Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-12-22 · Administracinė byla Nr. eI2-4055-595/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-22
Bylos Nr.
eI2-4055-595/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02149-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
I. A.
Atsakovas
BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-4055-595/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02149-202-4Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei R. V.,atsakovo atstovėms J. S., V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. A. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I.A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) sprendimą, išdėstytą 2021-06-01 rašte Nr. S-1484 „Dėl grėsmės vaikui lygio panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021-04-19 prašymą dėl grėsmės vaikui lygio panaikinimo.

Skunde pareiškėja nurodo sekančias faktines aplinkybes:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1262- 862/2014 buvo paskirta nuolatine nepilnamečio J. T., gim. (duomenys neskelbtini), globėja. Pareiškėja taip pat yra ir vaiko krikšto mama. J. T.yra neįgalus, turi psichikos sutrikimų.

2. J. T. 2019-05-09 po pamokų namo grįžo su kraujosruvomis. Pareiškėja klausė vaiko kas atsitiko, tačiau šis nepanoro pasakoti, o pykdamas atšovė, kad ne jos reikalas. Su kraujosruvomis J. T. iš mokyklos grįždavo dažnai, tad pareiškėja pamaniusi, kad ir vėl susimušė su vaikais. Be to, J. T. 2019-05-09 namuose susimušė ir su pareiškėjos biologiniu vaiku I.A.A., dėl ko pareiškėja, bandydama išskirti vaikus, J. T. tiesiog atitraukė nuo brolio.

3. 2019-05-10 J. T. buvo paimtas iš pareiškėjos šeimos pareiškėją apkaltinus neva ši smurtavo prieš globojamą vaiką ir jį mušė su šlepete. Atitinkamai atsakovo Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019-05-13 grėsmės J. T. lygio nustatymo anketoje (toliau - ir Anketa) dėl neva prieš vaiką pavartoto smurto užfiksavo antrą grėsmės vaikui lygį ir pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui (BK 140 str. 3 d.).

Šalies argumentai

4. Atsakovo Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė nušalinti pareiškėją nuo J. T.globėjos ir gaunamų lėšų administratorės pareigų. Dėl susidariusios konfliktinės situacijos pareiškėja proceso metu teismui pateikė prašymą atleisti ją nuo globėjos pareigų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-914-1019/2020 atleido pareiškėją nuo J. T. globėjos ir gaunamų lėšų administratorės pareigų. Ta pačia nutartimi nuolatiniu J. T.globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi buvo paskirti Vilniaus Žolyno socialinės globos namai.

5. 2020-11-23 Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1A-172- 337/2020, kurioje pareiškėja buvo kaltinama nežymiai sutrikdžiusi J. T. sveikatą, pareiškėjos atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendi ir konstatavo, kad pareiškėja nepadarė BK 140 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos, t. y. J. T.atžvilgiu smurto nenaudojo.

6. Kadangi pareiškėją ir globotą J. T. sieja stiprus emocinis ryšys, vaikas pareiškėją vadina mama, yra pareiškėjos krikštasūnis, o ir pats vaikas nori bendrauti su pareiškėja, pareiškėja pasibaigus baudžiamajai bylai, kurios metu buvo įrodyta, kad ji iš tikrųjų prieš vaiką smurto nenaudojo, kreipėsi į atsakovo Vilniaus miesto skyrių su 2021-01-19 prašymu, kad jai būtų leista bendrauti su vaiku telefonu ir lankyti jį globos namuose, kur jis šiuo metu gyvena.

7. Pareiškėja 2021-02-03 gavo atsakovo Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-02-03 raštą Nr. 1SD-1184, kuriuo buvo informuota, kad jos prašymas dėl bendravimo su mažamečiu J. T. netenkinamas, nes pareiškėja globojo mažametį J. T. ir jis buvo paimtas iš pareiškėjos 2019-05-13 nustačius antrą grėsmės vaikui lygį.

8. Pareiškėja, atsižvelgdama į tai, jog priėmus 2020-11-23 išteisinamąjį nuosprendį buvo paneigtas antro grėsmės vaikui lygio nustatymo faktinis pagrindas (smurtas), dėl ko 2019-05-13 sprendimas nustatyti antrą grėsmės lygį negali būti toliau galiojantis, kreipėsi į atsakovą su prašymu panaikinti 2019-05-13 nustatytą antrą grėsmės vaikui lygį, kuomet J. T. buvo pareiškėjos globoje.

9. Sprendimu buvo nuspręsta netenkinti pareiškėjos 2021-04-19 prašymo dėl grėsmės lygio vaikui panaikinimo.

Pareiškėja skunde pažymi, kad sprendimas J. T. nustatyti antrą grėsmės lygį neturi faktinio pagrindo, todėl negali likti galioti kaip nustatytas teisėtai ir juolab sukelti teisines pasekmes, kaip kad nagrinėjamu atveju - pareiškėjai nebuvo leista bendrauti su J. T. telefonu bei jį lankyti globos namuose motyvuojant nustatytu antru grėsmės lygiu. Paaiškėjus, jog antras grėsmės vaikui lygis buvo nustatytas nesant faktinio pagrindo, kuris egzistuotų objektyvioje tikrovėje, toks sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Palikus galioti J. T. nustatytą antrą grėsmės lygį būnant pareiškėjos globoje būtų laikoma, jog pareiškėja vaiko atžvilgiu tarsi naudojo smurtą, nes antras grėsmės lygis buvo nustatytas būtent smurto pagrindu. Tačiau išteisinamuoju nuosprendžiu nebuvo nustatyta, kad pareiškėja būtų mušusi J. T..

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjos vertinimu atsakovas negali ignoruoti Panevėžio apygardos teismo išteisinamojo nuosprendžio ir jame nustatytų aplinkybių bei turi juo vadovautis.

Pažymi, kad J. T. atžvilgiu nustatytas antras grėsmės lygis, kuris, kaip paaiškėjo, neturi objektyvioje tikrovėje egzistuojančio faktinio pagrindo, jau yra pažeidęs pareiškėjos teises ir sukėlęs jai konkrečias neigiamas pasekmes - pareiškėjai nebuvo leista bendrauti su vaiku, ir dėl to pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą su skundu dėl atsakovo sprendimo panaikinimo, kur nepaisant išteisinamojo nuosprendžio vėl privalėjo įrodinėti smurto nebuvimo faktą. Pareiškėja dėl nustatyto antro grėsmės lygio negalėtų pasiimti J. T. pasisvečiuoti.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) 10 str. 5 d. reikalavimų. Nepasitvirtinus smurto prieš J. T. faktui nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad sprendimas J. T. nustatyti antrą grėsmės lygį yra teisėtas ir galiojantis. Tai, kad patys atsakovo skyriaus darbuotojai neatliko neteisėtų veiksmų surašydami Anketą ir priimdami sprendimą nustatyti antrą grėsmės J. T. lygį, nepaneigia grėsmės vaikui lygio neteisėto galiojimo po to, kai buvo paneigtos aplinkybės, kurios buvo pagrindas vaikui nustatyti antro lygio grėsmę. Atsakovas spręsdamas priešingai Sprendimą akivaizdžiai grindžia praeities įvykiais, kurie šiai dienai yra visiškai neaktualūs, ir ignoruoja naujas aplinkybes dėl antro grėsmės lygio nustatymo faktinio pagrindo, kas neatitinka teismų praktikos išaiškinimo, jog administracinis sprendimas turi būti pakankamai pagrįstas ir motyvuotas, paremtas įrodymais, dėl to toks atsakovo Sprendimas neatitinka teisėtumo reikalavimo ir turi būti panaikintas (VAĮ 10 d. 5 d. 5-6 p).

Pareiškėjos vertinimu, kad asmuo, kurio teisinei padėčiai sprendimas turi įtakos, skundžia sprendimą ar ne, niekaip nepatvirtina sprendimo teisėtumo, jei yra paaiškėję aplinkybių, kurios paneigia sprendimo priėmimo faktinį pagrindą, kaip kad nagrinėjamu atveju. Tad priešinga atsakovo pozicija yra nepagrįsta teisiniu reguliavimu ir nemotyvuota (VAĮ 10 str. 5 d. 5-6 p.).

