Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Armėnijos Respublikoje, Armėnijos Respublikos pilietis, armėnas, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. P. 2020 m. gruodžio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, tyčia, neteisėtai, neturėdamas Lietuvos Respublikos vizos ar kito leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką, tam nenustatytoje valsty­bės sienos kirtimo vietoje, neatlikus patikrinimo pasienio kontrolės punkte, perėjo Lietuvos Respub­likos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją;

be to S. P. pasikėsino pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, t. y. 2020 m. gruodžio 4 d. apie 10.18 val., Baltarusijos Respublikos piliečiui Y. K., kuriam išduotas Užsieniečio registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) taksi auto­mobiliu „VW Passat“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), atvykus į Druskininkų savivaldybės Neravų kaimą, Vilniaus kelias 2A, iš kur jis (S. P.), sumokėjęs už taksi paslaugas 120 eurų ir nurodęs taksi vairuotojui vykimo koordinates, atvyko iki Lazdijų rajono savivaldybės Akme­nių kaimo, ir pasikėsino Y. K. neteisėtai pergabenti, pervesdamas per Lietuvos Respub­likos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2020 m. gruodžio 4 d. apie 11.17 val. Lazdijų rajono savival­dybės Akmenių kaime buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respubli­kos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų.

Kaltinamasis S. P., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad yra Armėnijos Respublikos pilietis. Jo akyse buvo nužudyta moti­na, tėvas su seserimi kariškių išvežti nežinia kur, todėl jis, bijodamas dėl savo gyvybės, nusprendė bėgti iš Armėnijos. Įlipo į vilkiko priekabą ir pasislėpęs išvažiavo iš Armėnijos. Kur važiavo, neži­nojo, nes buvo pasislėpęs. Kiek laiko važiavo, nežino, apie keturias dienas, jam pasidarė šalta, išal­ko, todėl sustojus vilkikui iš jo išlipo. Telefono pagalba per žemėlapių programėlę sužinojo, kad yra Baltarusijos Respublikoje, Gardino mieste. Apsistojo nakvynės namuose, ten prabuvo porą dienų, galvojo, kaip patekti į Lietuvą, kadangi neturėjo jokio asmens tapatybę patvirtinančio ir teisę kirsti Lietuvos valstybės sieną suteikiančio dokumento. Telefone paieškos sistemoje ieškojo artimiausių miestų, kokie atstumai iki jų. Iš pradžių galvojo kaip nors išsinuomoti automobilį ir juo važiuoti į Vokietiją, vėliau sugalvojo vėl pasislėpti kokiame nors vilkike ir taip pabandyti kirsti valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą. Baltarusijoje susipažino su asmeniu, vardo neatsimena, su kuriuo išsikalbėjo, kad ketina vykti į Vokietiją. Jis pasakė, kad Lietuvoje turi pažįstamą Baltarusijos pilietį, vardu Jegoras, kuris taip pat norėtų važiuoti į Vokietiją, davė jam Jegoro telefono numerį. 2020 m. gruodžio 2 d. Gardino mieste susirado vilkiką, kuris važiavo į Lietuvą. Paklausinėjo vairuotojų, ar nevažiuoja į Lietuvą, vėliau, nematant vairuotojui, pasislėpė vilkiko priekaboje ir taip nepastebėtas pateko į Lietuvos Respubliką. Žino, kad valstybės sieną kirsti galima per pasienio kontrolės postus, privaloma pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir reikia turėti vizą. Kadangi jis tokių dokumentų neturėjo, todėl ir sugalvojo į Lietuvą patekti neteisėtai. Patekęs į Lietuvą, pasižiū­rėjo telefone žemėlapių programėlę, pamatė, kad yra prie Druskininkų miesto. Rado viešbutį „Jerevan“ ir paprašė viešbučio savininko leisti apsistoti kelias dienas. Savininkui prisistatė Armen vardu, kadangi jo tokia pravardė. Būdamas viešbutyje, susiskambino su Baltarusijos piliečiu Jegoru, kuris pasakė, kad nori su juo vykti į Vokietiją, bet neturi pinigų. Jis sutiko jį paimti kartu ir sumo­kė­ti taksi vairuotojui už jų kelionę. Susitarė, kad Jegoras atvažiuos iki Druskininkų ir toliau jie važiuos į Lenkiją, o iš Lenkijos į Vokietiją. Gruodžio 4 d. ryte su Jegoru susirašė telefonu, kad jis jau atvažiuoja, nusiuntė jam savo buvimo vietos koordinates ir laukė jo. Tuo metu susirašė su savo krikšto motina A. M. per programėlę „Whats'app“, jai parašė, kad vyks į Vokietiją ir su savimi pasiims dar vieną asmenį, tai yra Jegorą. Ji paklausė, ar Vokietijoje bus sunku su dokumen­tais, tai yra, ar bus sunku susitvarkyti dokumentus gyvenimui Vokietijoje. Atvykus Jegorui į Druskininkus, įsėdo į taksi automobilį, kur ir susipažino su Jegoru. Nuvažiavo iki bankomato, kur jis nuėmė pinigų ir sumokėjo taksi vairuotojui 120 eurų. Pinigus išėmė iš banko kortelės, kuri priklauso jo tėvo pažįstamam, vardo neatsimena. Jis jam davė kortelę ir leido pasinaudoti joje esan­čiomis lėšomis, kad galėtų išvykti iš Armėnijos. Važiuojant taksi automobiliu su Jegoru išsikalbėjo ir sužinojo, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, pabėgėlis iš Baltarusijos. Taksi vairuotojui savo tele­fone parodė koordinates šalia Lazdijų miesto, netoli valstybės sienos su Lenkija, kur juos su Jegoru išleisti. Parodė koordinates šalia pagrindinio kelio, kadangi galvojo sieną su Lenkija iš Lietuvos kirsti ne keliu, bet apeinant jį, kad išvengti galimos pareigūnų patikros. Taksi vairuotojui nusukus nuo pagrindinio kelio, juos sustabdė Lietuvos pasienio pareigūnai ir sulaikė. Supranta, kad, sutikda­mas kartu su savimi pasiimti važiuoti Jegorą, sumokėdamas už taksi paslaugas, rodydamas kelią taksi vairuotojui, kur važiuoti, tokiu būdu gabeno Jegorą. Taip pasielgė tik norėdamas jam padėti. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi. Anksčiau nesakė visos tiesos, kadangi bijojo būti ilgam įkalintas, nežinojo, kas jo laukia. Sutinka kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžia­muoju įsakymu (t. 1, b. l. 149–156).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikal­stamų veikų patvirtina byloje surinkti įrodymai:

- Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno tarnybinis pranešimas ir parodymai (t. 1, b. l. 10, 90–93), iš kurių matyti, kad tarnybos metu, 2020 m. gruodžio 4 d. 11.17 val. Lazdijų r. sav., Akmenių k., kelyje Lazdijai–Seinai, apie 1 km iki valstybės sienos ženklo Nr. 066, pastebėjo vykstantį link Lenkijos Respublikos taksi automobilį „VW Passat“, kurio vairuotojas, pastebėjęs stovintį tarnybinį automobilį, pasuko į dešinėje esantį šalutinį kelią, kuris veda link valstybės sienos ženklo Nr. 072. Todėl nusprendė taksi automobilį patikrinti. Automobilį „VW Passat“, valstybinio numerio ženklai T16180, sustabdė tarp valstybės sienos ženklų Nr. 068–070, automobilį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis V. C.. Ant automobilio priekinės keleivio sėdynės sėdė­jo be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų Baltarusijos Respublikos pilietis Y. K.., ant galinės automobilio sėdynės sėdėjo (iš jo žodžių) be asmens tapatybę patvirtinančių doku­mentų Armėnijos Respublikos pilietis I. B.. Taksi automobilio vairuotojas paaiškino, kad su Baltarusijos Respublikos piliečiu Y. K. iš vakaro, t. y. 2020 m. gruodžio 3 d., kalbė­jo telefonu bei sutarė, kad turės nuvežti į Druskininkus pasiimti draugo, o vėliau į Lazdijų m., už 120 eurų atlygį. Gruodžio 4 d. apie 7.20 val. Y. K. paskambino ir pasakė, kad lauks Ruklos m. prie „Norfos“ parduotuvės. 8 val. paėmęs Baltarusijos Respublikos pilietį vyko į Druski­ninkų m., kur prie viešbučio „Jerevan“ laukė to asmens draugas. Atvykus į Lazdijų m. Baltarusijos Respublikos pilietis pasakė, kad reikės nuvežti už miesto bei parodė navigacijoje vietą, kur vėliau buvo sulaikyti pasienio pareigūnų. Patikrinus Baltarusijos Respublikos piliečio Y. K. duomenis Užsieniečių registre, gautas atsakymas, kad jis 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, apie Armėnijos Respublikos piliečio teisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką duomenų nėra. Armėnijos Respublikos pilietis paaiškino, kad į Lietuvos Respubliką pateko iš Baltarusijos vykdamas nelegaliai krovininio automobilio priekaboje tikslios sienos kirtimo vietos negalėjo nurodyti;

