Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini) darbininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 3 p., padarymu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2012 m. liepos 27 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) , J. B. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio peiliu dūrė gulinčiai lovoje savo žmonai V. S. ne mažiau kaip tris kartus, padarydamas jai pjautines žaizdas kairės alkūnės srityje ir dešinėje plaštakoje, durtinę-pjautinę, kiauryminę žaizdą krūtinės dešinėje, dvi durtines-pjautines žaizdas pilve su dešiniojo inksto, dešinės kiaušidės arterijos, dešinio antinksčio arterijos ir venos, dešiniojo inksto venos ir gaubtinės skersinės žarnos sužalojimais, kas komplikavosi kraujo ir oro susitelkimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kraujo susitelkimu pilvaplėvės ertmėje ir užpilvaplėviniame tarpe, hemoraginiu šoku, pilvaplėvės uždegimu, kraujo užkrėtimu, dešiniojo inksto netekimu, ko pasėkoje dėl durtinių-pjautinių, kiauryminių krūtinės ir pilvo žaizdų su vidaus organų sužalojimais padarė nukentėjusiajai V. S. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo motina E. S. ir dviem savo nepilnametėmis dukromis. 16 metų jis yra vedęs V. S., savo dukrų motiną, tačiau ji pradėjo girtuokliauti, neprižiūrėti vaikų, o nuo 2012 m. kovo mėnesio gyvena Dubingių miestelyje, jo pusbrolio J. B. namuose. Nežiūrint į tai, laikė V. S. savo žmona, jis ir vaikai tikėjosi, kad ji sugrįš. 2012 m. liepos 26 d. buvo jo dukros P. S. gimtadienis. Pasveikinti buvo žadėjusi ateiti ir V. S., tačiau neatėjo. Dėl to jo dukra labai nusiminė. 2012 m. liepos 27 d., apie 17 val. grįžo iš darbo namo. Buvo išgėręs 40 g. degtinės ir nepilną 1 l talpos butelį alaus. Nutarė nueiti pas J. B. ir paklausti V. S. kodėl ji neatėjo pasveikinti savo dukters P. gimtadienio proga. Nuėjęs į J. B. namus, kambaryje, rado savo žmoną V. S.. Ji gulėjo lovoje, nemiegojo. Priėjęs prie gulinčios V. S., liepė eiti pas vaikus. Į tai V. S. kažką sumurmėjo, jam pasirodė, kad ji neblaivi. Supyko ant V. S., kad ji nuolat girtuokliauja, nesirūpina savo vaikais, gyvena pas svetimą vyrą ir, išsitraukęs kelnių kišenėje nešiojamą peilį, atlenkė jo geležtę ir dešine ranka dūrė lovoje gulėjusiai V. S. į pilvo sritį. Kiek pamena, dūrė žmonai ne mažiau kaip tris kartus. Suprato, kad pilvo sritis yra pavojinga kūno vieta ne tik sveikatai, bet ir gyvybei, tačiau apie pasekmes negalvojo. Dūręs peiliu V. S., peilį įsidėjo į kelnių kišenę ir išėjo iš J. B. namų. Jau išėjęs į lauką, susitiko link namo nuo tvarto pusės ateinantį J. B., su juo nekalbėjo, o nuėjo savo namų link. Pakeliui baloje jis nuplovė peilį, kuriuo buvo sužalojęs V. S., nes peilis buvo kruvinas. Grįžęs namo, peilį numetė ant virtuvėje stovinčio pečiuko. Dėl to, jog peiliu sužalojo savo žmoną V. S., jis nuoširdžiai gailisi. Girtumas galėjo turėti įtakos nusikaltimo padarymui, blaivus gal nebūtų taip pasielgęs.

Su nukentėjusiosios V. S. pareikštu 150 000 Lt dydžio civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jo mėnesinės pajamos yra tik 700 Lt. V. S. nedirba, todėl vaikus išlaiko jis vienas, padedant 72 metų motinai, kuri gauna 600 Lt dydžio senatvės pensiją.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji V. S. parodė, kad gyveno su vyru R. S. 16 metų jo tėvų namuose. Po trijų bendro gyvenimo metų vyras būdamas neblaivus pradėjo ją mušti, išvarydavo iš namų, todėl tekdavo miegoti žiemą garaže, automobilyje ar pirtyje. Mušdavo ne tik ją, bet ir motiną. Du kartus vyrui tramdyti buvo iškviesta policija. Iš namų išėjo ne savo noru – ją išvarė vyras, ištemdamas iš namo už plaukų ir neleisdamas sugrįžti atgal. Nuo 2012 m. balandžio mėnesio laikinai ją gyventi pas save namuose priėmė Dubingių miestelyje gyvenantis J. B., kuris yra R. S. pusbrolis. 2012 m. liepos 27 d., apie 18 val., J. B. išėjo iš namų prie tvarto laukti traktoriaus, o ji pati nutarė pailsėti. Įsijungė kambaryje televizorių ir, atsigulusi į lovą, nusisuko į sienos pusę. Po 10 minučių ji išgirdo, kad kažkas iš lauko pro duris įėjo į namo vidų. Staiga pajuto, kad ją užgulė ir pradėjo badyti. Tuo metu girdėjo vyro balsą, kuris šaukė kodėl ji neina pas vaikus. Du dūrius juto, po to neprisimena. Atsigavusi išgirdo, jog J. B. telefonu kviečia greitąją medicinos pagalbą. Matė, kad jos drabužiai krūtinės ir pilvo srityje buvo kruvini, kruvina buvo ir patalynė lovoje. Grįžti namo bijo, tačiau jei R. S. būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, vaikus prižiūrėtų ji.

Yra pareiškusi byloje 150 000 Lt dydžio civilinį ieškinį R. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirkdama vaistus turėjo ir apie 3000 Lt dydžio turtinę žalą, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų neturi, todėl jos atlyginti neprašė.

Liudytojas J. B. parodė, kad prieš tris mėnesius pas jį namuose apsigyveno pusbrolio R. S. žmona V. S., nes pusbrolis smurtaudavo. 2012 m. liepos 27 d. po pietų, išėjo į lauką, palikęs namuose V. S. sėdinčią kambaryje ant lovos ir žiūrinčią televizorių. Lauke jis nuėjo prie savo tvarto ir ten laukė pravažiuojančio traktorius. Prie tvarto stovėjo apie 5 minutes. Tuomet atsitiktinai atsisuko ir pamatė kaip į jo gyvenamąjį namą įėjo R. S.. Pamanęs, kad R. S. gali sumušti V. S., iškart jam iš paskos grįžo į namus. Įžengęs į virtuvę, pamatė kaip iš kambario, kuriame buvo palikęs V. S., greitu žingsniu į virtuvę išėjo R. S., rankoje laikydamas peilį nedidele geležte. Matė, kad tiek peilis, tiek R. S. ranka, kurioje jis tą peilį laikė, buvo kruvini. Priėjęs prie jo R. S. įrėmė peilį smaigaliu į pilvą ir paklausė: „Ir tu nori?“. Ranką su peiliu numušė. R. S. išbėgo iš jo namo. Nuėjęs į kambarį, rado ant lovos sėdinčią V. S.. Pamatė, kad jos pilvas, drabužiai buvo kruvini, suprato, kad ją peiliu sužalojo R. S.. Savo telefonu paskambino numeriu 112 ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. R. S. ir anksčiau ateidavo prašyti, kad V. S. eitų namo. Yra ne kartą pats raginęs grįžti V. S. į šeimą, tačiau ji bijojo vyro.

