Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-116-189/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-01-29
Bylos Nr.: eI-116-189/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03848-2017-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Bronius Januška, Egidija Puzinskaitė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas: A. P.
Atsakovas: Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-116-189/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03848-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui J. S., M. P.,atsakovės atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–4), prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA, Agentūra) 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. BR6-2259151 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – Sprendimas) dalis, kuriose konstatuota, kad: a) pareiškėja padarė pažeidimą - neįrodė valdymo teisės į visą 2016 m. paraiškoje (toliau – Paraiška) deklaruotą plotą, t. y. į 9,14 ha; b) pareiškėja padarė pažeidimą - netinkamai deklaravo EASV kiekį; c) pareiškėjai skirtina ilgalaikė 280,85 Eur sankcija; 2) įpareigoti NMA iš naujo atlikti pareiškėjos 2016 m. Paraiškos vertinimą; 3) pareiškėjos naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Skundė nurodo, kad su skundžiamu sprendimu nesutinka dalyse, kuriuose konstatuota, kad pareiškėja neįrodė valdymo teisės į visą 2016 m. Paraiškoje deklaruotą plotą ir kad pareiškėja nesilaikė kriterijaus žalinimo išmokai gauti, t. y. pareiškėjas nedeklaruoja tinkamo kiekio ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės (toliau – EASV).

Pareiškėjos įsitikinimu, NMA žemės valdymo teisių pagrindimą vertino formaliai, neįvertino, kad de facto pareiškėja buvo 9,14 ha ploto valdytoja, kad ji šį plotą valdė teisėtai.

Nurodo, kad pareiškėja buvo įgijusi žemės valdymo teisę iš savo sutuoktinio L. P. į 3,59 ha žemės sklypą, kontrolinis Nr. (duomenys neskelbtini) (skundžiamame sprendime klaidingai nurodytas šio sklypo numeris kaip (duomenys neskelbtini)), pagal kurį deklaruotas plotas - 8,30 ha, deklaruotas pasėlis GRI. Be to, pareiškėja buvo įgijusi žemės valdymo teisę iš savo svainio M. P. į 0,82 ir 2,64 ha ploto žemę, konkrečiai į skundžiamame sprendime nurodytus šiuos žemės sklypus: (1) žemės sklypą, kontrolinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį deklaruotas plotas - 18,24 ha, deklaruotas pasėlis GRI; (2) žemės sklypą, kontrolinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį deklaruotas plotas - 1,52 ha, deklaruotas pasėlis - ŽIR. Šie žemės sklypai, nors Paraiškos pateikimo metu dar nebuvo suformuotas, bet pareiškėjos sutuoktiniui ir svainiui M. P. buvo suteikti naudotis pagal Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Panevėžio skyriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. 23VĮ-(14.23.2.)-1309. Todėl NMA nepagrįstai vertino, kad pareiškėja neįrodė valdymo teisės į 5,34 (3,59+1,67+1,01) ha plotą. Be to, leidimai buvo suteikti naudotis valstybine žeme L. P. ir M. P., kurie suteikė teisę ja naudotis pareiškėjai. Šiuo metu 7,05 (3,59+0,82+2,64) ha ploto valstybinės žemės yra suformuoti kaip sklypai ir perduoti pareiškėjos sutuoktiniui L. P. ir jos svainiui M. P. nuomai pagal valstybinės žemės nuomos sutartį su NŽT.

Be to, pareiškėja žemės sklypo, kontrolinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo deklaruotas 3,66 ha plotas, deklaruotas pasėlis ŽIR, valdymo teisę pagrindė pateikdama panaudos sutartį, pasirašytą su L. K., kuris yra minėtos žemės faktinis ir teisėtas valdytojas. Papildomai pareiškėja pateikė atsakovei 2003 m. balandžio 23 d. Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuris patvirtina, kad K. K. paveldėjo savo motinos L. K. turtą. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės įregistruotos mirusiosios L. K. vardu, buvo suformuotas tik 2013 m. rugsėjo 26 d. bei įregistruotas 2014 m. rugsėjo 18 d. NŽT sprendimo pagrindu, todėl paveldėjimo teisės liudijime jis nėra nurodytas. Tačiau aplinkybė, kad K. K., būdamas viso palikėjos turto paveldėtojas ir faktinis valdytojas (faktinis paveldėjimo priėmėjas) iki šiol nėra įregistravęs žemės sklypo savo vardu, nekeičia fakto, kad K. K. žemės sklypą kaip palikimą priėmė faktiniu valdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis), valdymo teisę į šį žemės sklypą K. K. turi, tokią teisė jis įgijo teisėtai ir sąžiningai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis), teisė nėra ginčijama ar nuginčyta, todėl K. K. turėjo teisę pareiškėjai perduoti žemės sklypą valdymui. Atsižvelgiant į tai, NMA nepagrįstai vertino, kad pareiškėja neįrodė valdymo teisės į 3,66 ha žemės plotą.

Nurodo, kad skundžiamo sprendimo lentelėje nurodyta, jog pareiškėja nepagrindė 0,14 ha valdymo teisių į žemės sklypą, kontrolinis Nr. (duomenys neskelbtini), deklaruotas plotas 8,75 ha, deklaruotas pasėlis KVV. Iš tokio motyvo apskritai neaišku, kurią konkrečiai dalį NMA laiko nepagrįsta. Be to, galima spręsti, kad likusią kontrolinio žemės sklypo dalies valdymą pareiškėja pagrindė. Todėl pareiškėja vertina, kad NMA tiksliai nenurodžius ir nepaaiškinus ir nepavaizdavus schemoje, kurios konkrečiai dalies valdymo pareiškėja nepagrindė, sprendimo dalis, jog pareiškėja nepagrindė 0,14 ha ploto žemės valdymo teisių, yra nepagrįsta.

Pareiškėja pažymi, kad dėl nebaigtos valstybinės žemės reformos procedūrų, nesant suformuotiems valstybinės žemės sklypams, ji negalėjo pateikti papildomai nei sutarčių su NŽT, nei sutikimų iš NŽT naudotis valstybine žeme, nors de facto žeme naudojosi, de facto žemėje vykdė žemės ūkio veiklą. NMA situacija buvo ne kartą paaiškinta, tačiau ji formaliai administravo pareiškėjos Paraišką. Valdymo teisę pareiškėja galėjo įgyti ne tik nuomos, panaudos pagrindu, bet ir žodžiu sutarusi su žemės valdytojais ar faktiniu žemės naudojimu, kai dėl tokio naudojimo žemės savininkas ar valdytojas neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, NMA nepagrįstai vertino, kad pareiškėja nebuvo įgijusi valdymo teisių į valstybinė žemę ar valdymo teisių į privačios nuosavybės žemę, kurią de facto naudojo žemės ūkio veiklai vykdyti.

Dėl kriterijaus žalinimo išmokai gauti

nurodo, kad NMA nepagrįstai vertino, jog pareiškėja neįrodė valdymo teisės į 3,66 ha ploto ir 1,01 ha ploto pasėlį ŽIR. Tuo atveju, jeigu pasėlio ŽIR plotai yra deklaruoti pagrįstai, pareiškėja negali būti laikoma pažeidusi pareigą deklaruoti 4,0985 ha EASV ploto.

Nustačius, kad pareiškėja tinkamai deklaravo ir likusį pasėlių ŽIR plotą, lygų 4,67 ha (3,66+1,01), bendras pasėlių ŽIR deklaruotas plotas būtų 7,32 ha, kuris atitinka 5,124 ha EASV plotą (7,32x0,7=5,124 ha), pareiškėja pripažintina tinkamai deklaravusi EASV plotą bei nepažeidusi Taisyklių nuostatų.

Dėl pritaikytų sankcijų ir išmokos dydžio

nurodo, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjai negalėjo būti skirta 280,85 Eur ilgalaikė sankcija bei turėjo būti skirta didesnė išmoka, nes pareiškėja pagrindė valdymo teises į visą deklaruota 91,11 ha ploto žemę.

Pripažinus, kad skundžiamas Sprendimas dalyje dėl Paraiškoje neįrodytos valdymo teisės į 9,14 ha ploto žemę ir dalyje dėl EASV netinkamo deklaravimo, yra nepagrįstas bei naikintinas, atitinkamai yra panaikintina ilgalaikė sankcija, o išmokos suma tikslintina.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2018 m. spalio 31 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose išdėstė analogiškus argumentus kaip ir skunde. Papildomai paaiškino, kad V. B. 0,9 ha sklypą buvo išsinuomavęs iš žemės ūkio kooperatyvo „Prie Paįstrio“ pagal 2015 m. balandžio 9 d. nuomos sutartį. Pareiškėja ir ŽŪK „Prie Paįstrio“ buvo sudarę 2015 m. balandžio 1 d. bendradarbiavimo sutartį (3 t., b. l. 1–27).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti (2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 1–8).

Nurodo, kad 2016 m. Paraiškos administravimo metu nustatytas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame pareiškėja deklaravo 8,75 ha KVV (vasariniai kviečiai), 0,10 ha ploto dvigubo deklaravimo atvejis (atitinkama lauko dalis deklaruota ir kito pareiškėjo 2016 m. paraiškoje). Kadangi dvigubo deklaravimo plotas ne didesnis nei 0,10 ha, žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentų dėl šio neatitikimo pareiškėjos prašyta nebuvo, tačiau minėtų dokumentų pareiškėjos buvo paprašyta 2016 m. gruodžio 9 d. pranešimu ir 2017 m. kovo 7 d. pranešimu, kuriuose nurodyta pateikti visų 2016 m. Paraiškoje deklaruotų plotų valdymo teisę įrodančius dokumentus. Pareiškėjams, per nustatytą terminą nepateikusiems prašomų dokumentų/pateikusiems dokumentus ne visų deklaruotų plotų, taikomos Taisyklėse nurodytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo.

Pareiškėja, atsakydama į gautus pranešimus, 2017 m. sausio 13 d., 2017 m. balandžio 10 d., 2017 m. rugpjūčio 21 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. pateikė dokumentus, kuriuos įvertinus nustatyta, kad pareiškėja pateikė ne viso 2016 m. Paraiškoje deklaruoto ploto žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus, t. y. neįrodyta valdymo teisė į 9,14 ha.

Pareiškėjos 2016 m. Paraiškoje dėl I-ojo ir II-ojo pažeidimo nustatytas faktinis galutinis 81,97 ha ariamos žemės plotas viršija Taisyklių 39 punkte nustatytą 15 ha ariamos žemės ploto ribą, todėl pareiškėjai buvo privalu atitikti žalinimo išmokos reikalavimus, nustatytus Taisyklių 39 punkte – deklaruoti mažiausiai 5 proc. EASV, t. y. buvo privalu deklaruoti 4,0985 ha EASV ploto (81,97 ha (2016 m. Paraiškoje nustatytas faktinis ariamosios žemės plotas) x 5 proc. (Taisyklių 39 punkte nurodyta procentinė dalis, kurią privalo sudaryti EASV) /100 proc. = 4,0985 ha). 2016 m. Paraiškoje deklaruotas ir faktiškai nustatytas 2,65 ha žirnių (ŽIR) plotas pagal Taisyklių 39.2 papunktį atitinka 1,855 ha EASV plotą (2,65 ha x 0,7 ha EASV), t. y. pareiškėjos pateikta Paraiška neatitinka Taisyklių 49 punkto reikalavimo, t. y., siekdama atitikti žalinimo reikalavimus, pareiškėja privalėjo deklaruoti 4,0985 ha EASV, tačiau nustatytas 1,855 ha EASV plotas.

Nurodo, kad iš pareiškėjos pateiktų dokumentų nustatyta, kad leidimas naudotis valstybine žeme buvo išduotas L. P. ir M. P. NŽT Panevėžio skyriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1309, todėl pateikti dokumentai nepagrindžia 2016 m. Paraiškoje deklaruotų laukų valdymo teisės. Pažymi, kad, išnagrinėjus pateiktus dokumentus (susitarimus) ir įvertinus Nekilnojamo turto registro informaciją apie pareiškėjos 2016 m. Paraiškoje deklaruotų sklypų nuosavybės teises, paaiškėjo, jog susitarimuose nurodytų sklypų valdymo teisė nepriklauso tiems asmenims, su kuriais pareiškėja sudaro susitarimus dėl leidimo naudotis žemės sklypais, t. y. Susitarime Nr. 1 nurodyti sklypai registro duomenimis nuosavybės (panaudos, nuomos ar pan.) teise nepriklauso ŽŪK „Prie Paįstrio“, o Susitarimuose Nr. 2 ir Nr. 3 nuosavybės (panaudos, nuomos ar pan.) teise taip pat nepriklauso asmenims, su kuriais pareiškėja pasirašė minėtus susitarimus. Be kita ko, pareiškėja nepateikė žemės savininkų leidimo subnuomai tretiesiems asmenims, su kuriais sudarė susitarimus, nes žemės sklypus subnuomoti (duoti leidimą subnuomai) gali tik žemės sklypų savininkas. Teisės aktuose reglamentuota, kada asmuo gali leisti jam išnuomotą valstybinę žemę naudoti kitiems asmenims. Be to, NMA remdamasi Registrų centro duomenimis nustatė, jog minėtas žemės sklypas K. K. nuosavybes teise nepriklauso, t. y. nėra duomenų, kad asmuo šį žemės sklypą būtų registravęs savo vardu. NMA neginčija galimo K. K. palikimu priklausančio turto perėmimo faktiniu valdymu, tačiau NMA, administruodama Paraišką, negali remtis pateikta panaudos sutartimi, kai tuo tarpu nei pagal Registrų centro duomenų sistemos duomenis, nei pagal kitus pareiškėjos ar kitų institucijų pateiktus duomenis nėra galima nustatyti, kad konkretus žemės sklypas nuosavybės teise priklauso K. K..

Atsakant į pareiškėjos argumentą, jog NMA nepagrindė, tiksliai nenurodė, nepaaiškino ir nepavaizdavo schemoje KŽS (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 dalies, t. y. 0,14 ha ploto, kuris nustatytas kaip netinkamas dėl nepateiktų valdymo teisę įrodančių dokumentų, NMA nurodo, jog rėmėsi Registrų centro duomenimis, kuriuose matoma, kad 0,14 ha priklauso ne pareiškėjai.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, atmestini pareiškėjos argumentai dėl sankcijos netaikymo už tai, kad pareiškėja nedeklaruoja tinkamo kiekio EASV. Pareiškėja skunde tik daro prielaidas, kas būtų, jei plotai, kurie Sprendimu pripažinti netinkamais paramai gauti, būtų pripažinti tinkamais. Pažymi, kad kol duomenys nėra pripažinti netinkamais ar panaikinti sankcijos už nustatytus pažeidimus lieka galioti. Be to, pati pareiškėja, o ne kas kitas, turėjo elgtis atidžiai, sąžiningai, atsakingai ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų nuostatų.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. BR6-2259151 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – Sprendimas) dalių, kuriose konstatuota, kad: a) pareiškėja padarė pažeidimą - neįrodė valdymo teisės į visą 2016 m. paraiškoje (toliau – Paraiška) deklaruotą plotą, t. y. į 9,14 ha; b) pareiškėja padarė pažeidimą - netinkamai deklaravo EASV kiekį; c) pareiškėjai skirtina ilgalaikė 280,85 Eur sankcija, teistumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. birželio 3 d. pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paraiška). NMA, atsakydama į Pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 18 d. prašymą (reg. Nr. BR5.1-11970), Pareiškėjos Paraišką administravo pakartotinai ir įvertinusi papildomai pateiktus dokumentus priėmė išsamų Sprendimą, kuriuo Pareiškėjai skiriama 11 009,28 Eur dydžio galutinė paramos suma (2 t., b. l. 17–21).

Agentūra 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-2259151 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame konstatuota, kad pareiškėjos 2016 m. Paraiškos administravimo metu nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis (1 pažeidimas), neįrodė valdymo teisės į visą 2016 m. Paraiškoje deklaruotą plotą, t. y. į 9,14 ha (2 pažeidimas) ir nedeklaravo tinkamo kiekio EASV (3 pažeidimas).

Pareiškėja skunde iš esmės nesutinka su sprendimu nustatytais pažeidimai Nr. 2 ir Nr. 3, t. y. dalyse, kuriuose konstatuota, kad pareiškėja neįrodė valdymo teisės į visą 2016 m. Paraiškoje deklaruotą plotą ir kad pareiškėja nesilaikė kriterijaus žalinimo išmokai gauti, t. y. pareiškėjas nedeklaruoja tinkamo kiekio ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės (toliau – EASV).

Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. birželio 7 d.) pagrindinė tiesioginė išmoka apibrėžiama kaip išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais (4.22 punktas). Neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas (4.20 punktas).

Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad pareiškėjams parama gali būti mokama tik už teisėtai valdomą plotą, kuriame vykdoma remiama žemės ūkio veikla.

Taisyklių 78 punkte nustatyta, kad jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, arba yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus, o jei deklaruoti plotai, valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. NMA, remdamasi žemės sklypo planu ir valdymo teisės pagrindimo dokumentais, rašytiniais bendraturčių sutikimais, nustato, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos (dirbimo) faktą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype ir žemės valdymo teisę (pagal žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus ir bendraturčių sutikimus, nustačius deklaravimo teisėtumą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype), išmokos mokamos, o išmokėta parama nesusigrąžinama. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo.

Dėl Sprendimo argumentų, kad pareiškėja neįrodė valdymo teisės į visą 2016 m. Paraiškoje deklaruotą plotą, t. y. į 9,14 ha (2 pažeidimas)

Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad pareiškėja pateikė ne viso 2016 m. Paraiškoje deklaruoto ploto žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus, t. y. neįrodyta valdymo teisė į 9,14 ha:

- KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas pasėlis KVV, deklaruotas plotas – 8,75 ha, nustatytas faktinis plotas – 8 ,61. Neįrodyta žemės valdymo teisė į 0,14 ha lauko plotą;

- KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 3, kuriame deklaruotas pasėlis GRI, deklaruotas plotas – 8,30 ha, nustatytas faktinis plotas – 5,64 ha. Neįrodyta žemės valdymo teisė į 2,66 ha lauko plotą;

- KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas pasėlis ŽIR, deklaruotas plotas – 3,66 ha, nustatytas faktinis plotas – 0,00 ha. Neįrodyta žemės valdymo teisė į 3,66 ha lauko plotą;

- KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas pasėlis ŽIR, deklaruotas plotas – 1,52 ha, nustatytas faktinis plotas – 0,51 ha. Neįrodyta žemės valdymo teisė į 1,01 ha lauko plotą;

- KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas pasėlis GRI, deklaruotas plotas – 18,24 ha, nustatytas faktinis plotas – 16,57 ha. Neįrodyta žemės valdymo teisė į 1,67 ha lauko plotą.

Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių dėl atsakovės nustatytų faktinių aplinkybių nėra. Ginčas tarp šalių kilęs dėl to, ar pareiškėjos pateikti dokumentai pagrindžia valdymo teisę į skundžiamame Sprendime nurodytą plotą (9,14 ha), t. y. ar pareiškėjos pateikti dokumentai pagrindžia jos valdymo teisę į deklaruotus žemės sklypus, ar ne.

Pareiškėja nurodo, kad ji buvo įgijusi žemės valdymo teisę iš savo sutuoktinio L. P. į 3,59 ha žemės sklypą, kontrolinis Nr. (duomenys neskelbtini) (skundžiamame Sprendime klaidingai nurodytas šio sklypo numeris kaip (duomenys neskelbtini)), pagal kurį deklaruotas plotas - 8,30 ha, deklaruotas pasėlis GRI. Be to, pareiškėja buvo įgijusi žemės valdymo teisę iš savo svainio M. P. į 0,82 ir 2,64 ha ploto žemę, konkrečiai į skundžiamame sprendime nurodytus šiuos žemės sklypus: (1) žemės sklypą, kontrolinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį deklaruotas plotas - 18,24 ha, deklaruotas pasėlis GRI; (2) žemės sklypą, kontrolinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį deklaruotas plotas - 1,52 ha, deklaruotas pasėlis - ŽIR. Šie žemės sklypai Paraiškos pateikimo metu dar nebuvo suformuoti, bet pareiškėjos sutuoktiniui ir svainiui M. P. buvo suteikti naudotis pagal NŽT Panevėžio skyriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. 23VĮ-(14.23.2.)-1309. Todėl NMA nepagrįstai vertino, kad pareiškėja neįrodė valdymo teisės į 5,34 (3,59+1,67+1,01) ha plotą. Be to, leidimai buvo suteikti naudotis valstybine žeme L. P. ir M. P., kurie suteikė teisę ja naudotis pareiškėjai. Šiuo metu 7,05 (3,59+0,82+2,64) ha ploto valstybinės žemės yra suformuoti kaip sklypai ir perduoti pareiškėjos sutuoktiniui L. P. ir jos svainiui M. P. nuomai pagal valstybinės žemės nuomos sutartį su NŽT.

Byloje nustatyta, kad pagal 2016 m. sausio 5 d. susitarimą (2 t., b. l. 107), pasirašytą tarp pareiškėjos ir L. P. (Susitarimas Nr. 3), leidžiama pareiškėjai deklaruoti NŽT Panevėžio skyriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1309 L. P. leidžiamą naudotis 3,59 ha valstybinės žemės plotą, kuris, atsakovės teigimu, yra pareiškėjos deklaruotame KŽS (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 3, plotas 8,30 ha, deklaruotas pasėlis GRI (grikiai). Pagal 2016 m. sausio 5 d. susitarimą (2 t., b. l. 36, 108), pasirašytas tarp pareiškėjos ir M. P. (toliau –Susitarimas Nr. 2), leidžiama pareiškėjai deklaruoti NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1309 M. P. leidžiamus naudotis 0,82 ha ir 2,64 ha valstybinės žemės plotus, kurie yra pareiškėjos deklaruotame KŽS (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 1, plotas 18,24 ha, deklaruotas pasėlis GRI (grikiai) ir žemės sklypą, kontrolinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį deklaruotas plotas – 1,52 ha, deklaruotas pasėlis – ŽIR (2 t., b. l. 17–21).

Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 (2012 m. kovo 16 d. redakcija) reglamentuoja neperduoto naudotis ir neišnuomoto valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, esančio kaimo gyvenamosiose vietovėse ir teritorijose, priskirtose miestams po 1995 m. birželio 1 d., kuris yra tinkamas žemės ūkio veiklai vykdyti (toliau – žemės plotas), suteikimą laikinai naudotis (1 punktas). Aprašo 3 punkte nustatyta, kad žemės plotai suteikiami laikinai naudotis prašymus pateikusiems asmenims. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad asmuo, atvykęs į teritorinį skyrių, pasirašo žemės schemą, patvirtindamas, kad leidžiamos naudotis valstybinės žemės ribos vietovėje jam yra žinomos ir kad sutinka su nustatytomis žemės naudojimo sąlygomis. Aprašo 13 punkte nustatyta, kad asmuo įgyja teisę laikinai naudotis valstybine žeme teritorinio skyriaus vadovui priėmus įsakymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme.

Įvertinus šį teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad valstybinė žemė gali būti perduodama asmeniui laikinai naudotis žeme. Nors Apraše nėra reglamentuota galimybė asmeniui subnuomoti ar kitaip perleisti valstybinės žemės sklypą, kuris jam perduotas laikinai naudotis, kitam asmeniui, tačiau šiuo atveju vertintina tai, kad valstybinė žemė yra specifinis objektas, kurio valdymas reglamentuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo nuomone, šiuo atveju valstybine žeme gali naudotis tik tas asmuo, kuriam yra perduota teisė laikinai naudotis valstybine žeme. Ginčo tarp šalių nėra, kad šie sklypai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o Nacionalinė žemės tarnyba šią žemę valdo naudoja ir disponuoja patikėjimo teise. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1309 (3 t., b. l. 104–109) leidimas naudotis valstybine žeme buvo išduotas L. P. ir M. P.. Būtent šie asmenys gali naudoti valstybinės žemės sklypus žemės ūkio veiklai vykdyti. Tai, kad Apraše nėra nustatytas draudimas asmeniui, kuriam perleistas valstybinis žemės sklypas laikinai naudoti, valstybinį žemės sklypą subnuomoti ar kitaip perleisti naudojimosi teisę, nereiškia ir nesudaro pagrindo šiam asmeniui elgtis taip kaip su savo nuosavybės teise valdomu turtu. Vadinasi, L. P. ir M. P. sutikimai, kuriais leidžiama pareiškėjai naudotis valstybinės žemės plotais, nepagrindžia 2016 m. Paraiškoje deklaruotų laukų valdymo teisės, todėl atsakovė pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neįrodė valdymo teisės į 5,34 (2,66+1,67+1,01) ha plotą, todėl šiuo aspektu skundžiamas Sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

Byloje nustatyta, kad pagal 2016 m. sausio 4 d. susitarimą (2 t., b. l. 37, 109) tarp pareiškėjos ir ŽŪK „Prie Paįstrio“ (toliau – Susitarimas Nr. 1), kuriuo leidžiama pareiškėjai deklaruoti žemės plotus, tarp jų žemės sklypo plotą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro 1,0539 ha ploto sklypas, kuris, atsakovės teigimu, yra pareiškėjos deklaruotame KŽS (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 1, plotas 1,52 ha, deklaruotas pasėlis ŽIR (žirniai), taip pat leidžiama pareiškėjai deklaruoti žemės plotą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal NTR 0,9343 ha ploto sklypas, žemės plotą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal NTR 0,90 ha ploto sklypas, bei žemės plotą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal NTR 2,0536 ha ploto sklypas, kurie yra pareiškėjos deklaruotame KŽS (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 1, plotas 3,66 ha, deklaruotas pasėlis ŽIR (žirniai). Skundžiamame sprendime nustatyta, kad pareiškėja neįrodė žemės valdymo teisė į 0,14 ha lauko plotą (KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas pasėlis KVV, deklaruotas plotas – 8,75 ha, nustatytas faktinis plotas – 8 ,61).

Iš NTR duomenų nustatyta, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas yra Lietuvos Respublika (3 t., b. l. 96–97). Vadinasi, Susitarime Nr. 1 nurodyti sklypai pagal NTR duomenimis nuosavybės (panaudos, nuomos ar pan.) teise nepriklauso ŽŪK „Prie Paįstrio“, todėl Susitarimas Nr. 1 nepagrindžia 2016 m. Paraiškoje deklaruotų laukų valdymo teisės į 0,14 ha lauko plotą (KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas pasėlis KVV, deklaruotas plotas – 8,75 ha, nustatytas faktinis plotas – 8 ,61).

Be to, dalis Susitarimuose tarp pareiškėjos ir ŽŪK „Prie Paįstrio“ ir tarp pareiškėjos ir M. P. minimų sklypų pagal NTR duomenis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai: 1) KŽS (duomenys neskelbtini) (1,0539 ha), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sudaryta nuomos sutartis su M. P. (pagal Registrų centro teikiamą informaciją, sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis galioja nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2042 m. kovo 13 d. (2 t., b. l. 183); 2) KŽS (duomenys neskelbtini) (0,9343 ha), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sudaryta nuomos sutartis su M. P. (pagal Registrų centro teikiamą informaciją, sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis galioja nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2042 m. kovo 13 d. (2 t. b. l. 25–26); KŽS (duomenys neskelbtini) (3,5968 ha), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis su L. P. galiojanti nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2042 m. birželio 6 d. (3 t., b. l. 16–18).

Byloje nustatyta, kad Paraiškos KŽS (duomenys neskelbtini) (0,90 ha), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sudaryta nuomos sutartis su V. B. (pagal Registrų centro teikiamą informaciją, sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis galioja nuo 2005 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 2 d. (pagal NTR šis sklypas priklauso nuo 2017 m. lapkričio 29 d. priklauso L. P., 2 t., b. l. 23).

Pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 18 punkto nuostatas valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodoma, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Sutikimas subnuomoti žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas tik tada, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu išnuomotas statinys ar įrenginys (jo dalis), kuriems eksploatuoti reikia tik žemės sklypo dalies, nuomininkas privalo pateikti nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta išnuomotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga ir prašoma subnuomoti žemės sklypo dalis ir nustatytas jos dydis. Sutikime subnuomoti žemės sklypą (jo dalį) įrašoma, kad subnuomotame žemės sklype (jo dalyje) draudžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius.

Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos apraše kaip jau minėta, taip pat nėra įtvirtintos galimybės asmeniui suteiktą jam laikinai naudotis žemės plotą perleisti laikinai naudotis kitam asmeniui, tačiau Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėse reglamentuota, kada asmuo gali leisti jam išnuomotą valstybinę žemę naudoti kitiems asmenims.

Įvertinus nustatytas faktine aplinkybes teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad valstybinės žemės nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Šiuo atveju nei atsakovui, nei teismui nepateikti įrodymai, kad valstybinės žemės nuomininkas yra gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą subnuomoti valstybinę žemę, todėl atsakovo argumentai, kad pareiškėja nepagrindė valdymo teisės į minėtus žemės sklypus (1,67 ha), kurie nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai pagrįsti teisės aktų nuostatomis.

Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad pareiškėja taip pat neįrodė valdymo teisė į 3,66 lauko plotą (KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas pasėlis ŽIR, deklaruotas plotas – 3,66 ha, nustatytas faktinis plotas – 0,00 ha). Šio ploto valdymo teisei pagrįsti pareiškėja pateikė Panaudos sutartį, pasirašytą su L. K. (2 t., b. l. 69). 2003 m. balandžio 23 d. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą patvirtina, kad K. K. paveldėjo savo motinos L. K. turtą (3 t., b. l. 4). Minėtas paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina, kad faktinis palikėjos L. K. turto valdytojas ir paveldėtojas yra jos sūnus K. K.. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės įregistruotos mirusiosios L. K. vardu (2 t., b. l. 24). Tačiau aplinkybė, kad K. K., būdamas viso palikėjos turto paveldėtojas ir faktinis valdytojas (faktinis paveldėjimo priėmėjas) iki šiol nėra įregistravęs žemės sklypo savo vardu, nekeičia fakto, kad K. K. žemės sklypą kaip palikimą priėmė faktiniu valdymu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), valdymo teisę į šį žemės sklypą K. K. turi, tokią teisė jis įgijo teisėtai ir sąžiningai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis), teisė nėra ginčijama ar nuginčyta, todėl K. K. turėjo teisę pareiškėjai perduoti žemės sklypą valdymui. Tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (ABTĮ 3 straipsnis). Administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015).

Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdama ginčijamą Sprendimą, galėjo remtis tik tais dokumentais, kurie jam buvo pateikti prieš priimant Sprendimą. Dokumentų, kurie priimti po skundžiamo Sprendimo ir kuriuos pareiškėja pateikė teismui, atsakovė, priimdama Sprendimą, negalėjo jų įvertinti. Todėl teismas, vertindamas skundžiamo Sprendimo teisėtumą, negali atsižvelgti į dokumentus (kurie turi esminę reikšmę administracinio sprendimo priėmimui), kurie nebuvo pateikti viešojo administravimo subjektui priimant ginčijamą Sprendimą. Teismas, įvertinęs byloje esančią dokumentinę medžiagą bei šalių pateiktus argumentus, daro išvadą, kad atsakovė neturėdama minėto paveldėjimo teisės liudijimo, kad faktinis palikėjos L. K. turto valdytojas ir paveldėtojas yra jos sūnus K. K., pagrįstai vadovavosi NTR duomenimis, pagal kuriuos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistruotos mirusiosios L. K. vardu (2 t., b. l. 24) ir pagrįstai konstatavo, kad minėtas žemės sklypas K. K. nuosavybes teise nepriklauso, t. y. ginčijamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo duomenų, kad asmuo šį žemės sklypą būtų registravęs savo vardu. Nors šiuo metu faktinė situacija yra pasikeitusi (3 t., b. l. 6–9).

Dėl nustatyto neatitikimo „Kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas“ (1 pažeidimas)

Skundžiamame Sprendime konstatuota, kad 2016 m. Paraiškos administravimo metu nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis (atitinkama lauko dalis deklaruota ir kito pareiškėjo 2016 m. paraiškoje) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame pareiškėja deklaravo 8,75 ha KVV (vasariniai kviečiai), dvigubai deklaruotas 0,10 ha plotas.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2016 m. Paraiškoje (2 t. b. l. 17–21) deklaravo KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1 (8,75 ha) (KŽS (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas į KŽS (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 90), tą patį lauką KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 (16,51 ha), deklaravo M. P. (susikertanti paraiška – (duomenys neskelbtini)), susikertantis KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 (susikirtimo plotas 0,10 ha) bei susikertantis KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 2 (susikirtimo plotas 0,04 ha). Iš viso susikirtimo plotas 0,14 ha (3 t., b. l. 68–73, 94).

Taisyklių 68.3 papunktyje nustatyta, kad NMA nustačiusi didesnio kaip 0,1 ha deklaruoto ploto persidengimą, pareikalauja pareiškėjų, kurių deklaruoti plotai dengiasi, pateikti persidengiančio ploto žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais). Jei pareiškėjas deklaruoja plotus, valdomus kelių bendraturčių, (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta bei viešajame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka, tai jis privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kuriuose būtų aiškiai išskiria valdoma žemės sklypo dalis. Jei, vadovaujantis pareiškėjų pateiktais dokumentais, dvigubas deklaravimas neišsprendžiamas, NMA atlieka patikrą vietoje. Esant mažesniam kaip 0,1 ha persidengiančiam plotui minėtų dokumentų nereikalaujama ir parama už šiuos persidengiančius plotus nėra mokama nė vienam pareiškėjui.

Atsakovė pareiškėjos 2016 m. gruodžio 9 d. pranešimu Nr. 1468823 ir 2017 m. kovo 7 d. pranešimu Nr. 1727074, kuriuose nurodyta pateikti visų 2016 m. Paraiškoje deklaruotų plotų valdymo teisę įrodančius dokumentus (2 t., 110–113).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai konstatavo, kad 2016 m. Paraiškos administravimo metu nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis, todėl pareiškėjos argumentai, kad šioje dalyje Sprendimas nepagrįstas, atmesti.

Dėl kriterijaus žalinimo išmokai gauti nesilaikymo (3 pažeidimas)

Skundžiamame Sprendime nustatyta, kad 2016 m. Paraiškos administravimo metu buvo nustatytas pažeidimas, kad pareiškėjas nedeklaruoja tinkamo kiekio EASV.

Taisyklių 39 punkte nurodyta, kad pareiškėjas, deklaravęs daugiau nei 15 ha ariamosios žemės, mažiausiai 5 proc. jos dalies privalo deklaruoti kaip ekologiniu atžvilgiu svarbią vietovę (EASV), kuria gali būti: pūdymas, iš kurio einamaisiais metais negaunama produkcijos ir kurio 1 m² atitinka 1 m² EASV ploto (39.1 papunktis), azotą kaupiantys augalai, nurodyti klasifikatoriaus II ir III grupėse, kurių 1 m² atitinka 0,7 m² EASV ploto (39.2 papunktis), pasėlis arba žolinis įsėlis, kurio 1 m² atitinka 0,3 m² EASV ploto (39.3 papunktis), trumpos rotacijos želdinių plotas, kurių 1 m² atitinka 0,3 m² EASV ploto (39.4 papunktis), medžių grupės ar miškeliai, kurių 1 m² atitinka 1,5 m² EASV ploto (39.5 papunktis), tvenkiniai ir kūdros, kurių 1 m² atitinka 1,5 m² EASV ploto (39.6 papunktis), palaukės, kurių 1 ilgio metras, nepriklausomai nuo faktinio palaukės pločio, tačiau ne mažiau kaip 1 m ir ne daugiau kaip 20 m pločio, atitinka 9 m² EASV ploto (39.7 papunktis), grioviai, kurių 1 ilgio metras, nepriklausomai nuo faktinio griovio pločio, tačiau ne daugiau kaip 6 m, atitinka 6 m² EASV ploto (39.8 papunktis).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos 2016 m. Paraiškoje dėl I-ojo ir II-ojo pažeidimo nustatytas faktinis galutinis 81,97 ha ariamos žemės plotas viršija Taisyklių 39 punkte nustatytą 15 ha ariamos žemės ploto ribą, todėl pareiškėjai buvo privalu atitikti žalinimo išmokos reikalavimus, numatytus Taisyklių 39 punkte – deklaruoti mažiausiai 5 proc. EASV, t. y. buvo privalu deklaruoti 4,0985 ha EASV ploto (81,97 ha (2016 m. Paraiškoje nustatytas faktinis ariamosios žemės plotas) x 5 proc. (Taisyklių 39 punkte nurodyta procentinė dalis, kurią privalo sudaryti EASV) /100 proc. = 4,0985 ha).

