Vilniaus apygardos teismo nutartis

ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Tarzanija“ 128,90 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės žalos V. S. naudai ir 710,44 Eur turtinės žalos ir 14 500 Eur neturtins žalos S. K. naudai bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –atsakovui priklausančio turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių areštą 19 339,34 Eur sumai. Nurodė, kad yra reali grėsmė būsimo teisino sprendinio įvykdymui, nes atsakovas neigia savo atsakomybę ir gali imtis veiksmų, kurie apsunkintu ar padarytų neįmanomu teismo sprendimo vykdymą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi patenkino ieškovų prašymą, areštavo atsakovui UAB „Tarzanija“ priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises už 19 339,34 Eur.

Nagrinėjamu atveju ieškovų pareikštų reikalavimų suma yra žymi kaip juridiniam asmeniui, todėl teismas tai vertino kaip teismo sprendimo neįvykdymo rizikos padidėjimą. Ši aplinkybė leidžia įžvelgti grėsmę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Kadangi reikalavimo suma yra didelė, teismo vertinimu, atsakovas gali imtis kokių nors veiksmų, siekdamas perleisti turimą turtą kitiems asmenims ar kitaip sumažinti savo galimybes vykdyti prievolinius įsipareigojimus.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovo turtinė padėtis yra gerai. Tai įrodo įmonės finansinės ataskaitos duomenys: vien atsakovo turimos saulės elektrinės įrangos likutinė vertė – 33 153,60 EUR, o viso ilgalaikio turo vertė – 167 175 EUR. 2015-11-30 datai įmonė gavo 35 657 EUR grynojo pelno. 2015-11-30 datai įmonėje buvo 17 620 EUR pinigų ir piniginių ekvivalentų. 2015-11-30 balanso duomenimis atsakovo turtas sudarė 492 758 EUR, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 286 765 EUR. Šie įrodymai patvirtina įmonės stabilią turtinę padėtį ir paneigia objektyvios grėsmės galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.

Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovas savo turtinę padėtį grindžia atskirais pateiktų finansinių ataskaitų rodikliais, bet ne šių rodiklių visuma, kuri atspindi, kad atsakovo nuosavas kapitalas neigiamas; per 2014-2015 m. laikotarpį išaugo atsakovo įsipareigojimai; sumažėjo ilgalaikio turto vertė; atsakovas 2015 m. turi 43 712,00 EUR nepaskirstytų nuostolių. Darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera ir ieškinio suma – 19 339,34 EUR – atsakovui yra didelė, todėl egzistuoja grėsmė galiami ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas nėra apdraudęs savo veiklos bendruoju draudimu, todėl bendraieškiai neturi galimybės savo reikalavimus nukreipti į civilinės atsakomybės draudiką. Kaip matyti iš pridedamo Turto aprašo vykdomojoje byloje Nr.0133/16/00044, antstolė A. K., vykdydama skundžiamą nutartį, areštavo (aprašė) tik atsakovui priklausančią kelių transporto priemonę bei stakles. Atsakovui nėra taikytas piniginių lėšų ar sąskaitų areštas, kuris galėtų apsunkinti kasdienę įmonės veiklą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl to, kad ieškovai preliminariai pagrindė ieškinio reikalavimus, ginčo byloje nėra. Atskirajame skunde atsakovas įrodinėja, kad teismas be pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes jo turtinė padėtis gera.

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis – atsakovas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išvengti tokių priemonių pritaikymo turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą (grėsmę sprendimo įvykdymui). Grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui galėtų būti paneigta įrodymais, kad atsakovas turi pakankamai turto ir gauna nuolatinių pajamų, kurių vertė bei dydžiai nesukeltų sunkumų įvykdyti sprendimą. Pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį ir taip paneigti prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tenka būtent atsakovui, suinteresuotam laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu arba, jeigu jos buvo pritaikytos, panaikinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-04 nutartis c. b. Nr. e2-782-180/2015).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas grėsmę jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjo prezumpcija, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė. Apeliantas atsikirtimus dėl didelės jam reikalavimo sumos grindžia aplinkybėmis, kad jis turi pakankamai turto, yra pelningai dirbantis juridinis asmuo. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti visus laikinųjų pasaugos priemonių instituto taikymui reikšmingus aspektus, kurių tarpe esminę reikšmę turi konkretaus atsakovo turtinė padėtis, nustatydamas, ar būtent jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė.

Apeliantas pateikė pelno (nuostolių) ataskaitą 2015-10-30, iš kurios matyti, kad atsakovas yra pelningai dirbantis juridinis asmuo, nes 2015 m. gavo 35 657 EUR grynojo pelno. Tačiau iš atsakovo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovo nuosavas kapitalas pastaruosius dvejus metus yra neigiamas (-33 575 EUR – 2015 m.; -74 987 EUR – 2014 m.); per 2014-2015 m. laikotarpį išaugo atsakovo įsipareigojimai– kaip matyti iš atsakovo pateikto 2015-10-30 balanso, įmonės turtas sudarė 492 758 EUR, o įsipareigojimai per vienerius metus– 286 765 EUR, t.y. įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės; 2015 m. sumažėjo atsakovo ilgalaikio turto vertė; atsakovas 2015 m. turi 43 712,00 EUR nepaskirstytų nuostolių.

Tokiu atveju konstatuotina, kad apeliantui didelio ieškovo reikalavimo prezumpcija nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigta, atitinkamai nepaneigta ir grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o tuo pačiu ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimas.

Be to, kaip matyti iš ieškovų pateikto Turto aprašo vykdomojoje byloje Nr.0133/16/00044, antstolė A. K., vykdydama skundžiamą nutartį, areštavo (aprašė) tik atsakovui priklausančią kelių transporto priemonę bei stakles. Taigi, atsakovui nėra taikytas piniginių lėšų ar sąskaitų areštas, kuris galėtų apsunkinti kasdienę įmonės veiklą.

Kita vertus, pažymėtina, jog bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia suvaržymus (neigiamus padarinius) vienai iš proceso šalių, kurios atžvilgiu tokios priemonės taikomos, tačiau vien tai nesudaro pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiami teisingumo, proporcingumo principai ir laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos. Apeliantas turi teisę teikti prašymą pakeisti vienas laikinąsias apsaugos priemones kitomis ir tokiu būdu sumažinti patiriamus suvaržymus, pateikęs argumentus ir įrodymus, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pernelyg suvaržo jo teises (CPK 148 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.