Liudytoja E. S. parodė, kad gyvena su sūnumi R. S., kuris vedęs V. S.. Jie turi dvi dukras. Sutuoktiniai pradėjo nesutarti tuomet, kai V. S. pradėjo girtuokliauti, nesirūpinti vaikais. Yra buvę, kad namo negrįžo dešimt dienų. Išgėrinėdavo ir sūnus. Sūnus jai suduodavo, tačiau tik dėl to, kad ji girtuokliaudavo ir valkataudavo. V. S. prieš tris mėnesius savo noru išėjo gyventi pas J. B., todėl ji dabar prižiūri vaikus, išleidžia juos į mokyklą. Sūnus laukė ir tikėjosi, kad žmona sugrįš. Per anūkės gimtadienį buvo padengtas stalas, iškeptas tortas. Sūnus ir mergaitės laukė kol ateis mama pasveikinti, tačiau ji neatėjo. Matė, kad sūnus nervinasi. Kitą dieną, t.y. 2012 m. liepos 27 d., apie 17 val., R. S. namo grįžo iš darbo išgėręs. Po kiek laiko išėjo. Grįžęs R. S. rankose laikė peilį, atrodė susinervavęs. Jis pasakė: „perdūriau V.“. Matė, kad R. S. tą peilį, kuris kruvinas nebuvo, padėjo į spintelės stalčių, o po to kažkur išėjo ir grįžo apie 22.00 val.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji V. S. manekeno pagalba parodė kaip 2012 m. liepos 27 d., 18 val. ji gulinti lovoje buvo užpulta savo vyro R. S. ir sužalota peiliu (b. l. 26-29).

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. S. parodė savo žmonos V. S. sužalojimo aplinkybes (b. l. 67-71).

Įvykio vietos, esančios J. B. namo, kurio adresas (duomenys neskelbtini) , kambaryje ant lovos esančios pagalvės, paklodės ir antklodės matyti dėmės, panašios į kraują. Prie lovos ant medinių grindų 3x4 m plotyje taip pat matyti į kraują panašios dėmės, kurių dauguma arčiau lovos (b.l. 4-10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Ukmergės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 317/12(14) nurodyta, kad V. S. padarytos pjautinės žaizdos kairės alkūnės srityje ir dešinėje plaštakoje, durtinė-pjautinė, kiauryminė žaizda krūtinės dešinėje, dvi durtinės-pjautinės žaizdos pilve su dešiniojo inksto, dešinės kiaušidės arterijos, dešiniojo antinksčio arterijos ir venos, dešiniojo inksto venos ir gaubtinės skersinės žarnos sužalojimu, kas komplikavosi kraujo ir oro susitelkimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kraujo susitelkimu pilvaplėvės ertmėje ir užpilvaplėviniame tarpe, hemoraginiu šoku, pilvaplėvės uždegimu, kraujo užkrėtimu, dešiniojo inksto netekimu. Pjautinės žaizdos rankose padarytos pjaunančiu daiktu, durtinės-pjautinės žaizdos padarytos duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo abiem atvejais galėjo būti peilis. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2012-07-27. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, su sąlyga, kad rankų žaizdos galėjo būti padarytos tais pačiais trauminiais poveikiais, kuriais buvo padarytos krūtinės ir pilvo žaizdos, prisidengiant rankomis nuo smūgių. V. S. dėl durtinių-pjautinių, kiauryminių krūtinės ir pilvo žaizdų, su vidaus organų sužalojimais, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 21-23).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja E. S. tyrėjui pateikė lenktinį peilį (b. l. 51-54), kuris buvo apžiūrėtas (b.l. 52). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 398/12(01) teigiama, kad ant lenktinio peilio žmogaus kraujo nerasta (b.l. 57).

