Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietybė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2020-07-07, apie 18.18 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė civilinėje apyvartoje draudžiamą, šaudyti tinkamą šaunamąjį ginklą-pistoletą, turintį pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro pistoleto „P38“, numeris 352, ypatybių, su 5,6 mm kalibro šaunamojo ginklo garso ir liepsnos slopintuvu (duslintuvu), priskiriamu „A“ kategorijos ginklų priedėliams, bei nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2020-07-09, apie 12.10 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė šiuo ginklu šaudyti tinkamus penkiasdešimt šaudmenų-5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, kol šį ginklą su priedėliu policijos pareigūnai rado ir paėmė 2020-07-07, apie 18.18 val., įvykio vietos apžiūros metu, šaudmenis rado ir paėmė 2020-07-09, apie12.10 val., kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną kartu su draugu vartojo alkoholinius gėrimus. Žmonai grįžus iš darbo jis pasigedo mobiliojo telefono. Sutuoktinė telefoną surado, tačiau jis neveikė. Kilo buitinis konfliktas. Jis spontaniškai, nepagalvojęs ir neturėdamas jokių piktų kėsinimų pasiėmė spintoje laikytą ginklą. Pamačiusi ginklą žmona išsigando ir nieko nelaukusi iškvietė pareigūnus. Ginklas nebuvo užtaisytas, juo jis niekam negrasino. Nurodė, kad ginklą kartu su kulkomis ir garso slopintuvu rado kažkur prieš dešimt metų metalo ieškikliu Drumulių miške, Kretingos rajone. Ginklą parsinešė namo ir laikė dėl jo išskirtinės išvaizdos, juo niekada nebuvo pasinaudojęs, tik išvalydavo ir vėl padėdavo į spintą.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo kaltu prisipažino, davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. T. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru V. M., daugiau jokių asmenų nurodytu adresu negyvena. V. M. yra pensininkas, anksčiau buvęs lakūnas, kuris nuo 2020-06-23 iki 2020-07-07 kas dieną stipriai vartojo alkoholį, jis realiai yra alkoholikas, kuris visą savo gyvenimą reguliariai su vieno mėnesio pertraukomis stipriai vartojo alkoholį, gydytis nuo minėto potraukio atsisako, kuomet būna išgėręs- agresyvus nebūna. 2020-07-07, ji, išeidama į darbą, paliko savo vyrą vieną namuose, jis namuose buvo neblaivus ir miegojo. Kuomet ji 17 val. 10 min. grįžo į namus, vyras V. M. miegojo neblaivus, tačiau apie 17 val. 30 min. atsikėlė ir pradėjo reikšti neaiškias pretenzijas jos atžvilgiu, bendravo ypatingai ramiai, kad neva ji sudaužė jo mobilųjį telefoną, ji minėtus pasisakymus ignoravo, nurodė jam nesikabinėti ir būti savo darbo kabinete. Tada V. M. jai nurodė, kad nori su ja išsiaiškinti, nes neva ji nori juo atsikratyti. Ji jam liepė netrukdyti, būti savo darbo kabinete. Po šių žodžių V. M. nurodė, kad taip nebus ir pirma jis atsikratys ja, o po to savimi. Po šių išsakytų žodžių, ji išėjo iš namų į lauką parūkyti, kuomet parūkė, išgirdo savo vyrą šaukiant jos vardą, ir, įėjusi į namo vidų, pamatė savo vyrą sėdintį darbo kabinete ant kėdės ir laikantį rankose pistoletą su duslintuvu. Šio ginklo į ją nenukreipė, tiesiog, kaip minėjo, laikė rankose. Pamačiusi vyrą su ginklu rankose, ji nedelsiant išbėgo iš namų į lauką ir iškvietė policiją, iš kur jos vyras gavo minėtą ginklą ji nežino, namuose legaliai registruotų ginklų laikoma nėra, kitų vietų kur galėtų būti laikomi neleistini ar kitokio pobūdžio ginklai- ji nežino. Dėl minėto įvykio ji patyrė didelį stresą, anksčiau vyras jai ginklu ar kitokiais veiksmais grasinęs ar realiai fiziškai skriaudęs nėra. Ji nežinojo, kad namuose yra laikomas nelegalus ginklas (b.l. 22-25).

2020-07-07 įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: dėžutėje ginklas - pistoletas ir duslintuvas (b.l. 11-12) .

2020-07-09 priimtas nutarimas daryti kratą. Kratos metu pas V. M., adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti 50 vnt. šovinių (b.l. 31-32, 34-38).

