Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. J. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria nuteistojo O. J. skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

O. J. nuteistas 2013 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi – laisvės atėmimu 9 metams 3 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2012 m. liepos 25 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 25 d. Komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu buvo nutarta nuteistajam O. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį netaikyti.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi nuteistojo O. J. skundą atmetė ir nurodė, kad O. J. akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, lėmusius jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenustatyta.Nuteistasis O. J. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų su intensyvia priežiūra.Skunde nurodo, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, nes teisės aktai nenumato nustatytų veiksnių įtakos rizikai vertinimo nagrinėjant skundus dėl lygtinio paleidimo. Rizika nustatinėjama aprobuota teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys, įvertinant balais. Teismą įpareigoja atsižvelgti tik į balus ir ar jų kitimą. Taigi, teismas privalėjo bylą patikrinti tik tiek kiek leidžia įstatymas ir nurodyti atsisakymo tvirtinti komisijos sprendimą motyvus tik tokius, kokius leidžia lygtinį paleidimą reglamentuojantys teisės aktai. Nuteistojo nuomone, jis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Pažanga mažinti nusikalstamumą pastebima, nes nuo 31 balo ji sumažėjo iki 24 balų. Taip pat nurodo, jog yra skatintas 4 kartus, nebaustas, mokosi, įgijo vidurinį išsilavinimą, šiuo metu irgi mokosi siuvėjo specialybės, įvykdęs pilnai visus finansinius įsipareigojimus, socialiniai ryšiai tvirti, turi gyvenamąją vietą, paleistas bus įdarbintas, teistas pirmą kartą. Nurodo ir tai, kad į bylą yra pateikęs pažymą, jog jo senelei reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl lygtinis paleidimas būtinas ne tik dėl jo paties, bet ir dėl šios priežasties. Pareiškėjas mano, jog nuteistojo neatvykimas į komisijos posėdį buvo pagrindinė priežastis netaikyti lygtinio paleidimo, nors jam teismas konstatavo, kad nėra būtinas jo dalyvavimas. Neturint profesijos nedirbo, tačiau dėl to mokosi, todėl darbinė motyvacija yra teigiama.Skunde nurodoma, jog jis nėra baustas, nes ankstesnės nuobaudos yra negaliojančios. Teismo vertinimas padarytų nusikaltimų sunkumo kategorijos kontekste yra Konstitucijos 31 straipsnio pažeidimas, jog niekas negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį nusikaltimą, nes nusikaltimų sunkumas jau buvo įvertintas bausmę skiriančio teismo. Taip pat nesutinkama su teismo motyvu dėl likusios neatliktos bausmės dalies, nes BVK numato galimybę asmenį paleisti lygtinai ir neatlikus būtent tokią bausmės dalį. Skunde, paminėdamas Europos tarybos rekomendacijas dėl lygtinio paleidimo, nurodo, kad komisijos teigimas, jog O. J. dar nepatyrė pakankamų laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų yra niekinis ir prieštaraujantis lygtinio paleidimo tikslų sampratoms ir Komisijos atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą jo atveju Lietuvos Respublikoje įtvirtintas kalinių socialinės integracijos programas padaro bevertes. Jo nuomone, į tai turi būti atsižvelgta. Skundas atmetamas. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistieji turi būti atlikę ir įstatymo numatytą bausmės laiką, kad jų prašymai būtų nagrinėjami Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje (BVK 157 straipsnio 2 dalis). Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.Vadovaujantis BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka komisija motyvuotai sprendžia dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo, priimdama nutarimą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo įvertinus ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, teismo išvada, kad nėra pagrindo taikyti O. J. lygtinio paleidimo institutą yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui ir priėmė pagrįstą sprendimą. Nuteistasis yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šį kriterijų vertina ir sprendžia lygtinio paleidimo komisija.Nuteistasis skunde nesutinka su teismo pozicija, kuri yra analogiška galutinio tikslo kontekste su Komisijos. Tačiau skundo argumentai yra nepagrįsti, nes įvertinus teismui pateiktą skundo nagrinėjimui visą medžiagą, teisėjų kolegija priešingos išvados nepadarė. Analizuojant pateiktą bylos medžiagą ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju vertinamas ne formalus, bet labiau materialus šio instituto taikymo pagrindas. O. J. skundą išnagrinėjęs apylinkės teismas tinkamai įvertino reikšmingus duomenis dėl materialaus pagrindo egzistavimo ir savo teiginius pagrindė kodėl nėra naikinamas ar keičiamas skundžiamas Komisijos sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo pareiškėjui. Teismo išvada grindžiama nutartyje nurodytais argumentais, kur akivaizdu, jog buvo apžvelgta nuteistojo asmenybės kriminalinė pusė, jo vedamo elgesio modelis, analizuota ir vertinta socialinio tyrimo išvada, jos turinys, pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas, kriminogeniniai veiksniai ir pan. Nuteistojo elgesio korekcija yra, jis laikosi nurodytų priemonių, tačiau rekomendacijų atžvilgiu bausmę atliekančio asmens požiūris nėra itin atsakingas. Viena iš rekomendacijų buvo numatyta dėl įsidarbinimo, tačiau duomenų, patvirtinančių tokius ketinimus, byloje nėra. Paties nuteistojo skundo argumentai šiuo veiksniu, laikytini subjektyviu pasiteisinimu, nes nevisam darbui būtina specialybė ar profesija, labiau aktyvi motyvacija, kurios čia nenustatyta pagrįstai. Taip pat analizuojant duomenis, kurie formuoja pagrįstą manymą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, aktuali informacija, susijusi su vedamo elgesio korekcija atliekant paskirtą bausmę pataisos namuose. Šioje vietoje, priešingai nei nurodyta skunde, teismas nepažeidė BVK normų, nes nebuvo konstatuota, kad nuteistojo atžvilgiu dominuoja galiojančios nuobaudos. Teismas analizavo jo elgesį, kuris nėra itin teigiamas, nes bausmės atlikimo metu jis ne vieną kartą buvo baustas už drausminius nusižengimus. Sutiktina tik su tuo, kad šios nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau jos vis tik charakterizuojančios pareiškėjo asmenybę (elgesio kontekste) taisymosi procese. Be nurodytų aptartų aspektų svarbus vaidmuo tenka ir socialinio tyrimo išvados turiniui, kur nustatyta, jog nuteistojo atžvilgiu pagal OASys metodiką nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra žemas, vertinimo balai nesumažėję, iš jų tik 2 statiniai. Šio vertinimo aspektu nustatyti ir kriminogeniniai veiksniai: specialybės, pajamų šaltinio neturėjimas, netinkamas laisvalaikio praleidimo būdų parinkimas laisvėje. Aptarta analize skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija visų duomenų visumoje konstatuoja, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą dėl Komisijos nutarimo, pateikti motyvai pilnai pagrindė teismo išvadą ir ja aukštesnysis teismas neabejoja. Tai, kad nuteistasis išdėsto savo atliktą vertinimą lygtinio paleidimo instituto taikymo procese, jis laikytinas subjektyviu ir savitu, teismui nėra privalomas, kadangi lygtinio paleidimo instituto taikymas galimas tik tinkamai ir teisingai įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir nustačius akivaizdžią pažangą koreguojant nuteistojo elgesį teigiama linkme, kas turi sudaryti pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai nuteistasis nenusikals ir probacija pasieks tikslą.Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinimo kriterijus lyginant su anksčiau atliktu pagal šią metodiką nuteistojo elgesio vertinimu matyti, kad nuteistasis deda pastangas ir savo elgesį koreguoja, akivaizdu, kad balų skalė informuoja žemą riziką, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Dėl skundo argumentų, sietų dėl pažeidimų vertinant padarytų nusikaltimų sunkumą bei dėl likusios neatliktos bausmės dalies, teisėjų kolegija visa tai vertina kaip nepagrįstais ir savaip įvertintais, nes teismas šias aplinkybes tik vertino visumoje kiek tai formavo vidinį įsitikinimą dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis paleistas į laisvę gali būti taisomas neizoliuotas, tačiau tai nebuvo lemiantys veiksniai, kurie užkirto kelią priimti nuteistojo lūkesčius pateisinantį procesinį sprendimą. Taigi, teismas neįžvelgia nei Konstitucijos, nei BVK normų pažeidimų nagrinėjamoje byloje. Taigi, visuma aplinkybių, kurių kontekste sprendžiama ar pritaikius lygtinio paleidimo institutą nuteistasis elgsis pagal visuomenės nustatytas normas ir taisykles, bylos medžiaga šiuo klausimu įvertinta ne tik formaliai, bet ir tinkamai nustatant, jog materialus pagrindas nėra pakankamas, todėl pagrįstai nuspręsta lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu netaikyti.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisija ir apylinkės teismas tinkamai įvertino, jog nuteistasis šiuo metu neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl skundžiamo Komisijos nutarimo, priėmė neteisėtą nutartį, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo O. J. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.