Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. D. prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nuosprendį ir skirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant jį atlyginti padarytą turtinę žalą per susitarime tarp jo ir A. G. nurodytą terminą, tai yra iki 2012-03-15; visiškai tenkinti jo civilinį ieškinį ir priteisti iš A. G. 6539,41 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimą bei priteisti 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo sudarytą tarp jo ir A. G.; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Skunde nurodo, kad jis sutinka, jog Akmenės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012-02-28 nuosprendį, tinkamai kvalifikavo ir įvertino A. G. padarytas nusikalstamas veikas, tačiau nesutinka, kad nebuvo patenkintas jo pareikštas civilinis ieškinys, susitarimas dėl žalos atlyginimo su A. G. ir jam nepaskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas atlyginti padarytą turtinę žalą. Nukentėjusiojo teigimu, jis bylos nagrinėjimo metu, kaip nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, 2012-01-24 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. G. – 6539,41 (šešis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt devynis litus ir keturiasdešimt vieną centą) turtinės žalos atlyginimo, bei priteisti iš atsakovo palūkanas – 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teigia, kad jo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Be to, apelianto nuomone, iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nėra jokių išimtinių aplinkybių, jog civilinio ieškinio dydžio klausimas turėtų būti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau teismas, pasak nukentėjusiojo, priimdamas nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 307 straipsnio 6 dalies reikalavimą, kad „Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl: 1) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo“. Taigi mano, jog Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje privalėjo būti išspręstas klausimas dėl jo ieškinio, tai yra jis turėjo būti tenkintas ir patvirtintas jo ir kaltinamojo susitarimas dėl žalos atlyginimo. Be kita ko, apeliantas mano ir tai, kad teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo siekti ne tik tinkamai nubausti kaltą asmenį, tačiau ir apginti jo, kaip nukentėjusiojo interesus, užtikrinti jų įgyvendinimą, todėl teigia, kad teismas privalėjo kaltinamajam A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą. Dėl paminėto apeliantas mano, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nuosprendis yra priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą – nuosprendžiu neišspręstas civilinio ieškinio klausimas, nepaskirta baudžiamojo poveikio priemonė kaltininkui, todėl nuosprendis keistinas.