- Lietuvos Respublikos sienos kirtimų pažyma (t. 2, b. l. 52, 53), kuri patvirtina, kad nėra duomenų, kas S. P. būtų teisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną;

- savanoriško daiktų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 19), kuriuo V. C. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J3“, IMEI 353557089323101/01 su „Tele2“ SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir navigacijos prietaisą „TomTom“, serijos Nr. GI6241K03439;

- apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 23–28), kuriuo apžiūrėtas V. C. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung J3“, IMEI 353557089323101/01, juodos spalvos dėklu, apibrai­žytas, ekranas suskilęs. Telefone įdėta SIM kortelė „pildyk“ Nr. 89370038012003594043, kurios abonentinis numeris +(duomenys neskelbtini). Skambučių registre matomas nežinomas numeris +(duomenys neskelbtini) . Atidarius skambučių išklotinę matyti, kad su abonentu +37060254546 bendrauta 6 kartus: gauti skambučiai 2020 m. gruodžio 3 d. 18.45 val. ir 18.46 val., išeinantis skambutis gruodžio 3 d. 19.02 val., gautas skambutis gruodžio 4 d. 7.23 val., išeinantis skambutis gruodžio 4 d. 7.50 val., gautas skambutis 8.01 val.;

- apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 31–35), kuriuo apžiūrėtas V. C. pateiktas automobilio navigacijos prietaisas „TomTom“, serijos Nr. GI6241K03439. Navigacija veikianti, ją įjungus, pasirinkus „neseniai naudotas tikslas“, matomi paskutiniai trys vesti adresai – Lazdijų miestas, Sauletekio g. 3, Druskininkai ir Druskininkų miestas;

- reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 42), kuriuo iš Baltarusijos Respubli­kos piliečio Y. K. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“;

- apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 44–62), kuriuo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“. Nustatyta, kad „Whatsapp“ programėlėje užfiksuotas pokalbis 2020 m. gruodžio 3, 4 dienomis su abonentu Nr. +(duomenys neskelbtini) , kuriuo naudojasi įtariamasis S. P.. Gruodžio 4 d. 00.54 val. iš abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) gautas „google“ žemėlapio vaizdas, kurį atidarius yra pažymėtas taškas ties „J. H.&Cafe“. Kalbama, kad Y. K. jau išvažiavo, kiek laiko važiuos ir kada privažiuos sutartą vietą. Y. K. prašo žemėlapio ekrano nuotraukos, nurodo, kad jam neatsidaro. Gauna žemėlapio nuotrauką, kurioje pažymėtas taškas ties „J. H.&Cafe“. Toliau tariasi dėl susitikimo laiko, kai jis privažiuos;

- apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 75–87), kuriuo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Redmi M2006C3LG“, be SIM kortelės, paimtas 2020 m. gruodžio 4 d. iš įtariamojo S. P. asmens kratos metu. Nustatyta, kad „WhatsApp“ programėlėje užfiksuotas pokalbis su abonentu Nr. +(duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi Y. K.; kalbama, kad Y. K. turi atvykti pas S. P. ir jį paimti, nurodo, kada išvažiavo ir kada atvažiuos. Taip pat užfiksuotas pokalbis su abonentu Nr. +(duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nenustatytas asmuo. Pokalbio metu S. P. nurodė, kad važiuos ne vienas, su juo bus labai jaunas vaikėzas, armėnas, kurį paprašė paimti su juo kartu. Važiuos į Lenkiją, po to į Vokietiją, Ispaniją;

