- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-18
- Bylos Nr.
- eI1-5863-402/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00866-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu (DOK-16268) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo skundo teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 1 ir 3 būryje netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Nurodė, kad 2022-05-26 apie 9.35 val. buvo atliekama krata, kurios metu buvo paimtas kanceliarinis segtuvas, kurį atsivežė grįždamas iš Jungtinės Karalystės po ekstradicijos, kuris jam labai reikalingas organizuotai laikant visus dokumentus. Pataisos namai nurodė, kad kanceliarinis segtuvas nėra leidžiamų daiktų sąraše. Pareiškėjas nurodė, kad kanceliarinis segtuvas nėra nurodytas draudžiamų turėti daiktų sąraše, juo labiau, kad kanceliarinių daiktų sąrašas nėra baigtinis, priešingai nei teigia Kalėjimų departamentas 2022-08-12 atsakyme Nr. 2S2252. Nurodė, kad kanceliarinio segtuvo pakeisti kita priemone nėra galimybės, o arčiausias pakaitalas būtu sąvaržėlė, tačiau ši nesusega dokumentų taip kaip susega kanceliarinis segtuvas, šie išsisklaido ir tai negali būti pakaitinė priemonė, dėl paimto segtuvo negali palaikyti tvarkos savo gyvenamoje patalpoje. Nurodė, kad maitinimas neužtikrinamas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017-11-07 įsakymu Nr. V447 patvirtintas maitinimo normas, nuteistųjų maitinimas neatitinka jo poreikio. Nuteistieji maitinami nekokybišku maistu, produktų maistinė vertė yra labai žema. Pareiškėjo teigimu, maitinimas neatitiko pareiškėjo fiziologinių mitybos normų, nebuvo užtikrinta maisto energetinė vertė ir kokybė. Dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas kreipėsi su skundais į valstybės institucijas. Nurodė, kad svoris nukrito 28 kg., atliekant bausmę uždaro rėžimo sąlygomis nėra galimybės gamintis maistą iš savo lėšų, todėl valgo tik tai kas duodama pagal patvirtintus valgiaraščius, o to neužtenka. Tik vieną kartą maisto trūkumą kompensavo papildomai duodant 200 g. varškės, kai trūkumas buvo avižinių dribsnių košės 200 g. Nurodė, kad švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems turi būti išduodama: sanitarinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas šepetys ( šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Įstaiga neišduoda valymo šluosčių, todėl turi karpyti savo rankšluosčius ir paklodes. Dėl valymo šluosčių neišdavimo pareiškėjas su skundu kreipėsi į Pataisos namų administraciją, tačiau problemos nebuvo sprendžiamos.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK), ginčo metu galiojusi redakcija, numatė, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji pataisos įstaigoje turi teisę turėti asmeninių daiktų – maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus (BVK 92 str. 1 d. 2 p.). Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės), numatė, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius BVK 142 str. 2 d. nurodytą nuobaudą nuteistuosius) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7, 20.4.10 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat – plaukų džiovintuvą (moterims) ir sausų dribsnių (Taisyklių 21 dalis). Taisyklės nenumatė paprastos grupės nuteistiesiems turėti ir naudotis kanceliariniu segtuvu, kuris kratos metu iš pareiškėjo ir buvo paimtas. Pravieniškių 1 - me kalėjime nuteistųjų maitinamas organizuojamas pagal patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ valgiaraščius. Bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Valgiaraščiai, pagal kuriuos maitinami suimtieji/nuteistieji sudaryti pagal didžiausios asmenų grupės maitinimosi fiziologinius poreikius. Tiekiamas maitinimas užtikrina maisto energetinę vertę, kaloringumą, porcijose garantuotas baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis. Maistas nuteistiesiems gaminamas iš visus teisės aktų reikalavimus atitinkančių maisto produktų, nuteistieji maitinami laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Padidinto kaloringumo bei padidinto maisto davinio teisės aktai nenumato. Vaizdo registratoriai yra techninė priemonė, naudojama siekiant užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę bei vykdyti nuteistųjų nusikalstamų veiklų prevenciją. Vaizdo registratoriumi nufilmuota medžiaga yra papildoma tarnybinė medžiaga ir skirta tarnybiniam naudojimui. Jei vaizdo registratoriaus filmavimo metu nebūna užfiksuota jokių padarytų teisės pažeidimų, vadovaujantis tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-02-03 įsakymu Nr. V-43 „Dėl tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 16 punktu, vaizdo įrašas yra sunaikinamas. Pravieniškių 1- ame kalėjime švarai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Būriuose laikomiems nuteistiesiems valymo priemones iš sandėlio paima ir išduoda Resocializacijos skyriaus specialistai, kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems – Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas. Skundo argumentai dėl pareiškėjui tariamai padarytos neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos, Lietuvos kalėjimų tarnybos, veiksmais neužtikrinus pareiškėjui tinkamų kalinimų sąlygų, t. y., kad jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK kratos metu buvo neteisėtai paimtas kanceliarinis segtuvas, netinkamai tiekiamas maistas bei dėl valymo inventoriaus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumą sieja su aplinkybe, kad jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 1 - ame sektoriuje 2022-05-26 kratos metu buvo neteisėtai paimtas kanceliarinis segtuvas.
Bylos duomenimis, pareiškėjas 2022-05-26 skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių dėl kratos metu išimtų daiktų. Pravieniškių PN-AK 2022-06-30 raštu Nr. 7-3595 pareiškėjui atsakė, kad Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės nenumato paprastos grupės nuteistiesiems turėti ir naudotis kanceliariniu segtuvu, kuris kratos metu buvo paimtas. Minėtą raštą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris 2022-08-12 raštu Nr. 2S-2252 pareiškėjui atsakė, kad jo skundas nepagrįstas.
Pagal Lietuvos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalies 2 punktą, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę turėti šiuos asmeninius daiktus: – maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (BVK 92 str.2 d.).
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (galiojusios ginčo metu), pagal minėtų taisyklių nuostatas, paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą nuteistuosius) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7, 20.4.10, 20.4.11 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, t. y. 20.1.1-20.1.9, 20.1.12, 20.1.17 papunkčiuose išvardintus maisto produktus; 20.2 papunktyje nurodytus drabužius ir avalynę; 20.3 papunktyje išvardintas higienos priemones; 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7, 20.4.10, 20.4.11 papunkčiuose nurodytus elektros prietaisus (televizorių ir jo priedėlį antžeminei televizijai, kišeninį (nešiojamąjį) radijo imtuvą arba MP3 grotuvą, barzdaskutę, elektrinį virdulį, LED skaitymo lempą (maitinamą elementais), elektroninę knygų skaityklę, elektrinį dantų šepetėlį.), 20.5 papunktyje nurodytus kitus daiktus ir reikmenis, tarp kurių nėra tokio daikto, kaip kanceliarinis segtuvas.
Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88, nuostatų analizė leidžia teigti, jog pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi teisę vykdyti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę bei atlikti jų gyvenamųjų patalpų apžiūras, kratas. Instrukcija nustato, kad, siekiant surasti ir paimti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti įstaigų teritorijose besislapstančius suimtuosius (nuteistuosius), atliekamos suimtųjų (nuteistųjų), įstaigų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros (139 punktas).
Byloje nėra ginčo, kad kratos metu iš pareiškėjo buvo paimtas kanceliarinis segtuvas, tačiau pareiškėjo nuomone, kanceliarinis segtuvas nėra nurodytas draudžiamų turėti daiktų sąraše.
Teismas pažymi, kad Taisyklėse nurodyti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašai yra baigtiniai, o pataisos įstaigų administracija gali leisti nuteistiesiems turėti ir kitų asmeninių daiktų tik tokiu atveju, jei tai sudarytų sąlygas vykdyti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, gerintų jų sveikatą ir gerovę. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis buvo gavęs Pravieniškių PN-AK vadovo leidimą turėti 2022-05-26 atliktos kratos metu paimtą kanceliarinį segtuvą. Atsižvelgus į tai, kad Taisyklėse yra numatytas baigtinis leistinų turėti nuteistiesiems daiktų sąrašas, o 2022-05-26 kratos metu paimti daiktai į jį nepatenka, daroma išvada, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai kanceliarinį segtuvą paėmė pagrįstai.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis buvo netinkamai maitinamas, nes ne visas maistas, kuris priklauso pagal valgiaraštį, buvo išduodamas arba jis buvo netinkamos kokybės, nekaloringas.
Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja BVK 173 str. 5 d. (redakcija galiojusi ginčo metu), kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 str. 10 d. numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Nuteistieji ir suimtieji maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“.
Byloje nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK nuteistieji pareiškėjo nurodomu laikotarpiu buvo maitinami su VšĮ „Bruneros“ sudarytų maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu.
Atsakovės atstovas nurodo, taip pat 2023-06-15 pažyma patvirtina, kad Pravieniškių 1-asis kalėjimas (iki 2022-12-31 Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) yra sudaręs Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-5/1065 su VŠĮ „Bruneros“, pagal kurią paslaugos teikėjas įsipareigoja teikti paslaugas, kurios kokybė ir kiti kriterijai pilnai atitinka Sutarties 1 priede nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektingai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius, žinias (Sutarties 4.1.1 p.). Valgykloje nuteistųjų maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 patvirtintą valgiaraštį. Pažymėjo, kad valgiaraščiai, pagal kuriuos maitinami suimtieji/nuteistieji sudaryti pagal nuteistųjų fiziologinis poreikius. Kaip matyti iš byloje surinktos susirašinėjimo medžiagos, pareiškėjas buvo aprūpintas maitinimu, t. y., buvo maitinamas pagal Kalėjimų departamento ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintą nedirbantiems vyrams sudarytą valgiaraštį, todėl teismas laiko nepagrįstais pareiškėjo argumentus dėl jo kankinimo alkiu.
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad sutartinių įsipareigojimų tarp VŠĮ „Bruneros“ ir Pravieniškių PN-AK nebūtų laikomasi. Teismas pažymi, kad pareiškėjas tik 2022-12-30 skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių dėl netinkamo maitinimo (neišduotų tam tikrų produktų) 2022-10-11, 2022-10-27, 2022-10-28 ir kitomis dienomis, o ne iškarto negavus atitinkamų produktų. Teismas pažymi, kad byloje nėra įgaliotos valstybės institucijos (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos) išvadų apie nuteistiesiems tiekiamą netinkamos kokybės maistą, tokių duomenų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė ir pats pareiškėjas. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu tik abstrakčiai nurodė, jog fiziologines mitybos normų nebuvo paisoma ir jis jautėsi alkanas, tačiau konkrečių aplinkybių nedetalizavo ir nenurodė, kada ir kokiomis konkrečiai aplinkybėmis tiekiamas maisto kaloringumas jo netenkino, nepateikė duomenų, jog jis būtų kreipęsis į atsakingas institucijas dėl maisto kokybės, sudėties tyrimo. Kaip buvo minėta, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Pareiškėjas šiuos skundo argumentus dėstė deklaratyviai ir abstrakčiai bei jokių konkrečių aplinkybių nedetalizavo, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.
Bylos duomenimis, pareiškėjas 2023-03-08 skundu kreipėsi į Pravieniškių 1-mo kalėjimo direktorių dėl neišduotų tam tikrų produktų. Iš Pravieniškių 1-o kalėjimo 2023-03-30 rašto Nr. SN-22-950 matyti, kad 2023-03-05, pasikeitus maisto dalintojui, rytinio maitinimo metu, pareiškėjui nebuvo atiduotas priklausomas avižinių dribsnių košės davinys 200 g., tačiau kovo 8 d. pietų maitinimo metu, pareiškėjui prie visos dienos maisto dienos davinių, papildomai atiduota 200 g. varškės maisto davinys. Iš Pravieniškių 1-o kalėjimo 2023 m . balandžio mėn. rašto matyti, kad 2022-10-28, rytinio maitinimo metu, pateiktas pieno davinys buvo netinkamos kokybės – jautėsi kartumas, valgyklos administratorė netinkamos kokybės pieną utilizavo, pakeisdama kitu tinkamos konsistencijos pienu. Kita vertus, teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl neišduotos avižinių dribsnių košės, ar netinkamos kokybės pieno, pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai dėl jam padarytos neturtinės žalos atmestini kaip nepagrįsti.
Vadovaujantis Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-02-03 įsakymu Nr. V-43 „Dėl tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 16 punktu, atsakingas pareigūnas, gautą vaizdo registratoriuose įrašytą vaizdo medžiagą saugo 10 darbo dienų ir negavęs informacijos dėl konkretaus vaizdo įrašo tolimesnio išsaugojimo – ją sunaikina. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistųjų pareigos yra nustatytos BVK 11 str. „Bendrosios nuteistųjų teisės“. Vaizdo įrašų išsaugojimas pagal nuteistojo pageidavimus teisės aktuose, reglamentuojančiuose laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros organizavimą, nereglamentuotas. Teismas pažymi, kad vaizdo registratoriai yra techninė priemonė, naudojama siekiant užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę bei vykdyti nuteistųjų nusikalstamų veiklų prevenciją. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai, jog atsakovo atstovas neteisėtai sunaikino faktinius duomenis, pareiškėjo vertinimu, pagrindžiančius jo reikalavimo pagrįstumą, yra nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog Pravieniškių PN-AK nebuvo išduodamos valymo šluostės.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ pavirtintos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).
Iš į administracinę bylą pateikto Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019-06-19 įsakymu Nr. V-372 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo matyti, jog vadovaujantis minėto aprašo 13 punktu valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyrių pareigūnai ir išduoda jas nuteistiesiems.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023-06-14 pažyma Nr. LV-27161, patvirtina, kad LKT Pravieniškių 1- sis kalėjimas užtikrina aukščiau minėtos tvarkos ir teisės aktų reikalavimus. Švarai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Būriuose laikomiems nuteistiesiems valymo priemones iš sandėlio paima ir išduoda Resocializacijos skyriaus specialistai, kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems – Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas. Iš pateikto žurnalo kopijos, taip pat nustatyta, kad ginčo laikotarpiu valymo šluosčių (neaustinis audinys) 12 būriui buvo išduodamas pakankamas kiekis.
Byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, todėl teismas jomis remiasi ir sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl jo argumentai dėl neišduodamų valymo šluosčių yra atmetami kaip nepagrįsti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, nemigą, neigiamus išgyvenimus ir pan., tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas vartojo narkotines, psichoaktyvias medžiagas, taigi skunde nurodyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai galėjo kilti ir dėl narkotinių, psichoaktyvių medžiagų vartojimo.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Teismas atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.