Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 27, 219.1, 219.4, 219.5 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas atbuline eiga visais atvejais privalėjo duoti kelią pėsčiajam, dėl to, užvažiavęs ant šaligatvio, parbloškė bei sužalojo ten buvusią pėsčiąją N. S., kuri tą pačią dieną, 13.28 val. LSMUL Kauno klinikose nuo patirtų traumų mirė. Teisiamajame posėdyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta V. D. kaltė padarius aukščiau minėtus Kelių eismo taisyklių 9, 27, 219.1, 219.4, 219.5 punktuose nurodytus pažeidimus, kurių padariniai – pėsčiosios N. S. patirtos traumos ir po to įvykusi mirtis, patvirtinti specialisto išvadomis, tiek ir priežastinį ryšį tarp V. D. KET nurodytų punktų pažeidimų ir kilusių pasekmių. V. D. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. V. D. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Kaltinamajame akte V. D. inkriminuojama aplinkybė, kad įvykus eismo įvykiui jis nesustojo, nepranešė apie jį policijai, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajai ir automobiliu iš įvykio vietos išvažiavo.

Teismas sprendžia, kad ši aplinkybė iš kaltinamajam pareikšto kaltinimo yra šalintina, kaip neįrodyta. Kaltinamasis V. D. paaiškino, kad jis atbuline eiga vairuodamas automobilį nepajuto ir nesuprato, jog kliudė šaligatviu ėjusią pėsčiąją, todėl nesustojo ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Kitų įrodymų, kurie paneigtų šį kaltinamojo aiškinimą byloje nėra.

Dėl laidavimo.

Laiduotoja O. D. prašo perduoti kaltinamąjį V. D. jai pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Paaiškino, jog yra kaltinamojo žmona. Vyrą apibūdina kaip sąžiningą, darbštų, nepasižymintį agresyvumu ir nekonfliktišką asmenį. Ji pati nėra bausta administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteista. Nurodo, jog jos asmeninės savybės, glaudus psichologinis ryšys su V. D. bei pastovus bendravimas su vyru, darys teigiamą įtaką jo elgesiui. Tai patvirtina jos darbovietės ir gyvenamosios vietos pateiktos charakteristikos (2 t., b. l. 102-110).

Prašymas tenkintinas. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.).

Kaltinamasis nusikalto neturėdamas teistumo, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, yra iš dalies atlyginęs padarytą žalą. Teigiamos O. D. charakteristikos leidžia padaryti išvadą, kad dėl pozityvios laiduotojos įtakos bei jos pačios asmeninių savybių, o taip pat padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, kaltinamasis ateityje nenusikals. Dėl išvardintų aplinkybių sprendžiama, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis V. D. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog V. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusioji R. D. šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį ir prašo iš bendraatsakovų V. D., UAB (duomenys neskelbtini) ir AB „Lietuvos draudimas“ priteisti jai 3947,66 eurus turtinės ir 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidoms apmokėti (2 t., b. l. 57-65).

Civiliniai ieškovai I. S., S. D. ir J. C. šioje byloje yra pareiškę civilinį ieškinį ir prašo iš bendraatsakovų V. D., UAB (duomenys neskelbtini) ir AB „Lietuvos draudimas“ priteisti jiems po 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidoms apmokėti (2 t., b. l. 44-55).

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniais sutinka iš dalies (2 t., b. l. 139).

Civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) su R. D. ieškiniu sutinka iš dalies, o kitų civilinių ieškovų ieškinius prašo atmesti (2 t., b. l. 11-130).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusio išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą

CK 6.264 straipsnis reglamentuoja samdančio asmens atsakomybę už žalą atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nesant ginčo dėl darbuotojo kaltės, pareiga atlyginti visą žalą dėl eismo įvykio žuvusios N. S. atsiranda juridiniam asmeniui, kaltinamojo darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini) V. D. civilinė atsakomybė galima tik kaip išvestinė, t. y. regreso būdu po privalomos darbdavio atsakomybės.

Turtinė žala.

Iš 2017-01-25 civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pranešimo matyti, kad nukentėjusiajai R. D. yra išmokėta1431,69 eurų turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 139).

Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Ieškovė nurodo, kad jai padarytą turtinę žalą sudaro jos turėti nuostoliai dėl motinos laidojimo išlaidų, į kurias įeina ir kapo sutvarkymo išlaidos bei išlaidos dėl vykimo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus - 1472,80 eurų. Be to, ji prašo priteisti su mirusiosios pagerbimu susijusias išlaidas.

