- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-246-227/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- V. M., V.
- Advokatai
- Alfredas Sokolovskis
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 246 – 227 / 2008
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
dalyvaujant ieškovui V. P., atsakovės atstovams V. M. ir advokatui Alfredui Sokolovski
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. M. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei V. M. individualiai įmonei dėl nuomos mokesčio ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės: 10 000 Lt nesumokėto patalpų nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2007 m. sausio iki 2007 m. spalio mėnesio (įskaitytinai); 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško skolos sumokėjimo; visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-11-09 su atsakove sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 1, pagal kurią atsakovei 2 metams išnuomojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovė kas mėnesį įsipareigojo mokėti po 1 000 Lt nuomos mokesčio, tačiau nuo 2007 m. sausio iki 2007 m. lapkričio 9 d. ji prievolės nevykdė, todėl liko skolinga 10 000 Lt. Gera valia neatsiskaito.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės V. M. individualios įmonės ieškovui V. P. 10 000 Lt nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 10 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2008-03-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 300 Lt žyminio mokesčio.
Teismas iš 2003-01-06 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nustatė, kad alaus baras, esantis(duomenys neskelbtini), po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V. P. ir V. M.. Jų individualios įmonės 2004 m. turėjo licencijas verstis veikla, susijusia su alkoholinių gėrimų prekyba. Savo dalį patalpų ieškovas 2004-11-09 sutartimi išnuomojo atsakovei 2 metams, termino eigos pradžią skaičiuojant nuo patalpų perdavimo dienos. Teismas sprendė, kad nuomos sutartis turėjo baigtis 2007-11-03, nes patalpos atsakovei buvo realiai perduotos 2005-11-03 perdavimo ir priėmimo aktu vykdant teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-252-373/2005 ir nuo šio momento atsakovė privalėjo mokėti sulygtą nuomos mokestį.
Iš to, kad sutarties tekstą surašė atsakovė ir pateikė ieškovui susipažinti, teismas pripažino, kad jog sutarties sąlygas pasiūliusi šalis yra atsakovė ir aiškinantis sutarties sąlygas pagal CK 6.193 str.4d. sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai. Sutartyje neaptarti kokie nors išnuomoto daikto trūkumai. Todėl teismas sprendė, jog atsiradę trūkumai- atsakovės įvardintas grindų susidėvėjimas, atsirado tik pastarajai jau vienerius metus eksploatuojant šias patalpas. Kadangi atsakovė, kaip verslininkė, šiame bare vykdė savo veiklą, ji yra išnuomoto nekilnojamojo daikto ½ dalies savininkė , tai atsakovei iki sutarties sudarymo galėjo būti žinoma bloga grindų danga , ir ji, rengdama sutarties tekstą, turėjo galimybę susitarti su ieškovu ir į sutartį įtraukti sąlygas dėl grindų remonto. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas yra atsakingas už išnuomoto daikto vėliau, t. y. jį atsakovei eksploatuojant, atsiradusį trūkumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad į sutarties 6 str. 2 d. išvardintus einamojo remonto darbus neįtrauktas grindų pakeitimas. Nors einamojo remonto sąrašas nėra baigtinis, teismas, spręsdamas apie remonto lygį , aiškino sutartį, jos 6 str.2 dalies nuostatas vadovaudamasis CK 6.193 str.4d, rėmėsi LR Statybos įstatymu ir padarė išvadą, jog alus bare grindų dangos pakeitimas nėra kapitalinis remontas ir atsakovė neįrodė, jog dėl grindų dangos susidėvėjimo buvo būtina atlikti kapitalinį remontą. Nors atsakovė 2006-12-05 raštu praėjus metams nuo sutarties pradžios pranešė ieškovui apie būtinumą daryti kapitalinį remontą (pakeisti grindis), tačiau į teismą dėl kapitalinio remonto, jeigu manė tokį esant, nesikreipė. Teismas laikė neįrodyta, kad dėl grindų netinkamos būklės alaus baro tam tikroje patalpoje kilo grėsmė viso alaus baro išlikimui (CK 6.493 str. 3 d.) ir kad dėl grindų dangos susidėvėjimo buvo būtina atlikti kapitalinį remontą(CPK 178 str.). Pažymėjo, kad atsakovė nepranešė ieškovui apie remonto išlaidų įskaitymą į nuomos mokestį.
