Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-27 · Civilinė byla Nr. 2S-1521-413/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-27
Bylos Nr.
2S-1521-413/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-22463-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“
Civilinė byla Nr. 2S-1521-413/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-22463-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.9.1.3.; 3.4.5.11; 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“ direktoriaus A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio R. B. pareiškimą dėl baudos paskyrimo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“ direktoriui A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

A. R. B. kontoroje pateikta vykdyti Kauno apylinkės teismo 2016 m,. lapkričio 8 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria teismas nutarė areštuoti atsakovės UAB „Solanika“ žinioje esantį turtą. Antstolis, vykdydamas minėtą nutartį, 2016 m. gruodžio 21 d. surašė ir išsiuntė UAB „Solanika“ reikalavimą dėl informacijos pateikimo apie turimą turtą, kuriame pareikalavo sudaryti antstoliui sąlygas nurodytų areštuotų daiktų/prekių apžiūrai iki 2017 m. sausio 5 d., tačiau ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo šio reikalavimo gavimo dienos, raštu nurodant tikslų apžiūros laiką ir vietą, kartu nurodydamas, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą teismas gali skirti baudą.2017 m. sausio 3 d. UAB „Solanika“ vadovas raštu informavo antstolį apie tai, kad UAB „Solanika“ niekada nutartyje ir reikalavime išvardintų daiktų ar prekių nebuvo įsigijusi, kaip bendrovės turto, niekada neturėjo pareigų šių prekių ar daiktų atžvilgiu, todėl niekaip savęs nesieja su nutartyje ir reikalavime išvardintais objektais, negali pateikti apžiūrai, nurodyti apžiūros laiko ir vietos. Antstolis R. B. kreipėsi į teismą, prašydamas skirti UAB „Solanika“ direktoriui A. A. baudą už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi prašymą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies – paskyrė UAB „Solanika“ vadovui A. A. už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą vienkartinę 200 Eur baudą. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė konstatavęs, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad antstolio reikalavimą sudaryti jam sąlygas įvykdyti teismo nutartį įmonės direktorius neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Spręsdamas klausimą dėl konkretaus baudos dydžio, teismas atsižvelgė į išieškomą pagrindinę skolą (25 178,05 Eur), vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, todėl nusprendė paskirti UAB „Solanika“ vadovui vienkartinę 200 Eur baudą (CPK 585 straipsnis).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Solanika“ direktorius A. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį ir atmesti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas laikė svarbia aplinkybe tai, kad UAB „Solanika“ apžiūros objektų neturi, tačiau minėtą aplinkybę nelaikė eliminuojančia vadovo atsakomybę, todėl skyrė mažesnę baudą nei prašė antstolis. Apelianto nuomone, teismas šiuo atveju turėjo ne mažinti prašomą skirti baudą, bet jos iš viso neskirti, kadangi daiktų apžiūros negalima įgyvendinti dėl esminės priežasties – apeliantas apžiūros objektų neturi. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad suinteresuotas asmuo atliko priešiškus veiksmus. Priešingai, apeliantas bendravo su antstoliu ir nurodė priežastis, dėl kurių negali įgyvendinti antstolio reikalavimo. Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, kokiu būdu būtų galima įvykdyti antstolio reikalavimą, t. y. kokiu būdu būtų galima pateikti objektus apžiūrai, kai šių objektų nėra fiziškai. Apelianto nuomone, antstolis, pradėdamas vykdyti teismo nutartį, privalėjo atlikti CPK 654 straipsnyje numatytus veiksmus, iškvieti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas CPK 639, 640, 643, 644 straipsniuose. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „Marijampolės komprojektas“ prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Nagrinėjamu atveju yra svarbi ta aplinkybė, kad UAB „Solanika“ neskundė Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas ir kuri perduota vykdyti antstoliui R. B.. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad UAB „Solanika“ negalėjo objektyviai įvykdyti antstolio reikalavimų, nes neturi patvarkyme išvardyto turto. Priešingai nei nurodo apeliantas, jis veikė ne kaip atsakingas asmuo, kadangi antstoliui pareikalavus sudaryti galimybę apžiūrėti apelianto žinioje esančius daiktus, pastarasis turėjo įleisti antstolį į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas ir sudaryti galimybę apžiūrėti teismo nutartyje išvardytus daiktus arba leisti įsitikinti, jog tų daiktų atsakovo gamybinėse patalpose nėra. Nors apeliantas nurodo, kad negalėjo pateikti daiktų apžiūrai, antstolis patvarkymu neprašė pateikti nutartyje išvardytus daiktus apžiūrai, o reikalavo sudaryti galimybę juos apžiūrėti. UAB „Solanika“ tokios galimybės nesudarė, todėl laikytina, kad antstolio reikalavimų neįvykdė. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad apeliantui nebuvo išaiškintos CPK 639, 640, 643, 644 straipsnyje nurodytos teisės bei pareigos, dėl ko antstolis neva pažeidė CPK 654 straipsnio reikalavimus. Pažymi, kad minėtas straipsnis yra dispozityvus ir nenustato antstoliui prievolės vykdyti jame išvardytus veiksmus ir šiuo atveju neturėjo būti taikomas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuoto asmeniui vadovui už antstolio reikalavimų nevykdymą buvo paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1784-435/2017, kurioje ieškovė UAB „Marijampolės komprojektas” yra pareiškusi ieškinį atsakovei UAB „Solanika” dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškinyje išvardytas turtas, kuris, pasak ieškovės, buvo laikomas gamybinėse patalpose, esančiose adresu Europos pr. 122A, Kaunas, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Solanika“. Ieškovės prašymu Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ginčo turtą, esantį adresu Europos pr. 122A, Kaunas, nutartį pavedė vykdyti ieškovės pasirinktam antstoliui ir atsakovei UAB „Solanika“. Minėta nutartis pateikta vykdyti antstoliui R. B., kuris 2016 m. gruodžio 21 d. surašė ir išsiuntė UAB „Solanika“ reikalavimą dėl informacijos pateikimo apie turimą turtą, kuriame pareikalavo sudaryti antstoliui sąlygas nurodytų areštuotų daiktų/prekių apžiūrai iki 2017 m. sausio 5 d., tačiau ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo šio reikalavimo gavimo dienos, raštu nurodant tikslų apžiūros laiką ir vietą, kartu nurodydamas, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą teismas gali skirti baudą. 2017 m. sausio 3 d. UAB „Solanika“ vadovas raštu informavo antstolį apie tai, kad UAB „Solanika“ niekada nutartyje ir reikalavime išvardintų daiktų ar prekių nebuvo įsigijusi, kaip bendrovės turto, niekada neturėjo pareigų šių prekių ar daiktų atžvilgiu, todėl niekaip savęs nesieja su nutartyje ir reikalavime išvardintais objektais, negali pateikti jų apžiūrai, nurodyti apžiūros laiko ir vietos. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs antstolio prašymą, už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą UAB „Solanika“ direktoriui A. A. skyrė vienkartinę 200 baudą. Atskiruoju skundu apeliantas kvestionuoja skundžiamą nutartį, teigdamas, kad bauda paskirta nepagrįstai, kadangi daiktų apžiūros negalima įgyvendinti dėl esminės priežasties – UAB „Solanika“ apžiūros objektų neturi, apie tai informavo antstolį, todėl jos veiksmai negali būti laikomi kaip antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymas. Pažymėtina, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui ar kitam už teismo sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, svarbus nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri pateikta vykdyti antstoliui, turinys. Minėta nutartimi teismas areštavo turtą, esantį adresu Europos pr. 122A, Kaunas (pagal VĮ Registrų centras duomenis patalpų adresas: Europos pr. 122, Kaunas), kuri pavesta vykdyti ieškovei UAB „Marijampolės komprojektas“ paskirtam antstoliui bei atsakovei UAB „Solanika“. Minėtos nutarties UAB „Solanika“ neskundė, vadinasi sprendė, kad nutartis yra pagrįsta. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, todėl jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas, o asmenims, nevykdantiems jų atžvilgiu priimtų įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, gali būti taikomos atitinkamos procesinės sankcijos. Taigi, šiuo atveju UAB „Solanika“, būdama įpareigota vykdyti minėtą nutartį, turėjo imtis aktyvių veiksmų, siekiant įgyvendinti nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nors apeliantas teigia, kad buvo aktyvus ir gavęs iš antstolio įpareigojimą dėl informacijos apie turtą pateikimo, per nustatytą terminą išsiuntė atsakymą, jame nurodydamas, kad negali pateikti antstoliui prašomo turto apžiūrai bei nurodyti apžiūros laiko ir vietos, kas, jo nuomone, nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio įpareigojimų nevykdymo, sutikti su tokiais argumentais teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad antstolio patvarkymu apeliantas nebuvo įpareigota pateikti areštuotų daiktų apžiūrai, antstolis reikalavo sudaryti sąlygas areštuotų daiktų/prekių apžiūrai. Taigi, kaip teisingai pažymėjo ieškovas, antstoliui pareikalavus sudaryti galimybę apžiūrėti apelianto žinioje esančius daiktus, pastarasis turėjo įleisti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas ir sudaryti galimybę apžiūrėti teismo nutartyje išvardytus daiktus arba leisti įsitikinti, jog tų daiktų UAB „Solanika“ gamybinėse patalpose nėra. Taigi, apeliantui nesudarius galimybių antstoliui apžiūrėti patalpas, kuriose galimai buvo areštuoti daiktai/prekės, pripažintina, kad apeliantas neįvykdė antstolio reikalavimų, o nurodytas antstolio reikalavimo neįvykdymo priežastys nesudaro pagrindo daryti kitokios išvados. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, neteisingai interpretuodamas skundžiamą nutartį, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę apie tai, kad UAB „Solanika“ apžiūros objektų neturi, kaip svarbią, todėl sumažino prašomos priteisti baudos dydį. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog antstolio reikalavimo sudaryti sąlygas nurodyti areštuotų daiktų/prekių apžiūrai direktorius neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus baudos dydžio, teismas atsižvelgė į išieškomą pagrindinę skolą (25 178,05 Eur), vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, todėl skirtiną baudą sumažino iki 200 Eur. Kiti atskirojo skundo argumentai skundžiamos nutarties teisėtumui reikšmės neturi, todėl teismas plačiau dėl atskirojo skundo nepasisako. Remiantis tuo, kas nurodyta, yra pagrindas konstatuoti, kad Kauno apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, dėl ko atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas