- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- 1S-2-318/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Virginija Liudvinavičienė, Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- J. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Virginijos Liudvinavičienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. P. (J. P.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria netenkintas bausmę vykdančios institucijos teikimas pakeisti nuteistajam J. P. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu J. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 18 straipsnio 4, 6 dalyse, 272 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 3 dalyje, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12, 13 punktuose, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu.
1.1. J. P. nuteistas už tai, kad kartu su L. G. ir R. S. 1998 m. liepos mėnesį J. P. pasiūlius L. G. apiplėšti kasininkę L. K., nešančią atlyginimus AB „(duomenys neskelbtini)“ 1-ojo cecho darbininkams, parodžius ją L. G., nurodžius jos maršrutą bei dienas, kuriomis išmokami pinigai, ir taip suorganizavus bei padedant, 1998 m. rugpjūčio 10 d., apie 13 val., AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresu: Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), L. G. ir R. S., bendrai veikdami, užpuolė L. K., t. y. R. S. ranka apglėbė jai kaklą ir pargriovė ant žemės, atimdamas galimybę priešintis. Tuo metu L. G., nuplėšdamas rankeną, išplėšė rankinę su 155 429,35 Lt ir algų išmokėjimo algalapiais ir, siekdamas išlaikyti pagrobtus pinigus, panaudojo daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, iš kurio tris kartus šovė į besivejančius V. K., V. S., kurį sulaikė ir taip, padėdamas R. S. pabėgti, perdavė jam rankinę su pinigais ir bendrais veiksmais pakartotinai užvaldė turtą stambiu mastu – 155429,35 litus. Už organizavimą ir padėjimą padaryti nusikaltimą L. G. J. P. sumokėjo 8 000 litų.
1.2. J. P. nuteistas ir už tai, kad 1998 m. sausio mėnesio naktį į 27 d. iš anksto pasidarytais raktų dublikatais atsirakinęs duris, įsibrovė į butą, esantį Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), ir slapta pagrobė J. Č. priklausančią firmos „Philips“ aparatūrą su dokumentais: muzikinį centrą 1 500 Lt vertės, televizorių 1 600 Lt vertės, videomagnetofoną 900 Lt vertės, spalvoto vaizdo televizorių „Šilelis“ 700 Lt vertės, kailinius 3 000 Lt vertės, auksinius dirbinius: penkis žiedus po 120 Lt, 130 Lt, 140 Lt, 140Lt ir 200 Lt vertės, auskarus 160 Lt vertės, pakabuką-kryželį 110 Lt vertės, grandinėlę 150 Lt vertės, kosmetinį maišelį, neturintį materialinės vertės, kvepalus „Revillon“ 300 Lt vertės, dvi poras batų po 400 Lt vertės, vaikiškus kedus 35 Lt vertės, du automobilio „Volkswagen Passat“ raktus, neturinčius materialinės vertės, devynias video kasetes po 13 Lt vertės, tosterį 100 Lt vertės; iš viso pagrobė 10 202 Lt vertės J. Č. turtą.
1.3. J. P. taip pat nuteistas už tai, kad 1998 m. vasario 27 d. apie 20 val., A. P., iš anksto susitaręs su J. P., turėdami vieningą tyčią nužudyti J. Č. ir užvaldyti asmeninį jos turtą bei tam tikslui iš anksto pasiruošę peilį ir lipnią izoliaciją, atėjo į jos butą, esantį Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini). J. Č. atidarius buto duris, J. P. tyčia kumščiu smogė jai į veidą, nuo ko ji nugriuvo. J. Č. atsistojus ir nubėgus į virtuvę, A. P. ir J. P., reikalaudami atiduoti pinigus, mažamečio anūko P. G. akivaizdoje jėga nutempė juos pažinusią J. Č. į svetainę ir pargriovė ant grindų. J. P. ėmė smaugti bute rasta smaugvirve, o tuo pačiu metu A. P. lipnia juosta bandė užlipdyti burną, kad J. Č. nešauktų. Nepavykus to padaryti aktyviai besipriešinančiai J. Č. A. P. atsineštu virtuviniu peiliu tyčia ne mažiau kaip 10 kartų smogė jai į kaklą sukeldamas didelį fizinį skausmą ir ypatingas kančias. Supratęs, kad J. Č. turimu peiliu nužudyti nesugebės, J. P. vėl smaugvirve didele jėga suveržėjęs kaklą ir taip sulaužydamas gerklės skydinę kremzlę bei padarydamas kraujosruvas kaklo minkštuosiuose audiniuose vagos zonoje, o tuo pačiu metu A. P. iš virtuvės atsineštu didesniu virtuviniu peiliu ne mažiau kaip 34 kartus smogė į kairę krūtinės pusę, kaklą, galvą, padarydamas daugybę durtinių – pjautinių žaizdų, pažeisdamas širdį ir plaučius, sukeldamas J. Č. didelį fizinį skausmą ir taip tyčia dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai bendrai veikdami nužudė J. Č.. Be to, turėdami bendrą tikslą paslėpti padarytą sunkų nusikaltimą – tyčinį J. Č. nužudymą, A. P. ir J. P., bendrai veikdami tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje nužudė antrą asmenį: J. P. įkalbėjo A. P. nužudyti mažametį P. G., gim. 1992 m., bei tam tikslui jį atvedė ir paguldė miegamajame. Priėjęs A. P. kaire ranka uždengė burną, kad P. G. nešauktų ir ne mažiau kaip 10 kartų peiliu tyčia smogė į kaklą, krūtinės ląstą, padarydamas durtines – pjautines žaizdas bei sukeldamas didelį fizinį skausmą. Peiliui išsprūdus, J. P. pastebėjo, kad P. G. dar gyvas ir paragino A. P. greičiau žudyti. A. P. iš anksto pasiruoštu ir į butą atsineštu virtuviniu peiliu ne mažiau kaip 13 kartų tyčia smogė P. G. į kaklą, krūtinę, iš viso suduodamas peiliu ne mažiau kaip 23 smūgius, padarė durtines – pjautines žaizdas su širdies kairiojo plaučio bei stambiųjų kaklo kraujagyslių pažeidimu, t. y. slėpdami padarytą kitą sunkų nusikaltimą bendrai veikdami, itin žiauriai nužudė antrą asmenį – mažametį P. G..
2. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi 1961 m. BK 18 straipsnio 4 dalyje, 6 dalyje 272 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 3 dalyje, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12 ir 13 punktuose numatytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK 24 straipsnio 4 ir 6 dalies ir 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 9 ir 11punktus ir, vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nuteistasis J. P. perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, tolesniam bausmės atlikimui. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1998 m. rugpjūčio 15 d.
4. Kauno apygardos teisme 2020 m. spalio 6 d. gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimas nuteistajam J. P. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą (toliau – Teikimas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs BK 51 straipsnyje bei Teikime nurodytas aplinkybes ir kriterijus, aktualius sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi Teikimo netenkino. Teismas padarė išvadą, kad J. P. šiuo metu nėra pagrindo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. J. P. pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, kas jis, pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
III. Skundo argumentai
6. Skunde nuteistasis J. P., nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi, prašo jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą.
6.1. Nuteistasis nesutinka su skundžiama nutartimi ir nurodo, kad sunkius nusikaltimus padarė būdamas jauno amžiaus (23 metų), nesubrendęs, tuo metu nesuprato atsakomybės artimųjų ir visuomenės atžvilgiu. Per 22 bausmės atlikimo metus visiškai pasikeitė, padarė tinkamas išvadas, daugiau nenusikalstų, nes pasikeitė jo įsitikinimai ir požiūris į gyvenimą, nusikaltimų darymas jam tapo nepriimtinu elgesiu. Nuteistasis pripažįsta savo kaltę, gailisi dėl padarytų nusikaltimų, jam dėl jų gėda. Nuteistasis teigia, kad jis yra teistas tik vieną kartą, nuo 2013 m. drausminių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, mokosi ir dirba, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Nuteistojo J. P. skundas atmetamas.
8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, teismo posėdyje išklausęs nuteistojo paaiškinimus, jo gynėjos, prokuroro ir Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovo pasisakymus, teisingai išsprendė klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės J. P. pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
9. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju nėra visų šių įstatymo leidėjo įtvirtintų sąlygų, suteikiančių pagrindą J. P. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
10. Byloje nustatyta, kad J. P. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 1998 m. rugpjūčio 15 d. ir yra atlikęs 22 metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Tačiau vien šio pagrindo buvimas neleidžia nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
11. Byloje esančioje 2020 m. rugsėjo 22 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), surašytoje atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 38 balai, kuri pagal nustatytą lentelę yra žema (žema nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 0 iki 40 balų). Iš šių 38 balų 10 balų sudaro statinių kriminogeninių svertinių taškų suma, šie balai nėra kintantys ir jų nuteistasis negali sumažinti. Tačiau vis dėlto nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar sudaro gan aukštas dinaminių balų skaičius (28 balai). Byloje taip pat yra ir 2019 m. gegužės 28 d. socialinio tyrimo išvada, iš kurios matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 47 balai, kuri pagal nustatytą lentelę yra vidutinė (vidutinė nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 41 iki 99 balų). Iš šių 47 balų 10 balų sudarė statinių kriminogeninių svertinių taškų suma, o nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką tuo metu sudarė dinaminių balų skaičius (37 balai). Taigi nuteistasis J. P. per minėtą laikotarpį savo riziką sumažino tik 9 balais, kas visgi neleidžia spręsti apie nuteistojo itin didelį norą taisytis. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2019 m. gegužės 28 d. išvadoje išskirti trys kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos (priteistas civilinis ieškinys), mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės), gyvenimo stilius ir draugai (lengvai įtakojamas aplinkinių). Kaip matyti 2020 m. rugsėjo 22 d. socialinio tyrimo išvadoje sumažėjo kriminogeninių veiksnių skaičius iki dviejų, t. y. išnyko gyvenimo stilius ir draugai, tačiau kiti du veiksniai išlieka stabilūs. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Šiuo atveju, įvertinus visą teismui pateiktą medžiagą, teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas ir jų pakanka jam paskirtos bausmės švelninimui, teisinio pagrindo nėra.