Šalies argumentai

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Anketoje nėra kitų aplinkybių (be vaiko teiginių apie smurtą), kurių pagrindu būtų buvęs poreikis vertinti grėsmės vaikui lygį ir kuriomis remiantis šį lygį galima būtų priskirti antram. Todėl atsakovas Sprendime teigdamas, kad teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą vertino ar nėra nusikalstamos veikos, bet nevertino ar yra vaiko teisų pažeidimas, akivaizdžiai bando dirbtinai pateisinti savo Sprendimą nenaikinti antro grėsmės lygio ir sudaryti įspūdį neva buvo pažeistos vaiko teisės, tačiau atsakovas Sprendime taip ir neatskleidžia kuo konkrečiai be smurto, kuris buvo paneigtas, pasireiškė vaiko teisiu pažeidimas, kuris galėtų būti vertintinas antru grėsmės lygiu.

Nesutikdama su Sprendimo argumentu, kad Anketa negali būti pripažinta netekusia galios, nes Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas nenumato teisėtai Tarnybos priimtų sprendimų panaikinimo pagrindų, nurodo, jog VAĮ 16 str. 1 d. 2 p. reglamentuota, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad grėsmės lygis nustatytas dėl to, kad buvo nustatyti rizikos veiksniai. Dėl kai kurių pareiškėjos veiksmų buvo įtariamas galimas smurtas ir informacija perduota teisėsaugos institucijai (pranešta apie įtariamą galimą smurtą policijai). Teisėsaugos sprendimai, vėliau teismo sprendimas nekeičia Tarnybos procesinių veiksmų dėl galimo vaiko teisės pažeidimo nustatymo ir vertinimo, o iki 2020-01-01 grėsmės lygios nustatymo tvarkos. Priimtas teisėsaugos sprendimas galėjo būti vienas, jei jis žinomas, iš rizikos veiksnių. Nagrinėjamu atveju 2019-05-13 Anketa reg Nr. 8GL-646 užpildyta ir antras grėsmės lygis J. T. nustatytas ir dėl galimai padarytos veikos, ir pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) nuostatas, galiojančias 2019-04-20 - 2019-08-30 ir vadovaujantis Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu 2018-08-21 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1- 221 „Dėl grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašas). Vadovaujantis VTAPĮ 36 straipsniu Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Utenos apskr. skyrius) gavęs 2019-05-10 pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą reagavo VTAPĮ 36 str. nustatyta tvarka ir 2019-05-13 nustatė vaikui antrą grėsmės lygį.

Atliepiant į pareiškėjos argumentą, kad nebuvo teisinio pagrindo nustatyti grėsmės lygį, nes galimai įtarta smurtinė veika nepasitvirtino, informuoja, kad tai nebuvo vienintelis faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti vaikui grėsmės lygį. Utenos apskr. skyrius, atlikęs procesinius veiksmus pagal VTAPĮ nuostatas, vertino grėsmės vaikui lygį, užpildydamas Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 1 priedą. Remiantis Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 4 punktu, nustatant grėsmės vaikui lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Anketoje reg Nr. 8GL-646. Vertinant grėsmės vaikui lygį, tuo pačiu metu įvertinama vaiko, jo šeimos narių, su juo gyvenančių asmenų ir (ar) kitų asmenų, specialistų (pavyzdžiui: sveikatos priežiūros įstaigų specialistų, vaiko mokytojų ar auklėtojų, socialinio darbuotojo, socialinio pedagogo, psichologo) pateikta informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Nurodo, kad 2019-03-28 Vilniaus rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai 2019-03-28 globojamo vaiko aplankymo akte Nr. 3GVA- 169 jau Vilniaus miesto skyriaus specialistms siūlė organizuoti nepilnamečio J. T. nuolatinės globos peržiūrą bei svarstyti globėjo pakeitimo klausimą.

Informuoja, kad grėsmės vaikui lygis negali būti tapatinamas su nusikalstama veika, ar su baudžiamuoju nusižengimu, ar su administracinės teisės pažeidimu. Nustatyta galima veika ar pažeidimas gali būti vienas iš rizikos veiksnių vaiko teisės pažeidimui nustatyti. Pakartoja, kad remiantis Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 3 punktu, vertinant grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar) sveikatai vertinimo kriterijus, nurodytus Aprašo 1 priede. Antrojo grėsmės vaikui lygio nustatymui reikšmės turėjo ne tik galimas smurtas prieš nepilnametį J. T., bet ir kiti Anketoje reg Nr. 8GL-646 užfiksuoti rizikos veiksniai: vaiko funkcionavimo rizikos veiksnys, užfiksuotas Anketos 1.4. punktas - Vaikas išreiškė pageidavimą būti paimtas iš atstovų pagal įstatymą; rizikos veiksniai, susijęs su vaiko atstovu (-ais); 2.8. punktas - Negali apsaugoti vaiko nuo galimai jį žalojančio elgesio. Taigi, buvo nustatyti 2 aukštos rizikos veiksniai ir kiti 2 rizikos veiksniai kuriais remiantis buvo nustatytas antras grėsmės vaikui lygis, bei pateikta kokiais ir kieno paaiškinimais remiantis šie veiksniai buvo nustatyti.

