- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- eI3-225-279/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00195-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.), Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
- Atsakovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,
dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui E. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei D. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti, kad mirusios S. P. teisių perėmėjai atsakovei D. P. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 6 832 Eur bei priteisti 735,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė, kad iš Ignalinos 1-ojo notarų biuro notarės L. A. 2018 m. balandžio 13 d. išduoto liudijimo , reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad S. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė mirusiosios sūnus R. P. ir dukra D. P. Kadangi R. P. gera valia yra pasirašęs žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, pareiškėja reikalavimo jam dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatymo neteikia.
Teigia, kad Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau - ir Turto vertinimo ataskaita ) buvo parengta 2018 m. balandžio 25 d., ją rengė UAB“ Inreal“ turto vertintoja R. Š. Pagal Turto vertinimo ataskaitą vertinamo nekilnojamojo turto žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 46052/129713 dalies ( proj. Nr.119-3) , esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną, t.y. 2018 m. balandžio 25 d., buvo 13664 Eur. Pareiškėjas 2018 m. liepos 26 d. raštu „Dėl susipažinimo su parengtu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ Nr. (duomenys neskelbtini), informavo atsakovę D. P. apie tai, kad pagal Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projekto ( toliau - Projektas) sprendinius iš paveldėto 12,9713 ha žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams bus paimama žemės sklypo 4,6052 ha dalis, ir kad yra parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( toliau- NŽT) direktoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše ( toliau - Sąrašas) ir nustatyti jų kadastro duomenys. Pagal Sąrašą mirusiai S. P. priklausęs žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pertvarkytas į 4, 6052 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio projektinis Nr. 119-3 ir į 3,3277 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio projektinis Nr. 119-1, ir į 5,0384 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio projektinis Nr. 119-2. Šiame įsakyme yra nustatyta, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra perkeliama į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 119-3. NŽT direktorius 2019 m. vasario 26 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paėmė visuomenės poreikiams po S. P. mirties paveldėto 23026/46052 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo aktu nustatė, kad nuostolių dėl žemės sklypo pagal Vertinimo ataskaitą paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 6 832 Eur. Ši suma 2019 m. birželio 26 d. pervesta į Vilniaus m. 16-ojo notarų biuro notarės D. J. depozitinę sąskaitą ir gautas notaro 2019-07-09 liudijimas. Mano, jog atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę turėtų būti nustatytas pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos atstovas advokatas E. J. teismo posėdžio metu prašė nustatyti 6 832 Eur atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės D. P. 23026/46052 ha žemės sklypą, kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas 6 832 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės D. P. 23026/46052 ha dydžio žemės sklypą nustatytas Turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo parengta 2018 m. balandžio 25 d. UAB“ Inreal“ turto vertintojos R. Š. Turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra nenuginčyta, todėl laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą atsakovės žemės sklypą. Pareiškėjos atstovas prašė priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė D. P. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvauja, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.
Trečiasis suinteresuoto asmuo - akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ 2019-12-05 pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimi buvo patenkintas pareiškėjos pareiškimas dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumo patvirtinimo ir leidimo pareiškėjai įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą valstybės vardu bei pradėti žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl antrojo reikalavimo – atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės D. P. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą.
Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pareiškime teismui prašė nustatyti, kad iš D. P. paimto 23026/46052 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydis yra 6 832 Eur.
Minėtas 6 832 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės D. P. 23026/46052 ha dydžio žemės sklypą nustatytas Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurią parengė 2018 m. balandžio 25 d. UAB ,,Inreal“ turto vertintoja R. Š. ir nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“.
Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo nutarimas XI-1612) pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėja, Ministerija) buvo paskirta Projektą įgyvendinančia institucija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau- ir Vyriausybė) 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31), kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, tame tarpe ir atsakovės nuosavybės teise valdomo 23026/46052 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Šiame Vyriausybės nutarime numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas 2018 m. liepos 26 d. raštu „Dėl susipažinimo su parengtu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ Nr. (duomenys neskelbtini), informavo atsakovę D. P. apie tai, kad pagal Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projekto (toliau - Projektas) sprendinius iš atsakovės paveldėto 12,9713 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams bus paimama žemės sklypo 4,6052 ha dalis ir kad yra parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše ( toliau - Sąrašas) ir nustatyti jų kadastro duomenys. Pagal Sąrašą mirusiai S. P. priklausęs žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pertvarkytas į 4, 6052 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio projektinis Nr. 119-3, į 3,3277 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio projektinis Nr. 119-1 ir į 5,0384 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio projektinis Nr. 119-2. Šiame įsakyme yra nustatyta, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra perkeliama į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 119-3. NŽT direktorius 2019 m. vasario 26 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paėmė visuomenės poreikiams mirusios S. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 23026/46052 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo aktu nustatė, kad nuostolių dėl žemės sklypo pagal Vertinimo ataskaitą paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 6 832 Eur.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau- ir Žemės paėmimo įstatymas) (Žemės paėmimo įstatymo 1 str. 1 d., 3 str.). Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.
Šiuo atveju, pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš atsakovės visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas buvo žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių. Žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.
Turto vertinimo ataskaita atlikta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – ir Metodika). Metodikos 57 punkte nurodyta, kad lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Žemės sklypo rinkos vertę nustatė UAB“ Inreal“ turto vertintoja R. Š. ( kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2009 m. gruodžio 30 d.).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje esančioje turto vertės nustatyto pažymoje – išvadoje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamo 4,6052 ha dydžio žemės sklypo rinkos vertė buvo 6 832 Eur, kitų nuostolių, patiriamų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nenustatyta.
Atsakovė D. P., nepasinaudojo savo teise ir per įstatymo nustatytą terminą neteikė jokių pastabų, pasiūlymų dėl turto vertinimo proceso bei žemės sklypo vertės nustatymo, taip pat neskundė teismui nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini), nei Turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Jau buvo paminėta, kad atsakovė D. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Šiuo atveju nėra nustatytas nei vienas iš minėtų pagrindų.
Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų dėl Turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuginčijimo įstatyme nustatyta tvarka, taip pat nėra jokių faktinių duomenų ir įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti jos turiniu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę pagrįstai nustatytas pagal Turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę ir nurodytas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. atsakovės D. P. nuosavybės teise valdomo 23026/46052 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydis yra 6 832 Eur.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2019 m. gruodžio 13 d. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams pateiktu prašymu prašo iš atsakovės priteisti 735,07 Eur bylinėjimosi išlaidų už AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos advokatų P. J. ir advokatės V. J. suteiktas teisines paslaugas (pareiškimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams dydžio nustatymo parengimo, sutikrinimo ir teismui pateikimo, pasirengimas teismo posėdžiui bei prašymo dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant atstovui 2019-09-24 teismo posėdyje parengimas bei pateikimas teismui ) .
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjos pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).
Vertinant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius, kurio vienas iš uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 p.). Šiame padalinyje dirba 11 darbuotojų, iš jų 4 patarėjai ir 6 vyriausieji specialistai (duomenys gauti iš oficialios Susisiekimo ministerijos interneto svetainės). Darytina išvada, kad pareiškėjos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai viso teisminio proceso metu šioje byloje. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato paslaugų būtinumą šioje byloje surašant pareiškimus ir atstovaujant teismo posėdyje.
Vertindamas bylos pobūdį, teismas atsižvelgia į tai, kad, kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais, advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjos administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla buvo tiesiogiai susijusi su jos vykdomomis funkcijomis. Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą neteikė ir pareiškėjos prašyme suformuluotų reikalavimų neginčijo, todėl laikytina, kad bylos eiga nebuvo komplikuota ir sudėtinga.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti jos interesams teisme šiuo atveju buvo būtinas, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 40 straipsniu,
nusprendžia:
nustatyti, kad mirusios S. P. teisių perėmėjai atsakovei D. P. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 23026/46052 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 6 832 Eur
Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.