Teismas sprendė, kad atsakovės nurodytos 1 000 Lt išlaidos grindų remontui tenka jai pačiai, kaip tą numato CK 6.493 str. 1 d, nes atsakovė neįrodė, jog šią sumą ji sumokėjo V. N. pagal 2007-02-01 Paslaugos teikimo sutartį. Pažymėjo, jog CK XXVIII skyriaus 1 - 3 skirsnių normos nenumato, kad tuo laikotarpiu, kai nuomininkas savo sąskaita išsinuomotose patalpose daro einamąjį remontą ir dėl to negali tuo daiktu naudotis pagal paskirtį, jam būtų garantuojamas nuomotojo sąskaita (įskaitant į nuomos mokestį) negautų pajamų atlyginimas.
Teismas nurodė, kad ieškovui 2007-02-24 buvo įteiktas atsakovės pranešimas, jog nuomos sutartį nutraukia nuo 2007-04-24 pagal sutarties 10 str. 3p, t.y be ieškovo kaltės. Pagal sutarties sąlygas privaloma išsikraustyti per 10 dienų- 10 str.4d, mokant sutarties 7 str.1d. nustatyto dydžio nuomos mokestį. Iš Kasos operacijų žurnalo Nr.2 kopijų, Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, duomenų apie Licenzijos panaikinimą, ieškovo 2007-10-03 rašto atsakovei, teismas padarė išvadą, jog atsakovė alaus bare veiklą vykdė iki buvo nuspręsta panaikinti jai išduotą licenciją (2007-10-03). Nors atsakovė teigė, kad nuo 2007-04-24-vienašališko sutarties nutraukimo ji alaus baru naudojasi be kaip nuomininkė, o kaip bendraturtė, tačiau patalpų perdavimo fakto neįrodė , patalpas naudojo tam pačiam tikslui, todėl jos atžvilgiu taikytina CK 6.499 str.2 dalies nuostata- nuomos mokestį mokėti už visą laiką, kurį buvo pavėluota perduoti daiktą. Be to, įrodymų, kad sutarties sąlygą dėl patalpų perdavimo pagal perdavimo aktą šalys būtų raštu, kaip ir buvo sulygę sutartimi (11 str. 2 d.), pakeitę, atsakovė nepateikė, kitokio bendro susitarimo su ieškovu kaip su bendraturčiu dėl naudojimosi šiomis patalpomis taip pat nepateikė.
Vadovaudamasis CK 6.477 str. 1 d., 6.499 str. 2 d., šalių sutarties 7 str. 1 d., 10 str. 4 d., 6 d., teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 10 000 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-11-01, nes šiuo laikotarpiu išsinuomotomis patalpomis atsakovė naudojosi, nuomos mokesčio nemokėjo. Be to, kadangi sutartimi šalys nenumatė palūkanų, o atsakovei, vienam iš sutarties šalių esant fiziniam asmeniui, praleidus terminą piniginei prievolei įvykdyti, pastaroji privalo mokėti palūkanas. Tokiu būdu, teismas iš atsakovės ieškovui už termino praleidimą priteisė CK 6.210 str. 1 d. numatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 proc. dydžio metines palūkanos nuo 10 000 Lt už laikotarpį, ieškovo prašymu, ne nuo bylos iškėlimo, o nuo teismo sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2008-03-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad atsakovė nurodė pinigines sumas: 2 000 Lt kapitalinio remonto darbų išlaidų, 2 500 Lt negautų pajamų, 3 950 Lt delspinigių , kurias reikėtų įskaityti į nuomos mokestį ir ją visiškai atleisti nuo prievolės vykdymo, nes ieškovas pažeidė sutarties sąlygas, tačiau ji nepateikė įrodymų, kad jos prievolė būtų pasibaigusi įskaitymu (CK 6.130 str. 1 d.) ir priešieškinio nepareiškė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad netinkamai pritaikytos sutarčių aiškinimą reglamentuojančios materialinės teisės normos (CK 6.193, 6.499 str.), pažeistos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 str. 1 d.), peržengtos byloje pareikštų reikalavimų ribos (CPK 265 str. 2 d.).
1. 2004-11-09 patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta abiejų šalių derybomis. Teismas nepagrįstai pripažinęs, kad būtent ji (atsakovė) pasiūlė sutarties sąlygas, nepagrįstai sutartį aiškino ieškovo naudai- CK 1.193 str. 4 d.
2. Teismo išvada, kad sudarant 2004 m. lapkričio mėn. nuomos sutartį jai turėjo būti žinoma grindų bloga būklė, paremta tik spėlionėmis, o ne įrodymais. Tvirtina, jog blogą grindų būklę pastebėjo po dviejų metų- 2006 m. lapkričio pabaigoje ir apie tai ieškovą 2006m. gruodžio mėn. informavo.
