Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-29 · Civilinė byla Nr. 2-2773/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-12-29Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-18Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-29
Bylos Nr.
2-2773/2011
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02641-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
Atsakovas
E. V. G., Z. G.
Ieškovas
akcinės bendrovės DnB NORD banko
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2773/2011Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02641-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovėms E. V. G. ir Z. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl laikinosios apsaugos priemonės – konkretaus nekilnojamojo daikto arešto - taikymo pagrįstumo.

Šalies argumentai

Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia tarp atsakovių E. V. G. ir Z. G. 2011 m. vasario 10 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VB7-1106 ir taikyti restituciją natūra – grąžinti atsakovės E. V. G. nuosavybėn butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovei Z. G. nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti, kitaip suvaržyti ar mažinti jo vertę. Ieškovo teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą suponavo atsakovės E. V. G. elgesys, kuomet ji, iškilus priverstinio skolos išieškojimo grėsmei, perleido turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, tiesiogiai su ja susijusiam asmeniui – kitai atsakovei. Toks atsakovės E. V. G. elgesys patvirtino jos nesąžiningumą bei grėsmę, jog šis turtas gali būti ir toliau perleistas, įkeistas ar kitaip apsunkintas, siekiant išvengti restitucijos įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi tenkino ieškovo AB DnB NORD banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo atsakovei Z. G. nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti, kitaip suvaržyti ar mažinti jo vertę. Teismas nustatė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog ginčijamas sandoris sudarytas nesąžiningais atsakovių veiksmais: atsakovė E. V. G., būdama ieškovo skolininke, perleido jai nuosavybės teise priklausantį vertingą ir ieškovui neįkeistą turtą trečiajam asmeniui – savo motinai, tuo pažeisdama ieškovo interesus. Nesąžiningas atsakovių elgesys kelia grėsmę galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovė Z. G., siekdama išvengti galimo ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo, gali imtis veiksmų įsigytą turtą perleisti tretiesiems asmenims. Kadangi ieškovo reikalavimai nukreipti į ginčijamu sandoriu atsakovės Z. G. įsigytą nekilnojamąjį turtą, teismas šiam turtui taikė areštą (CPK 145 str. 1 d.). Teismas iš pridėtų dokumentų nustatė, jog ieškovas, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įrodė, kad jam įkeisto turto nepakanka pareikštam reikalavimui užtikrinti (CPK 178 str.), dėl ko yra objektyvus ir būtinas pagrindas ieškovo reikalavimo užtikrinimui taikyti laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Teismas nusprendė laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovei, nes toks pranešimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė E. V. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį. Atsakovė teigia, kad ieškovas įvardino tik savo nuomonę bei jokiais įrodymais nepagrįstas prielaidas, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Atsakovė E. V. G. ieškovo pranešimą dėl kredito sutarties nutraukimo gavo tik 2011 m. vasario 12 d., tai yra jau po 2011 m. lapkričio mėnesį įvykusio buto perleidimo. Be to, atsakovė butą pardavė savo mamai dėl to, kad ši, būdama gydytoja padeda atsakovei auginti neįgalų vaiką. Šiuo metu atsakovė E. V. G. skiriasi su vyru, todėl jai po skyrybų atiteks ne mažiau kaip 1 000 000 Lt vertės turto, iš kurio atsakovė galės patenkinti ieškovo reikalavimus.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti bei palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį. Nurodo, kad ieškiniu yra siekiama ne skolos priteisimo, o restitucijos pritaikymo, todėl teismui areštavus butą, nebuvo pažeistas laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principas. Atsakovės elgesio nesąžiningumą įrodo tai, kad butas buvo perleistas jos artimajai giminaitei po to, kai iškilo priverstinio skolos išieškojimo grėsmė. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie jos turtinės padėties pagerėjimą. Atsakovės argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, nenagrinėtini, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymą. Vadinasi, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis turi būti parenkama ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus byloje pareikšto ieškinio dalyko pobūdį ir aplinkybes, keliančias grėsmę galimai tenkintino ieškinio reikalavimo įvykdymui.

Nagrinėjamu atveju iš byloje pareikštų ieškinio reikalavimų matyti, kad galimai juos patenkinus, tai yra pripažinus negaliojančia tarp atsakovių E. V. G. ir Z. G. 2011 m. vasario 10 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VB7-1106 ir pritaikius restituciją natūra – grąžinus atsakovės E. V. G. nuosavybėn butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo natūra įvykdymas tiesiogiai priklausys nuo atsakovės Z. G. turimos galimybės naudotis ir disponuoti butu. Vadinasi, šioje byloje laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti užtikrintas būtent buto išsaugojimas atsakovės Z. G. dispozicijoje bei nustatytas apribojimas atsakovei mažinti šio buto vertę ar kitaip apsunkinti galimą jo perdavimą kitai atsakovei E. V. G. iki bylos nagrinėjimo pabaigos.

Skundžiama nutartimi teismas pritaikė buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant atsakovei Z. G. areštuotą turtą perleisti, įkeisti, kitaip suvaržyti ar mažinti jo vertę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisines nuostatas bei šioje byloje vykstančio ginčo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį bei nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.). Tuo tarpu atsakovė E. V. G. atskirajame skunde teigdama, kad laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta nepagrįstai, nes ji butą perleido kitai atsakovei Z. G., nežinodama apie kredito sutarties nutraukimą, šios savo prielaidos neįrodė. Priešingai, iš ieškinio argumentų matyti, kad atsakovei apie numatomą kredito sutarties nutraukimą dėl jos sutartinių įsipareigojimų nevykdymo buvo pranešta dar 2010 m. gruodžio 14 d. raštu (b.l. 3), tuo tarpu ginčijama buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2011 m. vasario 12 d. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nepaneigė skundžiamoje nutartyje nustatytos grėsmės, jog ginčijamas butas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, egzistavimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo šioje byloje (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nesusijusius su šioje byloje taikytinomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovės atskirojo skundo argumentus, jog atsakovei nutraukus santuoką su sutuoktiniu, ji įgis 1 000 000 Lt vertės turto. Kaip aukščiau nutartyje buvo minėta, laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama užtikrinti konkretaus galimai patenkinto ieškinio reikalavimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl konkretaus sandorio, kuriuo buvo perleistas butas, nuginčijimo, o ne dėl pinigų sumos priteisimo. Vadinasi, atsakovės E. V. G. turtinė padėtis ir turimo turto vertė neįtakoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų šioje byloje. Tuo tarpu kaip ši aplinkybė įtakotų paties ieškinio reikalavimo pagrįstumą, taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra nagrinėjama.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarties, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 338 str.). Todėl atsakovės atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė MilašienėEgidijus Žironas