeidimo padarymą paskirta nuobauda, paskiriant J. P. galutinę subendrintą 1013 eurų baudą su teisės medžioti atėmimu 3 metams. Kadangi pažeidimų, numatytų ATPK 85 str. 1, 5 d. sankcijose nėra numatyta galimybė taikyti pažeidimo padarymo įrankio (šiuo atveju šautuvo) konfiskavimo, šautuvas grąžintinas J. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

J. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą dalyje dėl J. P. veiksmų kvalifikacijos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 6 d. ir paskirtų nuobaudų subendrinimo pakeisti: J. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 5 d. (perkvalifikavus pažeidimą iš ATPK 85 str. 6 d.) ir skirti jam 1013 (vieno tūkstančio trylikos) eurų baudą su teisės medžioti atėmimu 3 (trejiems) metams.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą dalyje dėl J. P. veiksmų kvalifikacijos pagal ATPK 85 str. 1 d. ir už šio pažeidimo padarymą paskirtos administracinės nuobaudos, palikti nepakeistą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., J. P. šia nutartimi pagal ATPK 85 str. 5 d. paskirtą nuobaudą subendrinti su 2015-08-03 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimu paskirta nuobauda pagal ATPK 85 str. 1 d. ir paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1013 (vieno tūkstančio trylikos) eurų baudą su teisės medžioti atėmimu 3 (trejiems) metams.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu J. P. paskirtą ginklo TIKKA695 Nr. 992270 su dėtuve, optinio taikiklio OPTALENS 12×56 ir 13 šaudmenų Sellier/ Bellot, 7 mm, paimtų pagal 2015-03-06 Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolą Nr. 00081, konfiskavimą, ginklą su priedais grąžinant teisėtam jo savininkui J. P..

Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.