Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Gintarei Martinkutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. (A. Š.) prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Žemės sklypas jo paveldėtojui – Z. Š. (Z. Š.), kuris buvo palikėjo A. J. dukros K. Š. (J.), mirusios (duomenys neskelbtini) vienintelis sūnus, kaip palikėjo vaikaičiui, nebuvo grąžintas. Z. Š. turėjo tik 5 klasių išsilavinimą, todėl nesiaiškino dėl jo galimybės atkurti nuosavybės teisę į jo senelio iki 1940 m. valdytą žemę. Pareiškėjas yra Z. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) paveldėtojas.

Motyvuojamoji dalis

4. Atsižvelgiant į tai, kad prosenelio A. J. iki 1940 m. valdytos žemės nuosavybės teisės niekam iš paveldėtojų nebuvo atkurtos, o pareiškėjas yra paveldėjęs A. J. pastatytus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), be namų valdos, prašo teismo atnaujinti jam praleistą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus NŽT Vilniaus skyriui dėl A. J. nuosavybės teisėmis valdytos 3,5 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisės atkūrimo.

5. Nurodo, kad terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus praleido dėl priežasčių, kurias prašo pripažinti svarbiomis. Pareiškėjo teigimu, 1997 m. prasidėjus žemės gražinimui buvusiems savininkams bei jų įpėdiniams, pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą iki 2001 m. gruodžio 31 d. objektyviai negalėjo realizuoti nuosavybės teisių atkūrimo į prosenelio, iš tėvo pusės, iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę, nes tuo metu jam buvo tik 10 metų. Pareiškėjo motina, kaip jo įstatyminė atstovė, iki įstatyme nustatyto termino 2003 m. gruodžio 31 d. neturėjo galimybės surinkti giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų, nes nebuvo susituokusi su pareiškėjo tėvu V. Š. (V. Š.), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina su tėvu nepalaikė jokių ryšių, nebendravo, jokios informacijos apie jo šeimos turtą neturėjo. Pareiškėjui esminį sunkumą sudarė ir tai, kad jo, jo tėvo ir senelio pavardė yra „Š.“, o prosenelio „J.“, todėl buvo sunku atsekti ir nustatyti pareiškėjo giminystės ryšį su A. J.. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo seneliui Z. Š., pareiškėjas su motina ir broliais apsigyveno senelio Z. Š. name, adresu (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybę įteisino tik 2005 m. rugpjūčio 22 d. Pareiškėjas rado dokumentus, kurie liudijo, kad jo senelis Z. Š. žemę nuomojosi iš valstybės. Šie duomenys pareiškėją suklaidino dėl A. J. iki nacionalizacijos turėtos žemės. Pareiškėjas 2017 m. pradėjo renovuoti iš senelio paveldėtą namą, ko pasėkoje iškilo žemės, po namu, nuosavybės klausimas. Pareiškėjas kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl duomenų suteikimo apie A. J. iki 1940 m. valdytą žemę, tačiau tokių duomenų NŽT neturėjo. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybinį archyvą dėl informacijos suteikimo apie jo prosenelio A. J. iki 1940 m. valdytą žemę ir 2018 m. vasario 8 d. gavo pažymą Nr. R4-385, kuri patvirtino, kad prosenelis A. J. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) miesto ribose, (duomenys neskelbtini), iki 1940 metų žemės nacionalizavimo valdė 3,5 ha žemės sklypą.

6. Pažymėjo, kad termino praleidimas buvo sąlygotas subjektyvių ir objektyvių aplinkybių, todėl prašė atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančus dokumentus.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

9. Nurodo, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis įtvirtina baigtinį asmenų, kuriems gali būti atkurta nuosavybės teisė į žemę, sąrašą. Pažymėjo, kad teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, kad jei asmuo iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino (2001 m. gruodžio 31 d.) neįgijo subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, toks asmuo negali būti laikomas praleidusiu nustatytus terminus ir siekti atnaujinti terminą įgyvendinti tokią teisę, kurios jis iki įstatymu nustatyto termino nebuvo įgijęs. Taigi įstatymas nenumato, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos provaikaičiams į prosenelio turėtą žemę, todėl pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentams pateikti į prosenelio A. J. valdytą žemę yra nepagrįstas.

10. NŽT teigimu, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme iki 2001 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas neturėjo subjektinės teisės teikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, o neturėdamas tokios teisės, jis negalėjo praleisti Atkūrimo įstatyme nustatytų dokumentų pateikimo terminų. Todėl pareiškėjo atžvilgiu įstatyminis terminas šiai teisei realizuoti neprasidėjo ir negali būti atnaujinamas.

11. Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Teismas konstatuoja:

12. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į jo prosenelio A. J. iki nacionalizacijos valdytą 3,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) miesto ribose, (duomenys neskelbtini) kaime.

13. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai pateikiami iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai – iki 2003 m. gruodžio 31 d. 2004 m. spalio 26 d. įsigaliojo nauja šio straipsnio redakcija, numatanti galimybę atnaujinti praleistą terminą, jeigu teismas pripažįsta svarbiomis jo praleidimo priežastis.

14. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas prašymo atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų nėra pateikęs. Pareiškėjas nurodė, kad įstatymo nustatytais terminais paduoti prašymo ir dokumentų negalėjo dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Prasidėjus žemės gražinimui (1997 m.) buvusiems savininkams bei jų įpėdiniams, pareiškėjas iki 2001 m. gruodžio 31 d. objektyviai negalėjo realizuoti nuosavybės teisių atkūrimo į prosenelio, iš tėvo pusės, iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę, nes tuo metu jam buvo tik 10 metų. Pareiškėjo motina, kaip jo įstatyminė atstovė, taip pat neturėjo galimybės surinkti giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų, nes nebuvo susituokusi ir nebendravo su pareiškėjo tėvu V. Š., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Sunkumą sudarė ir tai, kad jo, jo tėvo ir senelio pavardė yra „Š.“, o prosenelio „J.“, todėl buvo sunku atsekti ir nustatyti pareiškėjo giminystės ryšį su A. J.. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo seneliui Z. Š., pareiškėjas su motina ir broliais apsigyveno senelio Z. Š. name, adresu (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybę įteisino tik 2005 m. rugpjūčio 22 d. Vėliau pareiškėjas rado dokumentus, kurie liudijo, kad jo senelis Z. Š. žemę nuomojosi iš valstybės ir šie duomenys pareiškėją suklaidino dėl A. J. iki nacionalizacijos turėtos žemės. Pareiškėjui 2017 m. pradėjus renovuoti iš senelio paveldėtą namą, iškilo žemės, po namu, nuosavybės klausimas ir tada pareiškėjas kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl duomenų suteikimo apie A. J. iki 1940 m. valdytą žemę. Tik 2018 m. vasario 8 d. buvo gauta pažyma iš Lietuvos centrinio valstybinio archyvo, kuri patvirtino, kad pareiškėjo prosenelis A. J. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kaime, iki 1940 metų žemės nacionalizavimo valdė 3,5 ha žemės sklypą.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo yra ne kartą pažymėjęs, kad teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, visuma leidžia daryti išvadą, jog terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įstatymo nustatytiems dokumentams paduoti gali būti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir galimybę paduoti prašymą, bet šios galimybės nerealizavo įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių. Prašymo padavimas, jo terminas ir šio termino atnaujinimas tarpusavyje susiję. Neįgijus teisės paduoti prašymą, neįgyjama ir teisė prašyti atnaujinti terminą tokiam prašymui paduoti, o nustačius, kad pareiškėjas vertinamu atveju neturi teisės atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, argumentai dėl teisės aktų nustatytų terminų praleidimo priežasčių nėra teisiškai reikšmingi, todėl nevertinami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-11-751/2006, A-14-1260/2006, A-8-313/2007, A-556-2060/2008, Nr. A- 146-130/2008; Nr. A-858-904/2013 ir kt.).

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-2286/2013 yra išaiškinęs, kad prašymo atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, nagrinėjimas nėra savitikslis, juo siekiama sudaryti prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įtvirtintą piliečių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jei prašymą pateikęs asmuo apskritai neturi teisės atkurti nuosavybės teises, tokio prašymo nagrinėjimas ir tenkinimas apskritai nėra prasmingas, nes net ir šį prašymą patenkinus, nebūtų sudaromos prielaidos pasikeisti asmens teisių apimčiai, asmuo neįgytų teisės atkurti nuosavybės teises, negalėtų jos realizuoti teisės aktų nustatyta tvarka.

17. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y.: 1) turto savininkas; 2) asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenys, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šis sąrašas asmenų, kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės, yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai.

18. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 m. ir trūko iki 2001 m. gruodžio 31 d., todėl pagal paminėtas Atkūrimo įstatymo nuostatas, teisę pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), valdytą žemę turėjo jo dukros K. Š. (mirusi (duomenys neskelbtini) t. y. iki žemės grąžinimo) sūnus Z. Š. (pareiškėjo senelis, miręs (duomenys neskelbtini)), taip pat ir pareiškėjo tėvas V. Š. (miręs (duomenys neskelbtini)).

19. Byloje nėra ginčo, kad Žemės sklypas nei pareiškėjo tėvui, nei seneliui nebuvo grąžintas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Z. Š., ar V. Š. būtų įgyvendinę savo teises atkurti nuosavybės teises į išlikusį buvusio savininko valdytą nekilnojamąjį turtą, t. y. būtų pateikę prašymą atkurti nuosavybės teises į A. J. turėtą žemės sklypą iki įstatymu nustatyto termino prašymams pateikti pabaigos – 2001 m. gruodžio 31 d. Taigi, nei pareiškėjo tėvas, kuris mirė (duomenys neskelbtini), nei pareiškėjo senelis, kuris mirė (duomenys neskelbtini) (jau po įstatymu nustatyto termino pateikti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo), savalaikiai, t. y. laikotarpiu nuo 1991 m. iki 2001 m. gruodžio 31 d., nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į A. J. turėtą žemės sklypą, todėl pareiškėjas neįgijo subjektinės teisės teikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas A. J. provaikaitis, siekia, kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės į jo prosenelio valdytą žemę, tačiau Atkūrimo įstatymas nenumato, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos provaikaičiams į prosenelio turėtą žemę (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

20. Konstatavus, kad pareiškėjas, byloje vertinamu atveju, neturi subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisių į jo prosenelio A. J. nuosavybės teise valdytą žemę, argumentai dėl įstatymu nustatytų terminų praleidimo priežasčių nėra teisiškai reikšmingi, todėl plačiau dėl jų nepasisakytina.

21. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, aptartas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, surinktus įrodymus, darytina išvada, kad tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus terminus nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.