3. Teismas neatsižvelgė į tai, jog neatlikus būtinų remonto darbų(nepakeitus grindų baro dalyje), visas baras būtų netinkamas naudoti pagal jo paskirtį. Pagal CK 6.493 str. 3 d., nuomotojui nepašalinus daikto trūkumų nuomininko pranešimu, pastarasis turi teisę pradėti būtinus daikto remonto darbus ir be teismo leidimo, kai tai būtina daiktui išsaugoti, o prireikus nuomininkas būtiną daikto remontą gali atlikti nuomos mokesčio sąskaitą. Šiuo atveju teismas pripažindamas, jog turėjo kilti grėsmė viso baro išlikimui ir tik tada būtų galimybė be teismo leidimo atlikti būtin remontą, be pagrindo suabsoliutino CK 6.493 str.3d normą, nes įstatime kalbama apie daikto kaip turto išsaugojimą, kuris gali būti naudojamas pagal nuomos sutartį, o ne apie fizinį daikto išsaugojimą.
4. Kadangi teko keisti visą grindų dangą(laminatą) laikančią konstrukciją- grindų sijas, tai teismo išvada, jog tai einamasis remontas- nepagrįsta. Sistemiškai aiškinant sutarties 5 ir 3 p, 5 ir 5p, 6p, darytina išvada, jog grindų konstrukcijos keitimą privalėjo atlikti ieškovas, o pastarajam to nepadarius, jis, vadovaudamasis sutarties 5 str. 5 p., CK 6.493 str. 3 d., pakeitė dalį grindų konstrukcijos ir įgijo teisę įskaityti remonto išlaidas į mokėtiną nuomos mokestį. Todėl teismas turėjo bent 1000 Lt sumą įskaityti į mokėtiną nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-04-24.
Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog pats ieškovas pareigą perduoti patalpas iki 2005-01-01, įvykdė tik 2005-11-03. Todėl už savalaikį patalpų neperdavimą pagal sutarties 2 str.3p privalo mokėti delspinigius . Ieškovas iš apskaičiuotos 2005-11-03 delspinigių sumos- 9 150 Lt (1000 Lt x 5 proc. x 183 dienų) , sumokėjo tik dalį. Teismas jo prašymo likusią 3 950 Lt delspinigių sumą įskaityti į mokėtiną nuomos mokestį netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas padarė išvadą, kad nors ieškovė pranešė apie sutarties nutraukimą, bet ieškovui patalpų neperdavė, jomis naudojosi iki sutarties termino pabaigos, todėl patalpų neperdavus privalo mokėti nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą. Mano, kad teismas, priteisdamas ieškovui nuomos mokestį CK 6.499 str.2d pagrindu, faktiškai pripažino, kad sutartis pasibaigė prieš terminą, t.y 2007-04-24(pranešė 2007-02-23). Kadangi ieškovas pareiškė ieškinį CK 6.487 str. pagrindu, t.y. reikalavo už visą nuomos sutarties laikotarpį- iki 2007-11 mėn ir nereikalavo už pavėluotą grąžinimą patalpų, todėl teismas, priteisdamas nuomos mokestį už pavėluotą patalpų grąžinimą peržengė pareikštus reikalavimus ir tuo pažeidė CPK 265 str.2d .
6. Teismas neteisingai įvertino aplinkybes dėl alaus baro grąžinimo ir priėmimo - perdavimo akto sudarymo. Apie sutarties nutraukimą ieškovui buvo žinoma, ji veiklą alaus bare nutraukė 2007-04-26 ir iki 2007-05-30 bare neprekiavo. Tokiu būdu, pagal sutarties 10 str.6p, ieškovas turėjo atvykti ir priimti patalpas, ko jis nepadarė. Be to, ir po sutarties termino pabaigos 2007 m. lapkričio mėn. patalpų priėmimo - perdavimo aktas taip pat nebuvo sudarytas. Mano, kad tarp šalių susiklostė praktika, jog patalpos po sutarties pabaigos pagal rašytinį aktą negrąžinamos.
