Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2023-03-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-1697-760/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-20
Bylos Nr.
e2YT-1697-760/2023
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00460-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bajorinienė
Pareiškėjas
B. M.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas
Advokatai
Vygantas Skladaitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1697-760/2023Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00460-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5; 3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 20 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Loreta Bajorinienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. M., atstovaujamo advokato Vyganto Skladaičio, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja B. M. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, E. S. paveldėjimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti turtą.

Pareiškėja pareiškime nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) mirusiosios E. S. dukra. Po motinos mirties, nepraleisdama trijų mėnesių termino kreipėsi į notarą pareiškimu dėl palikimo priėmimo. 2023 m. sausio 24 d. Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaras L. K. liudijimu patvirtino, jog pradėjo paveldėjimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią priėmė mirusios mamos palikimą.

Nurodė, kad jos mama (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su P. S., kuri buvo įregistruota Pagėgių rajono Civilinės būklės aktų įrašų biure. Būnant santuokoje įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais esančius adresu (duomenys neskelbtini). P. S. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Kadangi VĮ Registrų centre nekilnojamasis turtas įregistruotas E. S. vardu, niekas į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė ir paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Po P. S. mirties jo sutuoktinė E. S. santuokoje įgytą turtą valdė toliau, įsigijo 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), suformuotą būtent įgytų pastatų buvimo vietoje. Ji priėmė sutuoktinio palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad pareiškimą palieka spręsti teismui savo nuožiūra.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos mama E. S. gimusi (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su P. S., gimusiu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad E. S. vardu įregistruotas šis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamas turtas įgytas pagal 1993 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. 1-1374 Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra įgytas E. S. ir P. S. būnant santuokoje.

(duomenys neskelbtini) P. S. mirė. Pagal P. S. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos civilinį kodekso (toliau – CK) 573 straipsnį palikimas galėjo būti priimamas dviem būdais: kai įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, kai kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Iš 2023 m. vasario 23 d. Notarų rūmų rašto dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Lietuvos notarų rūmų archyve, duomenų apie P. S. paveldėjimo bylos sudarymą nėra. 2023 m. vasario 7 d. testamentų registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad po P. S. mirties, palikimo priėmimo faktas nenustatytas.

Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad po P. S. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė E. S., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir jį valdė iki savo mirties, tai yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ji po sutuoktinio mirties liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Toliau rūpinosi gyvenamojo namo ir jo priklausinių priežiūra, mokėjo mokesčius, valdė jį ir naudojo. Tai patvirtina mokesčių mokėjimo kvitai. Be to, jau mirus P. S., E. S. pagal 2007 m. lapkričio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), suformuotą būtent įgytų pastatų buvimo vietoje. Suinteresuotas asmuo byloje prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių nepateikė, todėl konstatuotina, kad ginčo tarp šalių byloje nėra.

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas. Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Tenkinti B. M. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo palikimą priėmė sutuoktinė E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Loreta Bajorinienė