Atkreipia dėmesį, kad grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrindas yra Tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus specialistų nustatytos aplinkybės ir jų visuma, pagrindžiančios rizikos veiksnių buvimą, o ikiteisminio tyrimo / teismo sprendimu yra konstatuojama, ar asmuo (ne)padarė nusikalstamą veiką (ar administracinės teisės pažeidimą) ir atitinkamai, ar jam (ne)taikoma baudžiamoji (administracinė) atsakomybė. Grėsmės vaikui lygis gali būti nustatomas nepriklausomai nuo teisėsaugos institucijų sprendimo, nes teisėsauga vertina, ar nėra/yra nusikalstamos veikos / administracinio nusižengimo požymių, ir nevertina ar yra galimas vaiko teisių pažeidimas.

Pažymi, kad grėsmės vaikui lygio nustatymas buvo teisėtas sprendimas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus ir šiuo metu jis pagrįstas, nepanaikintas ir galioja. Grėsmės vaikui lygis buvo vertinamas atsižvelgiant į tuo metu Utenos apskr. skyriuje turimus duomenis apie galimą vaiko teisės pažeidimą bei situaciją šeimoje. Pažymi, jog Panevėžio apygardos teismas išteisinamuoju nuosprendžiu konstatavo, jog I. A. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 3 d., tačiau teismas nevertino aplinkybių, ar I. A. savo veiksmais (ne)padarė vaiko teisių pažeidimo. Atsakovo vertinimu, teismo išteisinamasis nuosprendis nereiškia, kad Utenos apskr. skyriaus priimtas sprendimas buvo nepagrįstas, ar kad priimant sprendimą dėl antro grėsmės lygio vaikui nustatymo, Utenos apskr. skyrius būtų atlikęs neteisėtus veiksmus. Paaiškina, jog Anketa reg. Nr. 8GL-646 yra dokumentas, kuriame yra užfiksuotos pranešimo dėl galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis nustatytas antras grėsmės vaikui lygis, bei kurio pagrindu Tarnybos skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl globėjos atleidimo nuo pareigų bei kito nuolatinio globėjo nepilnamečiui vaikui paskyrimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad VTAPĮ nenumato grėsmės lygio panaikinimo ir nėra pagrindo pagal VAĮ 16 str. 1 d. naikinti šiuo konkrečiu atveju nustatyto grėsmės lygio. Anketa antras grėsmės vaikui lygis buvo nustatytas pagrįstai, o specialusis teisės aktas – VTAPĮ, nenumato teisėtų Tarnybos teritorinių skyrių priimtų sprendimų panaikinimo pagrindų ir remiantis VAĮ 16 straipsnio 1 dalimi nėra pagrindo Anketą reg. Nr. 8GL-646 pripažinti netekusia galios.

Atkreipia dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą tas faktas, kad I. A. (globotam) vaikui buvo nustatytas pirmas arba antras grėsmės vaikui lygis, nebūtų teisės aktuose nustatytas pagrindas neleisti pareiškėjai bendrauti su socialinės globos įstaigoje globojamu (rūpinamu) vaiku, vadovaujantis minėto aprašo nuostatomis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytais argumentais. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovės teismo posėdžio metu su skundu nesutiko atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-06-01 rašto Nr. S-1484 „Dėl grėsmės vaikui lygio panaikinimo“ teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėja kelia išvestinį reikalavimą - įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos 2021-04-19 prašymą dėl grėsmės vaikui lygio panaikinimo.

Iš rašytinės bylos medžiagos, šalių paaiškinimų nustatytos sekančios faktinės aplinkybės.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimu pareiškėja buvo paskirta nuolatine nepilnamečio J. T. globėja.

2019-05-10 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo surašytas Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktas Nr. 8NA-131. Kuriame nurodyta, kad pradinių klasių mokytoja informavo apie smurtą patyrusį vaiką, todėl buvo nuspręsta paimti J. T. iš jam nesaugios aplinkos ir apgyvendinti J šeimynoje.