7. Neteisingai įvertintos aplinkybės dėl patalpų naudojimo po sutarties nutraukimo - 2007-04-24. Kadangi sutartis buvo nutraukta 2007-04-24 ir patalpomis ji nesinaudojo iki 2007-05-30, o iki to laiko ieškovas nepriėmėm sprendimo dėl jos dalies baro nupirkimo, ji nuo 2007-05-30 pradėjo naudotis baru kaip bendrasavininkė CK 4.37 str. pagrindu ir ieškovas tam neprieštaravo. Po 2007-11 mėn baru pradėjo naudotis ieškovas be jos sutikimo ir nuomos sutarties. Tai rodo, kad tarp šalių susiklostė tokia praktika, jog alaus baras naudojamas be kito savininko sutikimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą, atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Mano, kad teismas objektyviai ir bešališkai įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus ir sprendimą priėmė teisingai taikydamas tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas. Teismo priteistas nuomos mokestis visiškai pagrįstas, nes išnuomotos patalpos visą nuomos laikotarpį buvo atsakovės įmonės žinioje, kurios buvo naudojamos prekybai alumi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas(CPK 326 str.1d.1p).
Šioje byloje Utenos rajono apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo -CPK 176, 185 str., todėl sprendimą naikinti pagal atsakovės apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, jame nurodomas aplinkybes nėra pagrindo.
Kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, abi sutarties šalys- verslininkai, turintys teisę verstis veikla, susijusia su alkoholinių gėrimų prekyba, kiekvienam jų priklauso po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise pastato- alaus baro, esančio(duomenys neskelbtini). Šalys naudojimosi pastatu tvarkos nenusistatę. Nesant atsakovės priešieškinio, teismas šioje byloje sprendė šalių ginčą dėl vykdymo terminuotos nuomos sutarties, kuria ieškovas jam priklausančią turto dalį išnuomojo atsakovei, nuomos mokesčio mokėjimo dalyje. Esant nurodytoms aplinkybėms esmės nekeičia, kuri iš šalių pasiūlė nuomos sutarties sąlygas, nes kita šalis, būdama verslininkė, su jomis sutiko, abi sutarties šalys, būtent, iš tokio turinio nuomos sutarties kildino savo reikalavimus priešingai šaliai ir šioje byloje priešieškinys dėl nuomos sutarties ar jos dalies- nepareikštas.
Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovas perdavė atsakovei išnuomotas patalpos 2005-11-03 Alaus baro Perdavimo priėmimo aktu- b.l.24, jose veikė alaus baras, o atsakovė tik 2006-12-05 raštu įspėjo ieškovą, kad išnuomotose patalpose išpuvę grindys ir jose reikalingas kapitalinis remontas. Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog atsakovei apie alaus baro grindų būklę galėjo ir turėjo žinoma tiek 2004-11-09 sudarant patalpų nuomos sutartį, nes jai nuosavybės teise priklauso ½ pastato dalis ir nuosavybės dalys natūroje nepaskirstytos, tiek 2005-11-03 realiai perimant patalpas Alaus baro Perdavimo priėmimo aktu, kuriame pastabų ar nuorodų apie perimamų patalpų trūkumus ir pan, nėra. Atsakovė neįrodė, bei neįrodinėjo, jog ieškovas jai perdavė netinkamos naudoti pagal paskirtį patalpas(CPK 178 str., CK 6.483 str.1d). Apie blogą grindų dangą, reikalingą remontą, kurį atsakovė įvardina kapitaliniu, ji ieškovą informavo pirmą kartą tik 2006-12-05, t.y praėjus daugiau kaip metams laiko po to, kai ji išsinuomotose patalpomis vykdė savo veiklą. Todėl pagrįstai apylinkės teismas sprendė, jog atsakovės nurodytas grindų susidėvėjimas atsirado jai eksploatuojant šias patalpas .
Byloje buvo sprendžiama, ar atsiradę išnuomoto daikto trūkumai gali būti pašalinti atliekant kapitalinį ar einamąjį remontą, nes nuo to priklauso kurį iš šalių ir kokiomis aplinkybėmis tą turėjo padaryti. Atsakovė nuo pat pradžios- susirašinėjimo su ieškovu bei pirmos instancijos teisme nuosekliai tvirtino, jog dėl išpuvusių grindų ji negali naudoti daikto pagal paskirtį ir reikalavo, kad šį trūkumą ištaisytų ieškovas, nes, jos teigimu, grindų keitimas priskirtas kapitaliniam remontui. Apylinkės teismas, tinkamai taikydamas materialinės teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, jog alaus bare grindų dangos pakeitimas nėra kapitalinis remontas. Nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliantė apeliaciniame skunde nurodo naują aplinkybę- jog teko keisti visą grindų dangą(laminatą) laikančią konstrukciją- grindų sijas, kas, jos nuomone, reiškia kapitalinį remontą. Kadangi apeliantė tik apeliaciniame skunde iškelia šią- siurprizinę aplinkybę, kurios apylinkės teisme nenurodė, jos neįrodinėjo ir priešinga bylos šalis dėl jos nepasisakė, o teismas šiuo aspektu taip pat ginčo nenagrinėjo, tai kolegija šio apeliacinio skundo motyvo neaptarinėja ir dėl jo nepasisako. Priešingu atveju būtų pažeistas CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių lygiateisiškumo principas, CPK 312 straipsnis, draudžiantis apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ar iškeltus grįsti naujomis aplinkybėmis. Taigi, nustačius, kad tai buvo einamasis remontas, kurio būtinybė iškilo atsakovei eksploatuojant patalpas pagal jų tiesioginę paskirtį- alaus barą, jai tenka pareiga atlikti tokio pobūdžio remontą, juo labiau, kad alaus baras lygiomis dalimis priklauso jai pačiai ir ieškovui(CK 6.493 str.1d., sutarties 6 str.). Nesant CK 6.493 str.2 dalyje nurodytos aplinkybės- būtinumo alaus bare atlikti kapitalinį remontą, nėra pagrindo svarstyti jo taikymo aplinkybes CK 6.493 str.3d.