12. Sprendžiant dėl nuteistajam iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą būtina vertinti visą jo kalėjimo laikotarpį, o ne tik tą, kuomet buvo priimtas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas ar suteikta įstatymo leidėjo reali galimybė pakeisti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį J. P. 11 kartų skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje (paskutinis skatinimas – 2020 m. lapkričio 26 d. už pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dalyvavimą pozityvaus užimtumo programose, aktyvų dalyvavimą socialiniame projekte „(duomenys neskelbtini)“), atlikdamas bausmę dalyvavo ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinėse programose, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina teigiamai.
13. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje yra duomenų ir apie tai, jog per bausmės atlikimo laiką J. P. ne visą laiką laikėsi bausmės atlikimo vietoje galiojančių vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tiek iš Teikimo, tiek iš byloje esančių J. P. charakteristikų matyti, kad jis 9 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, dėl ko 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinė nuobauda skirta 2013 m. gegužės 13 d., šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Ilgą laiką nuteistasis Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijos buvo apibūdinamas patenkinamai. 2020 m. rugsėjo 22 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis Kaišiadorių technologijos ir verslo mokykloje dailidės specialybės, pataisos įstaigoje vengia destruktyvių grupių, stengiasi neišsiskirti, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais. Nuteistasis nurodė tik vieną, oficialiai patvirtintą, savikontrolės praradimo epizodą. Nėra duomenų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Šiuo metu J. P. teigia, jog atpažįsta jį erzinančias situacijas ir su jomis efektyviai susitvarko. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kokiu būdu jis prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar išskiriamas kaip kriminogeninis veiksnys, nes jam būdingas impulsyvumas, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis savo kaltės nepripažino, o vertinimo metu savo vaidmens neminimalizavo ir kritiškai vertino savo nusikalstamą elgesį. Tokios aplinkybės rodo nuteistojo J. P. teigiamus elgesio pokyčius, tačiau tik šių aplinkybių bausmės švelninimui nepakanka. Šią teisėjų kolegijos išvadą sustiprina tai, kad J. P. yra nuteistas už labai sunkius nusikaltimus kitų žmonių gyvybei kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, dėl savanaudiškų paskatų, veikiant bendrininkų grupe. Nusikaltimų metu jo nusikalstami veiksmai buvo aktyvūs.
14. Baudžiamasis įstatymas numato, kad, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, taip pat atsižvelgiama ir į tai, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Iš bylos matyti, kad nuteistasis turi teismo solidariai priteistą civilinį ieškinį, kurio suma yra ženkli. Pataisos namuose nuteistojo J. P. vardu gauti vykdomieji dokumentai dėl 45 902,50 eurų išieškojimo. Nuo bausmės atlikimo pradžios civilinis ieškinys nebuvo dengiamas, nuteistasis pradėjo dengti ieškinį tik įsidarbinęs, t. y. nuo 2020 m. kovo 3 d. 2020 m. rugsėjo 24 d. pažymos duomenimis, iš nuteistojo yra išieškota tik 76,51 eurų. Pažymėtina tai, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka daugiau kaip 20 metų. Nors asmens byloje esančiais duomenimis nuteistasis J. P. 2013 metais ir 2016 metais kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo ir įdarbintas nebuvo, tačiau po šių kreipimųsi ilgą laiką neieškojo galimybių būti įdarbintas ir dėl darbo vėl kreipėsi tik teismui atsisakius jam pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartis). Toks nuteistojo elgesys, atsižvelgiant į tai, kad jis žinojo apie priteistą civilinį ieškinį ir buvo supažindintas su 2016 m. sausio 5 d. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytomis priemonėmis – įsidarbinti ir pradėti atlyginti civilinį ieškinį, leidžia spręsti, kad J. P., nors ir pripažįsta savo kaltę, bet tinkamai nevertina nusikalstamais veiksmais padarytos žalos kitiems asmenims ir visuomenei.
15. Taigi, aptartų duomenų visuma leidžia teigti, kad stebimas nuteistojo elgesio keitimasis per paskutiniuosius ketverius-penkerius metus, tačiau šį laikotarpį lyginant su visu bausmės atlikimo laikotarpiu – 22 metais – ir nuteistojo elgesiu per jį, dar negalima spręsti, kad šie pokyčiai yra stabilūs.
16. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptartų aplinkybių visuma nėra pakankama pagrįsti, jog, pakeitus J. P. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmės tikslai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. P. (J. P.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.