2019-05-13 Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 8TSD-437 nepilnametis J. T. nurodė, kad globėja jį skriaudė – su tapke mušė per kojas, nenori grįžti pas globėją, nori likti šeimynoje, kurioje dabar gyvena.

2019-05-13 Grėsmės J. T. lygio nustatymo anketoje Nr. 8GL-646 buvo užfiksuotas antras grėsmės vaikui lygis dėl Tarnybos teritorinio skyriaus nustatytų rizikos veiksnių vaiko atžvilgiu. Joje nurodyta, kad 2019-05-19 gauta informacija, kad mokykloje per pirmą pamoką J. T. veide yra kraujosrūva, įdrėskimas. Vaikas sako, kad jį mušė globėja, kad mėlynių yra ir ant kojų. Dėl šių įvykių I. A. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19333-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 3 d., dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-07-09 nutartimi atleido I. A. nuo J. T. globėjos ir gaunamų lėšų administratorės pareigų (civilinė byla Nr. e2YT-914-1019/2020).

2020-11-23 Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą I. A. atžvilgiu, priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriame konstatavo, kad I. A. nepadarė BK 140 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. nenustatyta, kad pareiškėja būtų padariusi veiksmus, kurie jai inkriminuojami (Baudžiamoji byla Nr. 1A-172-337/2020).

2021-01-19 I. A. kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu, kad pareiškėjai būtų leista bendrauti su vaiku J. T. telefonu ir lankyti jį globos namuose, kur jis šiuo metu gyvena. 2021-02-03 I. A. gavo Vilniaus miesto skyriaus 2021-02-03 raštą Nr. 1SD-1184, kuriuo buvo informuota, kad jos prašymas dėl bendravimo su mažamečiu nėra tenkintas, nes I. A. globojo mažametį J. T. ir jis buvo paimtas iš I. A. 2019-05-13 nustačius antrą grėsmės vaikui lygį. Pareiškėja nesutiko su tokiu sprendimu ir jį apskundė teismui. 2021-04-12 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi Nr. eI2-2435-596/2021 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria Vilniaus miesto skyrius panaikino savo 2021-02-03 sprendimą neleisti bendrauti su vaiku ir šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos.

2021-04-19 raštu pareiškėja kreipėsi į Tarnybą su prašymu Dėl grėsmės lygio vaikui panaikinimo, prašydama panaikinti 2019-05-13 nustatytą antrą grėsmės lygį, kuomet J. T. buvo I. A. globoje.

Ginčijamu Sprendimu buvo atsisakyta panaikinti 2019-05-13 nustatytą antrą grėsmės lygį. Tarnyba nurodė, kad 2019-05-­13 sprendimas nustatyti antrą grėsmės lygį priimtas atsižvelgiant į vaiko teisių pažeidimo metu užfiksuotas faktinio pobūdžio aplinkybes dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo nagrinėjant pranešimą dėl tuo metu galimai pažeistos vaiko teisės, vadovaujantis tuo metu galiojusiu VTAPĮ ir Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašu. Atsižvelgiant į tai, kad, Tarnybos nuomone, Anketa reg Nr. 8GL-646 antras grėsmės vaikui lygis buvo nustatytas teisėtai ir pagrįstai, taip pat į tai, kad specialusis teisės aktas – VTAPĮ, nenumato teisėtų Tarnybos teritorinių skyrių priimtų sprendimų panaikinimo pagrindų, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Anketa reg Nr. 8GL-646 negali būti pripažinta netekusia galios. Sprendime be kita ko nurodytos aplinkybės dėl tolimesnio pareiškėjos galimo bendravimo su vaiku pasikeitus teisiniam reglamentavimui. Sprendime be kita ko nurodyta, jog pareiškėjos prašymai, kurie bus pateikti ateityje, bus nagrinėjami pagal juose pateiktus reikalavimus ir atsižvelgiant į kartu su pateiktais prašymais gautą papildomą informaciją (duomenis) pagal galiojančius teisės aktus, atsižvelgiant į Tarnyboje turimus bei pareiškėjos pateiktus duomenis.