Įstatymas numato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu (CK 6.291 straipsnio 1 dalis). Žuvus motinai, ieškovė ją palaidojo savo lėšomis.

Teismas mano, kad turtinę žalą nukentėjusiajai AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiavo ir atlygino tinkamai, atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus ir teisminę praktiką, kuri numato, kad išlaidos kapo lankymui ir mirusiosios pagerbimui nėra būtinosios laidojimo išlaidos, todėl nėra išieškotinos. Atsižvelgiant į tai, R. D. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra atmestinas.

Neturtinė žala.

Minėta, kad autoįvykio kaltininko V. D. vairuojamo automobilio civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas”. Įstatymas numato draudiko atsakomybės ribas - transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5000 eurų dėl žalos asmeniui, iš kurių 5000 eurų - dėl neturtinės žalos bei 1000 eurų dėl žalos turtui, ką numato LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1dalis. Kaip matyti, draudiko atsakomybė atlyginant eismo įvykio metu visų nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtą neturtinę žalą yra apibrėžiama 5000 eurų suma. Būtent tokią maksimalią sumą AB „Lietuvos draudimas” yra išmokėjusi nukentėjusiajai dėl eismo įvykio pripažintai žuvusiosios dukrai R. D. (2 t., b. l. 139).

Atsižvelgdamas į nurodytus kriterijus, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios R. D. pareikštas 30000 eurų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus dėl nukentėjusiajai sukeltų pasekmių. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad artimo dvasinio ryšio su savo motina nukentėjusioji neturėjo, pastovių ryšių su ja nepalaikė, kitų savo nurodytų aplinkybių, sudarančių neturtinės žalos turinį (nepatogumų dėl motinos netekties, bendravimo su ja galimybių sumažėjimo, jaučiamos baimės, didelio pergyvenimo) neįrodė, todėl negalima sutikti, kad moralinė žala šiuo atveju galėtų būti įkainota 30000 eurų. Teismo vertinimu bendra 5000 eurų draudimo bendrovės išmokėta suma ir UAB (duomenys neskelbtini) siūloma 2000 eurų suma, šiuo atveju visiškai kompensuoja R. D. patirtą neturtinę žalą, kuri yra adekvati nukentėjusiosios patirtiems pojūčiams, vertinant žuvusiosios ir jos dukros asmeninius santykius.

Civilinių ieškovų I. S., S. D. ir J. C. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant, kad jų ryšys su žuvusiąja nebuvo toks tamprus. Nors klaidinga būtų teigti, kad tai jų nepalietė, nes byloje yra duomenų, įrodančių, kad jie su savo žuvusia senele bendravo. Tačiau nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį būtina įvertinti, kaip senelės mirtis įtakojo civilinių ieškovų psichologinę, emocinę būseną bei dvasinę skriaudą. Nors jie nurodo, kad po N. S. žūties patyrė dvasinius išgyvenimus ir skausmą, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Esant teismo aukščiau aptartais motyvais, atsižvelgiant į teismų praktiką tokio paties pobūdžio bylose, teismas priėjo prie išvados, kad civilinių ieškovų I. S., S. D. ir J. C. neturtinės žalos civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant jiems neturtinę žala iš UAB (duomenys neskelbtini)

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios R. D. atstovė, advokatė O. K. teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti iš kaltinamojo atstovavimo išlaidas. Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito matyti, jog R. D. advokatei sumokėjo 500 eurų už atstovavimą (2 t., b. l. 140). Baudžiamoji byla nagrinėta keliuose teisiamuosiuose posėdžiuose, juose dalyvavo nukentėjusiųjų advokatė, kuri parengė ir teismui pateikė procesinius dokumentus (civilinį ieškinį bei jį pagrindžiančius dokumentus). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nukentėjusiosios išlaidos advokatės darbo apmokėjimui yra pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, todėl priteistinos iš V. D.. Taip pat iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistinos jos turėtos kelionės išlaidos už kurą ir pašto išlaidos už išsiųstą civilinį ieškinį (2 t., b. l. 141-142).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį O. D. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Daiktinius įrodymus, N. S. rūbus, saugomus Kauno kelių policijos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o automobilio „Opel Vivaro“ atsarginį ratą grąžinti V. D..

Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

Priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai R. D. 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) civiliniams ieškovams I. S., S. D. ir J. C. po 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. D. 500 (penkis šimtus) eurų R. D. advokatės atstovavimo išlaidų ir 133,65 (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 65 ct) procesinių išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.