- Pabėgėlių priėmimo centro pažyma Nr. (7.4)J-792 (t. 1, b. l. 116–117), kurioje nurodyta, kad Baltarusijos Respublikos pilietis Y. K. į Pabėgėlių priėmimo centrą atvyko 2020 m. lapkričio 27 d. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento su savimi neturėjo. Iš Migracijos departamento buvo persiųsta pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, nurodyta, kad minėtam užsieniečiui 2020 m. lapkričio 5 d. išduotas registracijos pažymėjimas 010596, galioja iki 2021 m. gegužės 5 d. Faktas, kad Y. K. pasišalino iš Centro buvo fiksuotas 2020 m. gruodžio 4 d. 8 val.;

- liudytojo Y. K. parodymai (t. 1, b. l. 110–111). Jis paaiškino, kad yra Balta­rusijos Respublikos pilietis. Dėl blogos politinės padėties 2020 m. lapkričio 5 d. iš Baltarusijos nelegaliai perėjo valstybės sieną į Lietuvą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, buvo apgyvendintas Pabradės užsieniečių registracijos centre, lapkričio 27 d. jį atvežė į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą. Būdamas nurodytoje vietoje bei kirsdamas valstybės sieną su savimi turėjo Baltarusijos Respublikos pasą. Jam buvo išduotas prieglobsčio prašytojo pažymėjimas. Gyvenant Rukloje, gruodžio 3 d. apie 20–21 val. jam paskambino Baltarusijoje gyvenantis draugas J. L. ir paklausė, ar nenori keliauti į Vokietiją. Atsakė, kad nori, nes Vokietija yra ekonomiškai labai išsi­vysčiusi šalis. Jurij pasakė, kad yra žmogus Lietuvoje, kuris jį nugabens į Vokietiją. Nei draugui, nei tam piliečiui pinigų sumokėti neturėjo. Gruodžio 3 d. apie 22.30 val. į jo telefone esančią programė­lę „Whatsapp“ paskambino vyriškis, prisistatęs Armen, kuris labai gerai kalbėjo rusų kalba, ir pasa­kė, kad jį nugabens į Vokietiją, pirma nugabens į Lenkiją, o po to į Vokietiją. Sakė, kad atvykę prie pasienio Lietuvoje, nuo Lazdijų miesto pėsčiomis pareis valstybės sieną į Lenkiją, o iš jos keliaus į Vokietiją, klausė, kada jam patogiau būtų keliauti ar naktį, ar ryte, atsakė, kad ryte. Sutarė, kad ryte atsikėlęs jam paskambins. Gruodžio 4 d. apie 7.30 val. iš tos pačios programėlės telefone paskambino Armen ir pasakė, kad gali keliauti. Jis jam nurodė, kad reikia atvažiuoti pas jį, jis yra Druskininkų mieste, po to keliaus į Lazdijus ir nuo Lazdijų pėsčiomis pereis iš Lietuvos į Lenkiją, jis žino, kur vykti ir jį nugabens į Vokietiją. Sakė, kad atsiųs į jo telefoną, į programėlę „Whatsapp“ savo buvimo koordinates. Gavęs koordinates, paskambino taksi, kurio numerį turėjo iš anksčiau, kadangi prieš dvi dienas jį vežė iš Jonavos į Ruklą. Taksi vairuotojas tada sakė, kad tai ne vien jo numeris, būna, kad atsiliepia kitas taksi vairuotojas. Paskambinus pagal balsą atsiliepė kitas vyriškis, kurio paklausė, ar gali jį paimti iš Ruklos, nuo „Norfos“ parduotuvės ir nuvežti į Druski­ninkus, o iš Druskininkų į Lazdijų miestą. Jis sutiko ir pasakė, kad už kelionę reikės sumokėti 115 eurų. Taksi vairuotojui nurodė, kad atvažiuotų prie minėtos parduotuvės gruodžio 4 d. 8 val. Nuro­dytu laiku išėjęs iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro atėjo prie „Norfos“ parduotuvės ir pamatė, kad atvyko taksi automobilis, suprato, kad tai jo taksi. Atsisėdęs ant galinės sėdynės, vairuotojui nurodė važiuoti į Druskininkus, pagal atsiųstas Armen koordinates. Nuvykus į Druskininkus, kokio­je vietoje nežino, nes šio miesto nepažįsta, nuo viešbučio „Jerevanas“ atėjo tamsaus gymio vyriškis, atsisėdo ant taksi automobilio galinės sėdynės, nes jis kelionės metu jau buvo atsisėdęs į priekį, nes taksi vairuotojas leido važiuojant rūkyti automobilyje, ir rusų kalba prisistatė Armen. Jis pasakė taksi vairuotojui, kad reikės pavažiuoti už Lazdijų miesto, tada taksi vairuotojas pasakė, kad už kelionę reikės sumokėti 120 eurų. Armen jam padavė pinigus ir jie iš Druskininkų išvyko į Lazdi­jus. Atvykus į Lazdijus Armen, savo telefone įjungęs navigaciją, nurodė vairuotojui, kad reikia važiuoti pagal navigaciją jo telefone, vairuotojas pasidėjo priešais save telefoną, kad matytų kur vykti. Kur vyko išvažiavę už Lazdijų, nežino, tačiau suprato, kad vyksta link Lenkijos. Važiuojant pravažiavo kažkokį posūkį į dešinę, tada vairuotojas apsisuko ir grįžo į kelią. Apsisukus ir pasukus į dešinę, kur link nežino, pasukti į dešinę taksi vairuotojui liepė Armen, pamatė pasienio pareigūnus, kurie juos sustabdė. Pareigūnui nesakė, kad nelegaliai keliauja į Vokietiją, nes suprato, kad negali keliauti legaliai į Europos šalis, pasakė, kad važiuoja ilsėtis. Ryte išėjęs iš Pabėgėlių priėmimo centro savo Baltarusijos Respublikos pasą paliko Centre, su savimi jokių dokumentų neturėjo, taip pat neturėjo ir pinigų. Taksi vairuotojui sumokėjo Armen, jis taip pat nurodinėjo, kur važiuoti, kaip suprato, jis žinojo kelią. Už jo gabenimą į Vokietiją Armen pinigų nemokėjo, važiuojant su juo automobilyje prie taksi vairuotojo apie sienos kirtimą nekalbėjo. Taksi vairuotoją matė pirmą kartą, jam sakė, kad važiuoja už Lazdijų dirbti. Jei pareigūnai nebūtų sustabdę, nežino, kurioje vietoje būtų išlipę iš taksi ir ėję į Lenkiją, nežinojo, kurioje vietoje būtų kirtę valstybės sieną, viską žinojo ir jo gabenimą organizavo Armen. Jo mobiliajame telefone yra išlikę susirašinėjimai su Armen ir draugu iš Baltarusijos;

