- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-320-425/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00644-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- A. L.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-320-425/2013
Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00644-2012-9
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 18 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono 2013 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-67-839/2013 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui D. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. L. pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovą D. K. dukros A. A. tėvu, o A. A. pripažinti D. K. vaiku, priteisti iš atsakovo D. K. nepilnametės dukros A. A. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo D. K. ieškovės naudai 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas D. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš A. L. atsakovo D. K. naudai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas nurodė, kad dėl nepagrįstai pareikšto ieškinio ir beveik metus užsitęsusio jo nagrinėjimo atsakovas patyrė didelę neturtinę žalą: dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kuriuos įvertino 50 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei A. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų nėra pakankamo pagrindo konstatuoti tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio tarpusavio ryšį ir kad juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingiau išnagrinėti ginčus. Teismas pažymėjo, kad priešieškiniu nesiekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimų, kadangi ieškovė prašo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai, o atsakovas prašo priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priešieškinys yra atsakovo interesų gynimo priemonė, kuria atsakovas ginasi nuo pareikšto ieškinio, juo nesiekiama paneigti ieškovės reikalavimų bei ieškinyje nurodytų aplinkybių. Byloje esantys įrodymai, jų pakankamumas ir pagrįstumas gali būti įvertinti tik priimtame teismo sprendime, išnagrinėjus bylą. Šiuo atveju ginčas tarp šalių nėra išspręstas, nors bylos nagrinėjimas nėra pradėtas iš esmės, tačiau byla nėra išnagrinėta, todėl atsakovo nurodytos priežastys, dėl kurių reiškiamas priešieškinys bent jau šiuo metu negali būti laikomis pagrįstomis.
Šalies argumentai
Atsakovas D. K. atskiruoju skundu prašė panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priešieškinį priimti. Atsakovas nurodė, kad priešieškinys atitinka CPK 143 str. 2 d. 3 p. – tarp priešieškinio ir ieškinio yra tarpusavio ryšys, juos nagrinėjant kartu bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Teismui atmetus ieškovės ieškinį, atsakovas įgys teisę reikalauti jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, tačiau būtų neprotinga ir nesąžininga reikalauti, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovas į teismą turėtų kreiptis iš naujo. Bylą nagrinėjantis teismas, išspręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimų, turėtų pasisakyti ir dėl priešieškinio. Apeliantas pažymėjo, kad, vadovaujantis CPK 377 str., nagrinėjant šeimos bylas atsakovas turi absoliučią teisę reikšti priešieškinį iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Atsiliepimas
Ieškovė A. L. atsiliepimu prašė atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013-03-04 nutarties atmesti. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškinio ir priešieškinio dalykų nėra jokio tarpusavio ryšio. Teismo sprendimas dar nepriimtas, byla iš esmės nebaigta nagrinėti, o atsakovas prašo atlyginti būsimą neturtinę žalą. Be to, neturtinė žala atlyginama tik tais atvejais, kai juos numato įstatymai. Atsakovas nenurodė, kokio įstatymo pagrindu reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovo D. K. sveikatai žala nepadaryta, tokių faktinių duomenų, įrodymų nagrinėjamoje tėvystės nustatymo byloje nėra. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, kuriais grindžia neturtinę žalą, nemotyvavo, kodėl ji yra būtent tokio dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas pagal atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties nutrauktinas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d). Kaip ir bet kuri kita teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos ar kreiptis su skundu į aukštesnės instancijos teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Ši teisė nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, priešieškinio, pareiškimo ar skundo, adresuoto aukštesnės instancijos teismui, priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti tokį procesinį dokumentą ir jį nagrinėti teisme. Pirma, į teismą gali kreiptis ne bet kuris asmuo, o tik suinteresuotas. Suinteresuotumas turi pasireikšti savarankišku teisiniu interesu ir būtinybe jį ginti. Antra, suinteresuoto asmens reiškiamas ieškinys ginčo teisenos bylose turi atitikti CPK keliamus tokio teismui pateikiamo procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimams (CPK 135 straipsnis). Ieškovas teismui pateikiamame ieškinyje privalo nurodyti ieškinio turinį sudarančias dvi sudedamąsias ieškinio dalis – ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui teisme pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo reiškiamą materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas D. K. priešieškinio reikalavimą iš ieškovės priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo grindžia ieškovės ieškinio, kuris atsakovo teigimu yra nepagrįstas, pareiškimu. LITEKO teismų informacinės sistemos duomenimis civilinė byla Nr. 2-67-839/2013 pagal ieškovės A. L. ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo Utenos rajono apylinkės teisme dar nagrinėjama, galutinis teismo sprendimas dėl ieškinio ir jo reikalavimų nepriimtas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad ieškinio nepagrįstumą, įrodymų nepakankamumą konstatuoti gali tik teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs galutinį procesinį sprendimą. Atsakovas atskirajame skunde teisingai pažymėjo, kad teismui netenkinus ieškovės ieškinio, atsakovas įgys teisę kreiptis dėl neturtinės žalos priteisimo, jei manys kad tokia žala padaryta. Taigi atsakovui subjektinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos atsiras ateityje, šiuo metu jis tokios teisės neturi, o teismas hipotetiškai pažeistų teisių ginti neturi pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas be ieškinio dalyko, t. y. reikalavimo, turi nurodyti ir ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, pagrindžiančias reikalavimą. Atsakovas priešieškinio pagrindu nurodo esant dar neegzistuojančias aplinkybes, t. y. ieškovės ieškinio nepagrįstumą, kuris šiuo metu dar nėra nustatytas.
Besikreipiantis į teismą asmuo, nenurodantis konkrečių subjektinių teisių ar teisėtų interesų, kuriuos būtina ginti, ar nurodantis neegzistuojančius, iš esmės nėra suinteresuotas asmuo CPK 5 straipsnio 1 dalies prasme. Nesant visų kreipimosi į teismą sąlygų ir prielaidų, teismas atsisako priešieškinį priimti.
Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei A. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakovas D. K. atskiruoju skundu prašė panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priešieškinį priimti.
CPK 143str.3d. numato, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Iš nurodytos teisės normos darytina išvada, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis atsisakyti priimti atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei A. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti apeliacijos objektu, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 315str.2d.3p.,turėjo pareigą atsisakyti priimti atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties, tačiau to nepadarė.
CPK 315str.5d. numato, kad jeigu CPK 315str.2d. 1,3 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis atsisakyti priimti atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei A. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti apeliacijos objektu (CPK 143str.3d.), todėl šiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315str.5d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 143str.3d., 315str.5d.,
nutar i a:
Nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties.
Civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui.