Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, nedalyvaujant adminsitracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. K. (E. K.) a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), kurios vadovas yra E. K., operatyvų patikrinimą nustatyta, kad Bendrovė nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Volvo FM9“ v/n (duomenys neskelbtini) su priekaba „Autogalantas“ C212A v/n MM 800, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, 2019 m. spalio 17 d. ir lapkričio 13 d. iš Vokietijos į Lietuvą vežė naudotus automobilius Lietuvos įmonėms ir fiziniams asmenims, už krovinių pervežimą gavo 1200 eurų pajamų, tačiau neturėjo Valstybinės kelių transporto inspekcijos išduotos licencijos. Tuo pažeidė Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalį. Bendrovė už savo veikloje naudojamą komercinio naudojimo nekilnojamą turtą – garažą (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui P. C., nedeklaravo ir nesumokėjo nekilnojamo turto mokesčio už 2018 – 2019 m. Bendrovė, mokestiniam laikotarpiui (kalendoriniams metams) pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. nepateikusi Nekilnojamo turto mokesčio deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini) už 2018-2019 m. pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies, 76 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio 3 punkto, 12 straipsnio 4 punkto nuostatas.

Šiais savo veiksmais E. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusiengimo kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus.

Motyvuojamoji dalis

ANK 630 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai asmuo pripažįsta kaltę ir prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje yra rašytinis E. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis kaltę dėl nusižengimų pripažįsta (b. l. 10). 2020 m. gegužės 26 d. E. K. pranešė, kad sutinka, jog byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms teismas nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad E. K. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 127 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 2 dalyje. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K. į teismo posėdį neatvyko, iš jo pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad nusižengimų fakto iš esmės jis neginčija. Taip pat jo kaltė įrodyta ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 2-3), sąskaitomis - faktūromis (b. l. 4-6), ir kita bylos medžiaga.

ANK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. K. vadovaujama įmonė „Autoeda“ vykdė automobilių transportavimo paslaugas neturėdami tam Valstybinės kelių transporto inspekcijos išduotos licencijos. Tuo pažeidė Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, už atlygį veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys licenciją arba leidimą. Draudžiama vykdyti licencijuojamą krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą neturint galiojančios licencijos ar leidimo arba tuo atveju, kai licencijos ar leidimo galiojimas sustabdytas. Byloje yra tokią atlygintiną veiklą įrodančios sąskaitos – faktūros (b. l. 4-7). E. K. nusižengimo padarymo aplinkybių ir savo kaltės dėl jo neneigia ir savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nuo 2019 m. galo suplanavo vykdyti ir gabenimo paslaugas, nusipirko tam skirtą krovininį automobilį „Volvo“ su priekaba „Autogalantas“, atliko du reisus, važiavo be licencijos, nes nespėjo jos gauti, šiuo metu yra pateiktas prašymas (b. l. 10). Nusižengimo padarymo aplinkybes patvirtina ir operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, kad Bendrovė automobiliu „Volvo FM9“ v/n (duomenys neskelbtini) su priekaba „Autogalantas“ C212A v/n MM 800, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, 2019 m. spalio 17 d. ir lapkričio 13 d. iš Vokietijos į Lietuvą vežė naudotus automobilius Lietuvos įmonėms ir fiziniams asmenims, už krovinių pervežimą gavo 1200 eurų pajamų, tačiau neturėjo Valstybinės kelių transporto inspekcijos išduotos licencijos. Taigi E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, jo kaltė visiškai įrodyta.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą.

E. K. savo kaltę dėl šio nusižengimo taip pat pripažino, savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad pagrindinė bendrovės veikla yra automobilių remontas, kurį jie atlieka nuomojamame garaže (duomenys neskelbtini). Garažą nuomojasi apytiksliai nuo 2018 metų iš fizinio asmens (b. l. 10). Byloje taip pat yra šių patalpų nuomos sutartis (b. l. 8-9). Nusižengimo padarymo aplinkybes patvirtina ir operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, kad bendrovės deklaruota veiklos vykdymo vieta (duomenys neskelbtini), patalpos nuomojamos iš fizinio asmens, bendrovė mokestiniam laikotarpiui (kalendoriniams metams) pasibaigus, iki kitų metų vasario15 d. nepateikė Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos ir nesumokėjo nekilnojamojo turto mokesčio už 2017-2019 metus.

Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 3 straipsnio 3 dalis nurodo, kad nekilnojamojo turto mokestį už juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo laikotarpiu moka šis juridinis asmuo. To paties įstatymo 12 straipsnio 4 punktas nurodo, kad mokesčio mokėtojai atitinkamo mokestinio laikotarpio mokesčio už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus tarifus, deklaraciją vietos mokesčių administratoriui pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 dienos, o mokesčio už kitą nekilnojamąjį turtą – iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos, joje deklaruodami ir einamojo mokestinio laikotarpio pirmų devynių mėnesių avansinį nekilnojamojo turto mokestį. Mokesčio deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 5 punktas nurodo, jog mokesčių mokėtojas privalo teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 punktas nurodo, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

Įvertinus pirmiau aptartus įrodymus, konstatuotina, kad E. K. pažeidė nurodytas įstatymų nuostatas laiku nepateikdamas nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos. Taigi E. K. kaltė administracinio nusižengimo, numatyto 187 straipsnio 2 dalyje taip pat yra visiškai įrodyta.

E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino dėl padarytų nusižengimų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, padarinius: iš komercinės veiklos be licencijos gauta 1200 Eur pajamų, atlikti du naudotų automobilių vežimai, nedeklaruotų nekilnojamojo turto mokesčio suma yra 1140 Eur, šiuo metu padariniai ištaisyti arba juos siekiama ištaisyti (deklaracijos pateiktos, nekilnojamojo turto mokestis deklaruotas, pateikti dokumentai licencijai gauti). Tai pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę: vidutinio amžiaus, dirbantis, neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka už smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (ANK 415 straipsnio 1 dalis). Taigi E. K. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimus, bendrovė veiklą vykdo nuo 2016 metų, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis bendrovės vadovas anksčiau nėra baustas už panašius nusižengimus, vykdydamas veiklą, neturėjo tikslo nuslėpti gaunamas pajamas, žalos valstybei nepadarė, šiuo metu pažeidimai yra ištaisyti arba dedama pastangas juos ištaisyti. Įmonė nedidelė – įdarbinti 4 darbuotojai, pajamos 2018 m. – 29584,3 Eur, 2019 m. 31135,50 Eur. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, jog ANK ANK 127 straipsnio 4 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – privalomo iš veiklos gautų pajamų ir įrankio (krovininio automobilio, kuris yra būtinas tolimesnei įmonės veiklai) konfiskavimo taikymas E. K. būtų neproporcingas ir neatitiktų teisingumo principo. Todėl teismas sprendžia, kad E. K. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, leidžiančios teismui neskirti privalomos administracinio poveikio priemonės. Įvertinus visas aplinkybes, E. K. skirtinos minimalios ANK 127 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos.

E. K. tuo pačiu metu padarė kelis nusižengimus, galutinė nuobauda jam skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje ir skirti 390 eurų baudą.

E. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir skirti įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti E. K. galutinę nuobaudą - 390 eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20111544795.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.