2016 m. Paraiškoje deklaruotas ir faktiškai nustatytas 2,65 ha žirnių (ŽIR) plotas pagal Taisyklių 39.2 papunktį atitinka 1,855 ha EASV plotą (2,65 ha x 0,7 ha EASV).

Pareiškėjos pateikta Paraiška neatitinka Taisyklių 49 punkto reikalavimo, t. y., siekdama atitikti žalinimo reikalavimus, pareiškėja privalėjo deklaruoti 4,0985 ha EASV, tačiau nustatytas 1,855 ha EASV plotas, todėl, vadovaujantis Taisyklių 86 punktu (žalinimo išmoka mažinama ir taikomos sankcijos dėl šios išmokos reikalavimų pažeidimų pagal Reglamento (ES) Nr. 640/2014 II antraštinės dalies IV skyriaus 3 skirsnį ir Reglamento (ES) Nr. 640/2014 26 straipsnio 2 dalimi (jeigu reikalaujama ekologiniu požiūriu svarbi vietovė yra didesnė nei nustatyta ekologiniu požiūriu svarbi vietovė atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 46 straipsnio 3 dalyje numatytus ekologiniu požiūriu svarbių vietovių svorinius koeficientus, plotas, naudojamas žalinimo išmokai pagal šio reglamento 23 straipsnį apskaičiuoti, sumažinamas 50 % bendro nustatyto ariamosios žemės ploto, įskaitant, jeigu taikoma pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 46 straipsnio 2 dalį, nustatytus plotus, nurodytus tos dalies pirmos pastraipos c, d, g ir h punktuose, padauginto iš skirtumo santykio), pagal 2016 m. Paraišką žalinimo plotas dėl nepakankamo EASV kiekio deklaravimo sumažinamas (po pritaikytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo) 22,4367 ha (81,97 ha (nustatytas faktinis ariamosios žemės plotas) x (4,0985 ha (privalomas deklaruoti EASV plotas, siekiant atitikti žalinimo reikalavimus) – 1,855 ha (nustatytas EASV plotas))) / 4,0985 ha (privalomas deklaruoti EASV plotas, siekiant atitikti žalinimo reikalavimus) x 50 proc. (sankcija, nurodyta ir Reglamento (ES) Nr. 640/2014 26 straipsnio 2 dalyje) /100 proc.).

Nustačius, kad pareiškėja nedeklaruoja tinkamo kiekio EASV, pareiškėjos argumentai dėl sankcijos netaikymo už tai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pritaikytų sankcijų iš išmokų dydžio

Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjai negalėjo būti skirta 280,85 Eur ilgalaikė sankcija bei turėjo būti skirta didesnė išmoka, nes pareiškėja pagrindė valdymo teises į visą deklaruota 91,11 ha ploto žemę, todėl pripažinus, kad skundžiamas Sprendimas dalyje dėl Paraiškoje neįrodytos valdymo teisės į 9,14 ha ploto žemę ir dalyje dėl EASV netinkamo deklaravimo, yra nepagrįstas bei naikintinas, atitinkamai yra panaikintina ilgalaikė sankcija, o išmokos suma tikslintina.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismui nustačius, jog pareiškėja nepagrindė valdymo teises į visą deklaruota 9,14 ha ploto žemę, todėl skundžiamo Sprendimo dalyje dėl ilgalaikės sankcijos taikymo nėra pagrindo panaikinti pareiškėjos nurodytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja 2019 m. sausio 9 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad Agentūros 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas Nr. BR6-2058922 „Sprendimas dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir 2018 m. sausio 18 d. Nr. BR6-228 sprendimo dalis dėl ilgalaikės sankcijos taikymo už neteisingą plotų deklaravimą ir dalis dėl paramos nemokėjimo už persidengiančius plotus yra teisėta ir pagrįsta, todėl remiantis pareiškėjų skunde išdėstytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo jų naikinti. Konstatuotina, kad atsakovė nepažeidė Taisyklių ir Išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių papunktį ir vadovavosi kompetentingos institucijos pateiktais duomenimis, kurių pareiškėja nepaneigė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaEgidija PuzinskaitėDonatas Vansevičius