Pareiškėja ginčija Tarnybos Sprendimą teigdama, kad jis yra nepagrįstas aktualiais faktiniais duomenims ir nemotyvuotas, neparemtas teisės normomis bei priimtas ignoruojant teisinį reguliavimą, todėl tai lemia, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimų, dėl ko yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas bei Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803 (toliau – ir Aprašas),

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuri savo

veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, numatytais Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Atitinkamai atsakovės priimtiems sprendimams, kaip indvidualiems administraciniams aktams, taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Paminėtos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovę su prašymu panaikinti 2019-05-13 nustatytą antrą grėsmės vaikui lygį pareiškėjos globoto nepilnamečio J. T atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo bei Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, nuostatos įtvirtino pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo Tarnyboje tvarką.

VTAPĮ (redakcija galiojusi antro lygio grėsmės akto priėmimo metu) 38­ - 40 straipsniai numatė, kad kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, buvo suteikta ypatinga teisinė apsauga, numatant grėsmės vaikui lygių sistemą. Grėsmės vaikui lygio nustatymo procedūra buvo sudėtinė kompleksinės pagalbos vaikui ar vaiko teisių užtikrinimo proceso dalis.

VTAPĮ 38 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad grėsmės vaikui lygiai yra du: pirmojo ir antrojo lygio grėsmės. Grėsmės vaikui lygių kriterijus ir Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Minėto straipsnio 3 dalis nustatė, kad antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku.

Ginčo atveju nustatyta, kad grėsmės lygis buvo nustatytas dėl to, kad buvo nustatyti rizikos veiksniai. Kaip nustatyta dėl pareiškėjos veiksmų buvo įtariamas galimas smurtas ir informacija perduota teisėsaugos institucijai.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad velesnis teismo išteisinamasis nuosprendis pareiškėjos atžvilgiu nekeičia Tarnybos procesinių veiksmų dėl galimo vaiko teisės pažeidimo nustatymo ir vertinimo bei grėsmės lygio nustatymo. Grėsmės vaikui lygis gali būti nustatomas nepriklausomai nuo teisėsaugos institucijų sprendimo, nes teisėsauga vertina, ar nėra/yra nusikalstamos veikos, administracinio nusižengimo požymių, tačiau nevertina ar yra galimas vaiko teisių pažeidimas. Panevėžio apygardos teismas išteisinamuoju nuosprendžiu konstatavo, jog pareiškėja nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, tačiau nevertino aplinkybių, ar pareiškėja savo veiksmais (ne)padarė vaiko teisių pažeidimo. Teismo išteisinamasis nuosprendis nereiškia, kad Utenos apskr. skyriaus priimtas sprendimas buvo nepagrįstas, ar kad priimant sprendimą dėl antro grėsmės lygio vaikui nustatymo, Utenos apskr. skyrius būtų atlikęs neteisėtus veiksmus.

2019-05-13 Anketa reg Nr. 8GL-646 užpildyta ir antras grėsmės lygis J. T nustatytas pagal tuo metu galiojusias VTAPĮ nuostatas bei vadovaujantis Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašu. Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019-05-10 gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą reagavo VTAPĮ 36 straipsnyje nustatyta tvarka ir 2019-05-13 nustatė vaikui antrą grėsmės lygį.

Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 3 punkte buvo nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar) sveikatai vertinimo kriterijus, nurodytus Aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: 3.1. vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; 3.2. rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; 3.3. rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; 3.4. rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka.

Aprašo 4 punktas numatė, kad nustatant grėsmės vaikui lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje (pagal Aprašo 1 priedo formą). Vertinant grėsmės vaikui lygį, tuo pačiu metu įvertinama vaiko, jo šeimos narių, su juo gyvenančių asmenų ir (ar) kitų asmenų, specialistų (pavyzdžiui: sveikatos priežiūros įstaigų specialistų, vaiko mokytojų ar auklėtojų, socialinio darbuotojo, socialinio pedagogo, psichologo) pateikta informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus.