- liudytojo M. G. parodymai (t. 1, b. l. 121–123), iš kurių matyti, kad 2020 m. gruodžio 3 d. tarp 21–22 val. į jo namų, Neravuose, Vilniaus kelias 2A, kur yra ir viešbutis „Jerevan“, duris paskambino žmogus, kuris bandė kalbėti rusiškai, tačiau supratęs, kad jis yra armė­nas, toliau kalbėjo armėniškai. Jis prisistatė Armen vardu, iš Armėnijos, paprašė leisti pernakvoti viešbutyje. Jis leido pernakvoti, daug ko asmens neklausinėjo, jokių dokumentų nepildė, asmens dokumentų neprašė. Gruodžio 4 d. su šeima į namus grįžo apie 14 val. ir to asmens jau nebuvo;

- liudytojo V. C. parodymai (t. 1, b. l. 96–101), iš kurių matyti, kad apie 10 metų teikia taksi paslaugas Jonavoje. Turi savo vardu registruotą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. T16180, kuriuo ir teikia taksi paslaugas. Jas teikia legaliai, turi Jonavos rajono savivaldybės išduotą leidimą teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas. Anksčiau buvo įdėjęs skelbimą apie teikiamas taksi paslaugas. Automobilis „VW Passat“, kuriuo ir veža keleivius, yra su skiriamaisiais taksi ženklais – juostomis, taip pat su geltonais valstybiniais numeriais, kuriuos išduoda VĮ „Regitra“, pateikus leidimą vežti keleivius. 2020 m. gruodžio 3 d. apie 18.45 val. jam į mobilų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas asmuo iš Nr. +(duomenys neskelbtini), klausda­mas, ar jis ne Kazikas. Pasakė, kad jis ne Kazikas, o čia taksi. Jis paklausė, kokia kaina būtų vykti iš Jonavos iki Druskininkų ir iš ten iki Lazdijų. Kazikas yra jo kolega, kuris taip pat Jonavoje dirba taksistu ir veža keleivius už užmokestį. Kadangi šis kolega tą dieną nedirbo, jis padarė peradresavi­mą telefonu, kad skambintų jam dėl taksi paslaugų. Pasakė, kad tikslios kainos nežino, reikia skaičiuoti pagal kilometrus. Minėtas asmuo kalbėjo rusų kalba. Pažadėjo pagalvoti ir perskambinti. Šito asmens telefono numerio nesivedė į savo telefono adresatų knygą, tačiau jo numeris yra išlikęs skambučiuose. Po pusvalandžio jis perskambino ir pasakė, kad kaina būtų 115 eurų. Kaina jam tiko, todėl pasakė, kad važiuos ir vėliau perskambins. Gruodžio 4 d. 7.23 val. paskambino tas pats asmuo, atpažino iš balso, ir nurodė jį paimti 8 val. iš Ruklos nuo parduotuvės „Norfa“ ir nuvežti į Druskininkus, prie viešbučio „Armėnija“. Jis iš karto sėdo į savo automobilį „VW Passat“ su taksi numeriais ir nuvažiavo į Ruklą prie parduotuvės „Norfa“. Palaukus apie 2–3 minutes, pamatė ateinantį asmenį, kuris įsėdo į automobilį. Jis iš anksto žinojo, kad jis lauks taksi automobilyje, kurio markė „VW Passat“. Minėtam asmeniui įsėjus į automobilį, jį matė pirmą kartą, jo nepažino­jo. Jis turėjo kažkokį krepšį, rusų kalba pasakė, kad skambino jam dėl nuvežimo į Druskininkus. Važiuojant jo paklausė, ką veikia Rukloje. Atsakė, kad čia gyvena ir dirba jo draugė, buvo pas ją. Minėjo, kad jis baltarusis. Tada paklausė, ką veiks Druskininkuose, atsakė, kad jam reikia paimti draugą ir vykti į Lazdijus. Savo automobilyje turėjo navigaciją, kuria vykdamas iš Ruklos į Druski­ninkus naudojosi. Alytuje suvedė jo padiktuotą adresą iki Druskininkų „Armėnijos“ viešbučio, gatvės neprisimena, ji turėtų būti išlikusi navigacijos maršruto atmintyje. Šiam asmeniui įlipus į automobilį, neklausė kada jam sumokės. Atvykus į Druskininkus, prie „Armėnija“ viešbučio, aikštelėje stovėjo kitas asmuo, jam nepažįstamas, kaip suprato, baltarusio draugas. Sustojus minėtas asmuo su krepšiu įlipo į automobilį, jie abu pasisveikino, kalbėjo rusų kalba. Šis asmuo pasisveiki­no su juo rusų kalba ir paprašė nuvežti iki bankomato, kadangi norėjo nuimti pinigų, kad galėtų atsiskaityti su juo. Važiuojant pasakė, kad jis armėnas, važiuoja dirbti į Lazdijus pas draugą. Nuvy­ko prie „Iki“ parduotuvės, sustojo aikštelėje, iš automobilio išlipo abu asmenys ir nuėjo prie banko­mato. Teko išlipti ir jam, kadangi jie nemokėjo teisingai naudotis bankomatu. Būdamas Druskinin­kuose pasakė, kad kaina bus 120 eurų. Jiems tiko. Mokėti, kaip suprato, ketino armėnas, kuris nuėmė pinigų nuo sąskaitos ir sumokėjo visą kainą. Pinigus – 120 eurų už tai, kad baltarusį atvežė nuo Ruklos iki Druskininkų ir kartu su armėnu nuvežtų iki Lazdijų, sumokėjo armėnas grynais, paduodamas jam į rankas automobilyje. Tada armėnas jam pasakė, kad juos abu reikia nuvežti iki Lazdijų. Kai paklausė, kur konkrečiai, atsakė, kad Lazdijuose patikslins, nes tikslaus adreso nežino. Tada jis navigacijoje suvedė adresą – Lazdijų centras. Iki Lazdijų nuvyko maždaug per 45 minutes, sustojo prie degalinės, kelkraštyje. Tada armėnas davė savo telefoną su įjungtu „Maps.lt“ žemėla­piu, kuriame buvo įvestas adresas – taškas, kur turėjo nuvežti jį ir baltarusį. Vyko link Lietuvos–Lenkijos valstybės sienos, matė, kad pagal tą maršrutą sienos nekirs. Klausė, kokia tai vieta, armė­nas pasakė, kad viskas čia gerai, draugas jį paims. Vykstant kelią, kuriuo turėjo pasukti, pravažiavo, todėl teko apsisukti. Apsisukus pasuko pagal navigaciją į kairę, pavažiavus apie 1 km, paklausė, kur juos paleisti, armėnas pasakė, kad viskas gerai, tuoj juos paims draugas. Netrukus jo vairuojamą automobilį sustabdė pasienio pareigūnai, paklausė, kur keliauja. Jis pasakė, kad žmones vežė iki jų nurodyto taško. Vykstant abiejų neklausė, ar jie su savimi turi dokumentus. Įtarimų jie jam nesukė­lė. Vykstant armėnas jo klausė, ar yra buvęs kitoje šalyje, Lenkijoje. Su baltarusiu ir armėnu bendravo rusų kalba, jie abu kalbėjo šia kalba gerai. Su armėnu telefonu nekontaktavo, jo telefono numerio nežino ir neįvedė. Tik pasienio pareigūnams sustabdžius jo automobilį, tapo aišku, kad armėnas su baltarusiu ketino neteisėtai kirsti valstybės sieną. Tačiau jis apie tai nieko nežinojo, prie šio nusikaltimo neprisidėjo. Vežė šiuos abu žmones pagal užsakymą, iš anksto nežinodamas galuti­nio taško. Kad jam reikės vežti žmones per valstybės sieną, nežinojo, per valsty­bės sieną jų nebūtų gabenęs.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad S. P. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimų padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys ir parodymai, liudytojų parodymai, duomenys apie valstybės sienos kirtimą. Šie įrody­mai pakankami pripažinti įrodytu, kad S. P. neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl šie veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį. Be to S. P. pasikėsino neteisėtai pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką nuolatinės gyvenamosios vietos Lietu­vos Respublikoje neturintį užsienietį, todėl šie veiksmai kvalifikuotini pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį.

BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytos trys bausmės rūšys: bauda, areštas ir laisvės atėmi­mas iki dvejų metų.

BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytos trys bausmės rūšys: bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­majam arešto bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (t. 2, b. l. 54–56, 58).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, skaičių, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 291 straipsnio 1 dalis), kitas – prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis, 292 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis neteistas (t. 2, b. l. 49). Jo atsakomybę lengvinanti aplin­kybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis, nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtina prokurorės siūloma bausmė – areštas, kurio trukmė nustatytina mažesnė negu vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis), nes pripažinti­na, kad ši bausmė pirmą kartą teisiamam kaltinamajam bus tinkama, teisinga ir pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, nes visiškas bausmių sudėjimas už pirmą kartą padarytas veikas nėra būtinas bausmės tikslams pasiekti.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).

Nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija teismui suteikia gali­mybę asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, bausmės vykdymą atidėti ir paskirti inten­syvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nors S. P. atitinka formalius BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo kriterijus – arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, tačiau jam bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas, kadangi jis Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos ir nėra galimybės skirti intensyvios priežiūros.

Kaltinamasis Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi, būdamas laisvas gali išvykti iš Lietu­vos, pasislėpti ir vengti bausmės atlikimo, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis teismas nemato galimybės užtikrinti baudžiamojo įsakymo įvykdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam paliktina galioti, o suėmimo terminas nustatytinas iki baudžiamojo įsaky­mo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefonas „Redmi M2006C3LG“, be SIM kortelės, IMEI 860072053589105, – saugomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Varėnos skyriuje (t. 2, b. l. 8), – sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respub­likos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respub­likos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkias­dešimt vieną) parą arešto.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes suben­drinti iš dalies sudedant ir paskirti S. P. galutinę subendrintą bausmę – 84 (aštuoniasde­šimt keturias) paras arešto.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, S. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 56 (penkiasdešimt šešias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką – nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefoną „Redmi M2006C3LG“, be SIM kortelės, IMEI (duomenys neskelbtini), – sunaikinti.

Išaiškinti S. P., jog nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumen­to gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proce­so kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.