R. S. psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neregistruotas (b.l. 88).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Atlikus teismo medicinos ekspertizę, nustatyta, kad V. S. padarytos pjautinės žaizdos kairės alkūnės srityje ir dešinėje plaštakoje, durtinė-pjautinė, kiauryminė žaizda krūtinės dešinėje, dvi durtinės-pjautinės žaizdos pilve su dešiniojo inksto, dešinės kiaušidės arterijos, dešiniojo antinksčio arterijos ir venos, dešiniojo inksto venos ir gaubtinės skersinės žarnos sužalojimu. Pjautinės žaizdos rankose padarytos pjaunančiu daiktu, durtinės-pjautinės žaizdos padarytos duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuriuo abejais atvejais galėjo būti peilis. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, su sąlyga, kad rankų žaizdos galėjo būti padarytos tais pačiais trauminiais poveikiais, kuriais buvo padarytos krūtinės ir pilvo žaizdos, prisidengiant rankomis nuo smūgių. Kaltinamasis R. S. prisipažino sužalojęs savo žmoną ir papasakojo sužalojimo aplinkybes. Nurodė, kad buvo užpykęs ant savo girtuokliaujančios žmonos, kuri prieš tris mėnesius buvo išėjusi gyventi pas jo pusbrolį J. B. ir neatėjo į dukros surengtą gimtadienį. Sekančią dieną grįžęs iš darbo, nutarė nueiti pas J. B. ir paklausti V. S. kodėl ji neatėjo pasveikinti savo dukters Paulinos gimtadienio proga. Nuėjęs į J. B. namus, kambaryje, rado savo žmoną V. S.. Ji gulėjo lovoje, nemiegojo. Priėjęs prie gulinčios V. S., liepė eiti pas vaikus. Į tai V. S. kažką sumurmėjo, jam pasirodė, kad ji neblaivi. Užpykęs, išsitraukė kelnių kišenėje nešiojamą peilį, atlenkė jo geležtę ir dešine ranka dūrė lovoje gulėjusiai V. S. į pilvo sritį. Kiek pamena, dūrė žmonai ne mažiau kaip tris kartus. Išeinantį R. S. iš kambario, kuriame gulėjo V. S., matė J. B.. Jis parodė, kad rankoje R. S. turėjo peilį, ranka ir peilis buvo kruvini. Nukentėjusioji V. S. įvykio metu kaltinamojo veido nematė, bet girdėjo jo žodžius. Liudytoja E. S. parodė, kad sūnus 2012 m. liepos 27 d. grįžęs vakare namo, rankose laikė peilį, atrodė susinervinęs, jis pasakė: „perdūriau Vilmą“. Taigi, šiais bei kitais byloje esančiais įrodymais - įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiūros protokolais yra neginčijamai įrodyta, kad R. S. peiliu dūrė gulinčiai lovoje savo žmonai V. S. į pilvo ir krūtinės sritis ne mažiau kaip tris kartus. Specialisto išvadoje nustatyta, kad V. S. dėl durtinių-pjautinių, kiauryminių krūtinės ir pilvo žaizdų, su vidaus organų sužalojimais, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Minėtos aplinkybės rodo, kad R. S. sunkiai sužalojo šeimos narį. Jo veika atitinka BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą kvalifikuotą sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtį.

Teisiamojo posėdžio metu R. S. nurodė, jog suprato, kad jo suduoti smūgiai peiliu nukentėjusiajai į pilvo ir krūtinės sritį kelia pavojų jos sveikatai ar net gyvybei, tačiau apie pasekmes negalvojo. Tai rodo, kad kaltinamasis R. S. nusikaltimą padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, išsamiai papasakojo jos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Veikos padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiosios provokuojantis elgesys – girtuokliavo, nesirūpino vaikais, apsigyveno pas svetimą vyrą. Ši aplinkybė taip pat pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 6 p.). R. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į dvi atsakomybę lengvinančias, sunkinančią bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

R. S. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t.y., skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 str. 2 d. 3 p. sankcijoje, negalima.