2020-07-09 paskirta užduotis atlikti balistinį objektų tyrimą. 2020-08-19 gauta specialisto išvada Nr. IBPS-V-1973010-20, kurioje nurodyta, kad pateiktas tirti pistoletas, paimtas 2020-07-07, adresu (duomenys neskelbtini), turi pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro pistoleto “P38”, numeris 352 ypatybių, tačiau jame yra padaryti savadarbiai pakeitimai: pistoletui pakeistas vamzdis, užraktas ir savadarbė dėtuvė. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą savadarbiai ginklai priskiriami draudžiamiems civilinėje apyvartoje ginklams, todėl ir tirti pateiktas pistoletas yra civilinėje apyvartoje draudžiamas šaunamasis ginklas. Pistoletas pritaikytas šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais. Pistoletas šaudyti tinkamas. Tirti pateikti penkiasdešimt šovinių, paimti 2020-07-09, adresu (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniai. Tokie šoviniai skirti 5,6 mm kalibro įvairių modelių pistoletams, revolveriams, šautuvams. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šoviniai šaudyti tinkami, tame tarpe ir iš tirti pateikto pistoleto. Tirti pateikta dėtuvė, pritaikyta naudoti su tirti pateiktu pistoletu. Pateiktas tirti objektas, paimtas 2020-07-07, adresu (duomenys neskelbtini), yra 5,6 mm kalibro šaunamojo ginklo garso ir liepsnos slopintuvas (duslintuvas), pritaikytas naudoti ir su tirti pateiktu pistoletu. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą garso ir liepsnos slopintuvai (duslintuvai) priskiriami „A“ kategorijos ginklų priedėliams (b.l. 47-48, 50-56).

2020-08-05 paskirta užduotis atlikti psichikos sveikatos tyrimą. 2020-08-19 gauta specialisto išvada Nr. 95TPK-223, kurioje teigiama, kad V. M. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 112).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. M. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2020-07-07, apie 18.18 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė civilinėje apyvartoje draudžiamą, šaudyti tinkamą šaunamąjį ginklą su 5,6 mm kalibro šaunamojo ginklo garso ir liepsnos slopintuvu (duslintuvu), bei nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2020-07-09, apie 12.10 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė šiuo ginklu šaudyti tinkamus penkiasdešimt šaudmenų. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. V. M. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad neteisėtai laiko civilinėje apyvartoje draudžiamus daiktus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

L. S. teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. L. S. nurodė, kad kaltinamasis yra jos patėvis. V. M. apibūdino kaip dėmesingą, nekonfliktišką, nuoširdų žmogų. V. M. anksčiau neteistas, dėl savo poelgio labai gailisi, atsiprašė šeimos narių. Jos santykiai su V. M. yra artimi. Nors kartu ir negyvena, tačiau dėl artimo ir dažno bendravimo ji gali daryti gerą įtaką kaltinamajam ir įtakoti jo elgesį ateityje. Prašo neskirti užstato, nes yra našlė auginanti du mažamečius vaikus, pajamos per mėnesį nesudaro nei vieno tūkstančio eurų.

V. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino L. S. nurodytas aplinkybes, prašė ją paskirti jo laiduotoja.

Įvertinęs pateiktus L. S. charakterizuojančius duomenis, išklausęs jos paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad laiduotoja L. S. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką V. M.. Be to, byloje nustatyta, kad V. M. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis nusikaltimą padarė pirmą kartą, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai, nėra, neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, yra pensiinio amžiaus, nusikalstama veika žala niekam nepadaryta. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad V. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio.

Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojos L. S. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams, ir jo baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Įvertinus kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, V. M. skirtina Lietuvos Respublikos BK 71 straispnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį artimą minimumui. Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra pensininkas, jo pajamos nėra didelės, kaltinamamsis įpareigojamas įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti 40 vnt. šovinių su dėžute, supakuotų į paketą Nr. 510684, ginklas-pistoletas su duslintuvu ir dėžute, supakuotų į paketą Nr. 510803, perduoti ir saugomi Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriui, konfiskuotini ir perduotini į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (b. l. 58, 60).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą V. M. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, V. M. paskirti 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti laiduotojai L. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl V. M. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti V. M., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. M., kad įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kaltinamajam V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti - 40 vnt. šovinių su dėžute, supakuotus į paketą Nr. 510684, ginklą-pistoletą su duslintuvu ir dėžute, supakuotus į paketą Nr. 510803, perduotus ir saugomus Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriuje, konfiskuoti ir perduoti į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.