- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- e2VP-34721-592/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28445-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Skolininkas
- R. V.
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) A. B. pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas R. V., R. V., antstolis Dainius Šidlauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas (išieškotojas) A. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo prašo nustatyti skolininkui R. V. priklauso ½ dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su sutuoktine R. V. esančio turto – 200/368 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir piniginių lėšų, esančių sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini).
Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdomojoje byloje Nr. 0178/17/02686 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-12910-987/2017 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. V. išieškotojo A. B. naudai (v. b. l. 1, 3). Vykdomojoje byloje antstolis nustatė, kad skolininkas registruoto kilnojamojo turto neturi, o į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nukreipti išieškojimo nėra galimybių, nes jis yra įkeistas hipotekos kreditoriaus naudai. Vykdymo procese taip pat nustatyta, jog nuo 2007 m. lapkričio 8 d. skolininkas yra sudaręs santuoką su R. V. (v. b. l. 105). Nustatyta, kad 2018 m. liepos 10 d. turto arešto aktu antstolis areštavo R. V. ir R. V. nuosavybės teise priklausančias 200/368 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias R. V. vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 118-119).
Antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. liepos 10 d. priimtu patvarkymu pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. l. 120). Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2018 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojui per du mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo (v. b. l. 128).
2018 m. rugsėjo 13 d. teisme gautas išieškotojo A. B. pareiškimas dėl skolininko R. V. turto dalies, esančios bendra su sutuoktine R. V. nuosavybe, nustatymo.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolis pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančios turto dalies.
Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas (v. b. l. 106), todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos prašymą ir nustato, kad skolininkui R. V. priklauso ½ dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su sutuoktine R. V. esančio turto – 200/368 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir piniginių lėšų, esančių sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinės profesinei veiklai ir tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimą, gautą tikslinę materialinę paramą, skirtą tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,
nutaria:
Patenkinti prašymą.
Nustatyti, kad skolininkui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) esančio turto – 200/368 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir piniginių lėšų, esančių sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus lėšas, būtinas R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) profesinei veiklai ir tikslinės paskirties išmokas.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.