Nustatant bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad R. S. teisiamas pirmą kartą (b.l. 83), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 84-85), VšĮ Molėtų rajono PSPC psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (b.l. 88). Dirba, (duomenys neskelbtini) direktoriaus pateikta kaltinamojo charakteristika yra išskirtinai teigiama, joje nurodyta, kad R. S. darbus atlieka sąžiningai, rodo iniciatyvą, tausoja įrankius ir medžiagas. Bendradarbių apibūdinamas kaip komunikabili ir nekonfliktiška asmenybė (b.l. 91). Tačiau Dubingių seniūno pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad R. S., kaip ir jo sutuoktinė, piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko šeimoje dažnai kyla konfliktai. Dėl šios priežasties šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą ir jai teikiama socialinė priežiūra (b.l. 93). Byloje yra dvi atsakomybę lengvinančios ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Įvertinus paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. S. skirtina bausmė, mažesnė, nei sankcijoje nustatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios V. S. civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo (b.l. 33). Ieškinyje prašoma priteisti 150 000 Lt neturtinės žalos iš R. S.. Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, tačiau teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžiai nustatomi vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinę žalą ieškovė grindžia patirtu šoku, išgąsčiu. Ji šiol bijo savo vyro, gyvenančio tame pačiame kaime, dėl jo neprognozuojamo elgesio neramiai miega naktimis. Nustatyta, kad R. S. tyčiniai nusikalstami veiksmai nukentėjusiajai sukėlė sunkias pasekmes – sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio ji buvo operuota, kentė skausmą pooperaciniu laikotarpiu. Gydant sužalojimus, nukentėjusiajai teko pašalinti inkstą, todėl pasekmes teks neišvengiamai jausti ir ateityje. Gydymas tęsiamas iki šiol, nukentėjusioji pastoviai vartoja vaistus. Nuolat jaučia silpnumą, negali ilgai vaikščioti. Dėl prastos sveikatos nebegali dirbti jokių fizinių darbų, todėl V. S. teigia praradusi viltį susirasti darbą ateityje. Minėtos aplinkybės rodo, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, dėl sužalojimų pakito jos gyvenimo kokybė.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Kaip minėta, R. S. padarė labai sunkų nusikaltimą, kuriuo sunkiai sutrikdė savo žmonos sveikatą. R. S. kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ir pačios nukentėjusiosios asocialus gyvenimo būdas. Nors ji pakankamai jauno amžiaus, tačiau nedirbo, girtaudavo, neprižiūrėjo vaikų. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis, dirbdamas biudžetinėje įstaigoje darbininku, gauna minimalų atlyginimą, iš kurio išlaiko ir du nepilnamečius vaikus. Jo turimas nekilnojamasis turtas – du žemės sklypai bendros nuosavybės teise priklauso jam ir nukentėjusiajai V. S.. Įvertinus visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas mano, jog prašoma priteisti neturtinė žala yra aiškiai per didelė, su ja nesutinka ir kaltinamasis. Aptartos bylos aplinkybės, atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, realią galimybę atlyginti ieškinį bei teismų praktiką analogiškose bylose, V. S. priteistina 25 000 Lt dydžio neturtinė žala.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 15329,59 Lt civilinį ieškinį už nukentėjusiosios V. S. gydymą (b. l. 36-46). Ieškinys tenkinamas. CK 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 15329,59 Lt žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Byloje yra pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 42). Taigi, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašoma suma yra pagrįsta dokumentais, todėl priteistina iš kalto asmens.

Daiktinis įrodymas – lenktinis peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Teisminio nagrinėjimo metu iš teismo lėšų liudytojui J. B. apmokėtos 67,27 Lt dydžio kelionės į teismą ir atgal išlaidos. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo R. S. valstybei (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 - 305, 307 str.,

NUSPRENDĖ:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p., ir nubausti laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę R. S. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2013 m. sausio 9 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2012 m. liepos 28 d. iki 2012 m. liepos 30 d., išbūtą sulaikyme.

R. S. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. S. pakeisti į suėmimą ir R. S. suimti teismo salėje.

V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. S. V. S. 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš R. S. 15329 (penkiolika tūkstančių tris šimtus dvidešimt devynis) litus 59 centus Valstybinei ligonių kasai.

Priteisti iš R. S. 67 (šešiasdešimt septynis) litus 27 centus proceso išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752 Surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Daiktinį įrodymą – sulankstomą peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.