Iš 2019-05-13 Anketos reg. Nr. 8GL-646 matyti, kad antrojo grėsmės vaikui lygio nustatymui reikšmės turėjo ne tik galimas smurtas prieš nepilnametį J. T., tačiau ir kiti anketoje užfiksuoti veiksniai: vaiko funkcionavimo rizikos veiksnys, užfiksuotas Anketos 1.4. punkte - vaikas išreiškė pageidavimą būti paimtas iš atstovų pagal įstatymą; rizikos veiksniai, susijęs su vaiko atstovu (-ais) 2.8. punktas - negali apsaugoti vaiko nuo galimai jį žalojančio elgesio. Pastabose nurodyta „<...> su vaiko pedagogais globėja jau 3 metai nesutaria, nes vaikas problemiškas, o pedagogai siūlo jį pervesti į kitą mokyklą. Globėja prašė pakeisti J mokytoją, bet gavo atsakymą, kad nėra tokios galimybės. Dėl šios priežasties bandė vaiką perkelti į Vilniaus r. Pagirių gimnaziją. Dabar teigia, kad visur vienodos problemos“; 2.14 punktas - Kiti nenurodyti rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovu (-ais). Pastabose argumentuota: „Nuolatinė globėja I. A. turi problemų dėl J. sveikatos (vaikui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis) ir elgesio. Dėl to ji konsultuojasi su specialistais, medikais. 2018-05-03 moteris Anykščių r. VTAS specialistams yra prasitarusi, kad ji gal jau nebenori globoti J., nes jis jai sukelia daug problemų, konfliktuoja su jos sūnumi I. A.. 2019-03-28 Vilniaus r. VTAS specialistams globėja sako, jei VTAS specialistai domisi ir turi pastabų, ji gali atsisakyti J. globos. 2019-03-05 J. iš Anykščių (duomenys neskelbtini) pagr. mokyklos perkeltas į Vilniaus r. Pagirių gimnaziją, o 2019-04-01 grąžintas į Anykščius. Visose mokyklose su J. buvo elgesio problemų <...>“.

Taigi iš Anketos matyti, kad antras grėsmės lygis buvo nustatytas ne vien dėl galimo smurto panaudojimo vaiko atžvilgiu, bet lemtas ir rizikos veiksnių, susijusių su vaiko atstovo pagal įstatymą ar globėjo (rūpintoju) negebėjimu užtikrinti vaikui saugią, stabilią, jo poreikius atitinkančią aplinką, neigiamai veikiančią vaiko raidą, jo emocinę, psichologinę būseną.

Anketoje reg. Nr. 8GL-646 buvo nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, adminitraciniam sprendimui turėjusios įtakos aplinkybės ir nustatytas antras grėsmės lygis pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Kaip matyti pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo Anketoje nustatytų rizikos veiksnių.

Pažymėtina, kad atsakovė ginčijamame Sprendime pagrįstai nurodo, jog pareiškėja Anketos užpildymo metu nesutikdama su joje nurodytais duomenimis turėjo teisę skųsti Tarnybos priimtus sprendimus teismui, taip pat kreiptis į Vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas turinčias teisę nagrinėti tokius skundus. Tačiau pareiškėja nesikreipė į teismą ar kitas institucijas, siekdama apskųsti Utenos apskrities Tarnybos priimto sprendimo dėl antro grėsmės vaikui lygio nustatymo.

Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio sprendimo pripažinimas netekiu galios administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto galimas dviem atvejais: 1) priėmus neteisėtą administracinį sprendimą; ar 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo.

Pareiškėjos prašoma panaikinti Anketa reg Nr. 8GL-646 neatitinka aukščiau nurodytų Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, ji priimta teisėtai ir argumentuotai, nustačius antrą grėsmės lygį pagal tuo metu galiojusius teisės aktus bei faktines aplinkybes. Anketa reg. Nr. 8GL-646 antras grėsmės vaikui lygis buvo nustatytas pagrįstai, o specialusis teisės aktas VTAPĮ nenumato teisėtų Tarnybos teritorinių skyrių priimtų sprendimų panaikinimo pagrindų, todėl nėra pagrindo Anketą reg Nr. 8GL-646 pripažinti netekusia galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, kad atsakovės 2021-06-01 atsakymas į pareiškėjos prašymą Dėl grėsmės vaikui lygio panaikinimo neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą nustatė, jog ginčijamas Sprendimas yra motyvuotas, argumentuotas ir pagrįstas teisės aktų normomis, yra nurodyta apskundimo tvarka, terminai ir pasirašyta įgaliotų pareigūnų. Iš ginčijamo sprendimo turinio suprantama, kokiu pagrindu ir motyvais priimtas būtent toks administracinis aktas. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai yra pateiktas 2021-06-01 individualaus pobūdžio administracinis aktas (raštas), teismo vertinimu, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, jo panaikinimui pagrindų teismas nenustatė. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de H. prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, ir 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. A. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jolanta MalijauskienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė