Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Gubarytės 2016 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 10N-49669057-16 panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 23 d. A. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-49296642-16 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2016 m. sausio 23 d., apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Skroblų g. 19, A. V., vairuodamas automobilį „Audi A6WW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas judėti buvo neatidus, neįsitikino ar tai saugu, nedavė kelio pravažiuojančiam automobiliui „Peugeot 406“ v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. P., su juo susidūrė bei apgadino abu automobilius. Tokiais veiksmais padarė pažeidimą , numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Gubarytės 2016 m. sausio 27 d. nutarimu A. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 43 € (keturiasdešimt trijų eurų) dydžio bauda.

Savo skundą pareiškėjas motyvavo tuo, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai dirbo atmestinai, neįsigilino į aplinkybes, neatsižvelgė į eismo sąlygas, neatliko išsamios įvykio vietos apžiūros. Pažymi, kad į įvykio vietą buvo atvykę du pareigūnų ekipažai, kurių nuomonė dėl įvykio kaltininko išsiskyrė. Atvykęs antrasis ekipažas neatlikęs matavimų konstatavo, kad dėl įvykio kaltas pareiškėjas, ką rodo padangų žymės ir ant nukentėjusiojo transporto priemonės matoma pirminio smūgio žymė. Pareiškėjas su šiuo teiginiu nesutiko, nurodo, kad jei jis būtų pavažiavęs į priekį ir dėl to į jį būtų atsitrenkęs nukentėjusiojo vairuojamas automobilis , jo transporto priemonės pažeidimai būtų visai kitokie, t. y smūgio vieta būtų daugiau į automobilio priekinę dalį, o ne į šoną Ši aplinkybė yra matoma iš prie skundo pridėtų fotonuotraukų, kurios darytos iškart po įvykio, ir kuriose matyti, kad nukentėjusiojo automobilis yra patrauktas iš pirminės įvykio vietos. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad šaligatvio aukštis toje vietoje siekia 10-15 cm , tačiau dėl susidariusios sniego sankaupos yra susiformavęs nuožulnumas. Policijos pareigūnams ši aplinkybė nepasirodė reikšminga, jie net nesvarstė, kad nukentėjusiojo automobilis, bandydamas apvažiuoti pareiškėjo automobilį, galėjo tiesiog nuslįsti ir atsitrenkti į jo automobilį. Policijai taip nepasirodė reikšminga aplinkybė, kad nukentėjusysis iškart po įvykio patraukė savo automobilį, nespėjus užfiksuoti įvykio vietos. Patraukus automobilį kiti eismo dalyviai sunaikino galimus įvykio pėdsakus.

Skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjęs asmuo ne kartą žodžiu paminėjo, kad kaltininko automobilis sustojo kairėje ir jis pamanė, kad jį praleidžia, dėl ko nusprendė automobilį apvažiuoti. Šie žodžiai patvirtina faktines aplinkybes, kad pareiškėjas sustojo ir norėjo judėti atbuline eiga, tikslu pasistatyti automobilį kelkraštyje. Ši aplinkybė policijos pareigūnų apskritai nebuvo užfiksuota, o rašydamas pareiškimą nukentėjusysis jau nurodė visai kitas aplinkybes, supratęs, kad prieš tai nurodyta jo aplinkybė gali būti jam nenaudinga. Taip pat nukentėjusysis pateiktame paaiškinime nurodė skirtingas faktines aplinkybes. Pradžioje jis nurodė, kad buvo sustojęs, o vėliau nurodė, kad buvo tik pristabdęs. Šiuo atveju būtų aktualus nukentėjusiojo važiavimo greitis įvykio metu.

Policijos pareigūnai pareiškėjo kaltę nustatė remdamiesi padarytais automobilio apgadinimais, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad jokie apgadinimų aukščio matavimai, sulyginimai nebuvo atlikti. Nebuvo svarstoma ar automobilių apgadinimai nėra senesni, kadangi abi transporto priemonės nenaujos. Šias aplinkybes galėtų patvirtinti arba paneigti ekspertizė.

Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra padaryta klaida, vietoj KET 10 p. turėjo būti nurodytas 101 p.