Kolegija su apeliacinio skundo motyvais, jog teismas be pagrindo priteisė nuomos mokestį iki 2007-11-03, o taikydamas CK 6.499 str.2dalį faktiškai pripažino, kad sutartis pasibaigė prieš terminą, t.y 2007-04-24(pranešė 2007-02-23), nes vėliau patalpomis ji naudojosi kaip bendraturtė ir tuo pačiu teismas išėjo už reikalavimo ribų, nes ieškinys buvo pareikštas CK 6.487 str. pagrindu ir tuo pažeidė CPK 265 str.2 dalį, nepagrįstas ir atmestinas. Pirma, atsakovė pripažino, kad ji alaus bare vykdė veiklą iki licenzijos nutraukimo- 2007-10-03. Antra, ji, perėmusi patalpas iš bendrasavininkio Alaus baro Perdavimo priėmimo aktu, nepateikė įrodymų, jog jas perdavė ieškovui/ siūlė perimti, ar susitarė su juo(ieškovu), jog patalpomis naudosis kaip bendrasavininkė (sutarties 11 str. 2 d., CPK 178 str.). Trečia, šalys- patalpų bendrasininkiai sudarė nuomos sutartį , kuria atsakovė ½ patalpų dalį išsinuomojo iš jų savininko- ieškovo ir šia dalimi naudojosi kaip nuomininkė, o kita ½ patalpų dalimi naudojosi ji kaip savininkė. Ketvirta, ieškovas 2007-10-03 raštu pranešė atsakovei, jog neketina pratęsti nuomos sutarties ir prašo išsikelti iki 2007-11-14(CPK 6.482 str.2d). Penkta, išsinuomoto daikto būklė pablogėjo dėl jo eksploatavimo . Šešta, neturi reikšmės ta aplinkybė, jog po sutarties termino pabaigos 2007-11 mėn. šalys nepasirašė patalpų priėmimo - perdavimo akto, nes reikalaujama priteisti nuomos mokestį už visą nuomos laiką. Net tuo atveju, jei, kaip teigia apeliantė, ji veiklos nevykdė nuo 2007-10-03, jai pareiga mokėti nuomos mokestį už visą sutarties galiojimo laiką tenka dėl to, kad ji negrąžino/ neperdavė išsinuomoto daikto - CK 6.477 str.1d, 6.487 str.1d. Taigi, apylinkės teismas tinkamai nustatęs nuomos sutarties galiojimo laiką, pagrįstai nuomos mokestį apskaičiavo ir priteisė iki nuomos sutarties pabaigos. Kolegija sutinka su apeliantu, kad apylinkės teismas klaidingai nurodė taikomą teisinę normą- CK 6.499 str.2d, nes šio ginčo atveju nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes priteisiamas nuomos mokestis už visą nuomos sutarties galiojimo laiką remiantis sutartimi bei 6.477 str.1d, 6.487 str.1d. Kadangi šis netikslumas neturi įtakos iš esmės teisėto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl šiuo pagrindu naikinti sprendimo negalima.
Kolegija sutinka su apylinkės teismu, jog nesant priešieškinio, negali būti svarstomas klausimas dėl remonto išlaidų ir delspinigių už nesavalaikį išnuomoto turto perdavimą skaičiavimas bei įskaitymas į nuomos mokestį.
Kolegija aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatė. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, jog skundžiamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jį apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. M. individualios įmonės, į.k. (duomenys neskelbtini) V. P. 100Lt (vieną šimtą litų) išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti ir 13 Lt (trylika litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.