Anot pareiškėjo lieka neaišku kodėl teigiama, kad jis nesilaikė KET 9 p. reikalavimų, o nukentėjusysis elgėsi apdairiai, ir atsargiai, kadangi jei jis elgtųsi apdairiai jis būtų sustojęs ir palaukęs , kol pareiškėjo automobilis baigs manevrą. Pareiškėjo nuomone būtent nukentėjusysis elgėsi neatsargiai ir neapdairiai , neįsitikino, kad važiuoti saugu , kadangi susidūrimo metu pareiškėjo automobilis stovėjo , o nukentėjusysis nesustojo, neįsitikino, kad apvažiuoti automobilį saugu ir neleido baigti pradėto manevro.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad LR Konstitucijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti vertinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. V. skundą jame nurodytais motyvais palaikė, nurodė, kad važiavo Skroblų g. kur kelias nepažymėtas juostomis , norėdamas prisiparkuoti kairėje kelio pusėje įvažiavo į laisvą vietą ir sustojo. Dar prieš įvažiuodamas matė kaip į priešingą eismo juostą įsuka „Peugeot 406“ automobilis. Sustojus, jam žiūrint į galinį vaizdo veidrodėlį, tas automobilis atsitrenkė į jo stovintį automobilį. Jis mano, kad eismo įvykis įvyko dėl nepakankamo nukentėjusiojo vairavimo stažo, kuomet jis neįvertino eismo sąlygų, ir neapdairumo.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. P. parodė, kad jam bevažiuojant Skroblų g. ties 19 namu jis pamatė priešais įvažiuojantį „Audi“. Dešinėje pusėje stovėjo remontuojamas automobilis. Vietos pravažiuoti buvo vienam automobiliui. Kadangi „Audi“ nusuko kairiau jis pamanė, kad jį praleidžia , todėl nedideliu greičiu judėjo į priekį. Pravažiavęs remontuojamą automobilį pajuto staigų smūgį į automobilio dešinę pusę.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. M. parodė, kad pažeidimo protokolą surašė A. V. remdamasis paliktais „Audi“ automobilio pėdsakais, kurie būtų kitokie jei įvykis būtų įvykęs pažeidėjo nurodytomis aplinkybėmis. Visas detales jis išdėstė savo tarnybiniame pranešime.

Liudytojas A. S. parodė , kad sudarė įvykio schemą. Kiek atsimena , nukentėjusysis paaiškino, kad automobilis „Audi“ norėjo prisiparkuoti, tačiau iš pirmo karto nepavykus, jis pavažiavo į priekį, ko pasėkoje ir įvyko susidūrimas. Visa situacija labiau atitiko nukentėjusiojo paaiškinimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno 2016-01-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-01-23, apie 14.20 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Skroblų g. 19, Vilniuje, įvyko eismo įvykis. Nuvykus į įvykio vietą buvo rasti du apgadinti automobiliai. Apžiūrėjus abiejų automobilių pažeidimus buvo pastebėta, kad automobilio “ Peugeot 406” v/n (duomenys neskelbtini) pradinio smūgio vietoje yra įlenkimas, taip pat nuleistas priekinis dešinysis ratas. Apžiūrėjus „Audi A6WW“, v/n (duomenys neskelbtini), automobilį pastebėta smūgio vieta, kuri buvo rato apačioje. Nukentėjusiojo automobilis buvo patrauktas iš pradinės įvykio vietos, kad netrukdytų eismui. ( b.l. 12-13)

Eismo įvykio vietos 2016-01-23 schemoje nurodyta eismo įvykio vietos vieta – Skroblų g. 19. Užfiksuota, „Audi A6WW“ automobilio padangų protektorius ir slydimo žymės, “Peugeot 406” automobilio stabdymo žymės su tuščiu ratu. Visos esminės aplinkybės schemoje užfiksuotos, todėl pareiškėjo teiginys, kad įvykio vietos apžiūra atlikta neišsamiai nepagrįstas. (b.l. 14).

Papildomuose duomenyse užfiksuota, kad eismo įvykio metu transporto priemonei „Audi A6WW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 179, kurią vairavo A. V., apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas. Transporto priemonės “Peugeot 406” , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo A. P., apgadintas priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas. (b.l. 15).

Byloje yra pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilių pažeidimai, bei padangų palikti pėdsakai ( b.l. 46-47)

Teismas, vertindamas skundo argumentus, apklaustų asmenų (A. V., A. P.), paaiškinimus duotus teisme bei jų rašytinius paaiškinimus tyrimo metu (b.l. 42,43), liudytojų ( D. M. , A. Stuglio ) paaiškinimus teisme bei rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą nėra.

Išklausius asmenis, ištyrus kitus bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad aplinkybių, kurias būtų galima tirti papildomai, nenustatyta, prieštaravimų tarp A. V. ir A. P. parodymų teisminio bylos nagrinėjimo metu pašalinti nepavyko, tačiau byloje surinkta medžiaga ir liudytojų paaiškinimai, užfiksuoti automobilių apgadinimai ir palikti automobilių padangų pėdsakai paneigia pareiškėjo teiginius ir leidžia teismui konstatuoti, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo A. V. veiksmai, kuomet jis , 2016 m. sausio 23 d. apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Skroblų g. 19, vairuodamas automobilį „Audi A6WW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas judėti buvo neatidus, neįsitikino ar tai saugu, nedavė kelio pravažiuojančiam automobiliui „Peugeot 406“ v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. P., su juo susidūrė bei apgadino abu automobilius.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas išsamiai ištyrus ir įvertinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės administracinio tiesės pažeidimo kvalifikavimui, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Gubarytės 2016 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 10N-49669057-16 turi būti paliktas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Gubarytės 2016 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. 10N-49669057-16 palikti nepakeistą ir A. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.