Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir V. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“, dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalies, 4.70 straipsnio 1 dalies, 4.71 straipsnio 1 dalies nuostatas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 (dešimt) metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje pareikštas reikalavimas dėl įgyjamosios senaties nustatant nuosavybės teises į objektą – ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) turi būti nustatyta: 1) ar minėtas turtas iki bylos nagrinėjimo teisme neišlaikė valstybinio turto statuso (buvo privatizuotas), 2) ar nėra įgytas kitų asmenų CK 4.47 straipsnyje numatytais pagrindais ir 3) ar gali būti įgytas įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

Iš byloje esančių duomenų – 2022-10-21 NTR išrašo matyti, kad VĮ, kad ½ nekilnojamojo turto pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė yra įregistruota P. V., kuris kaip matyti iš pateikto byloje mirties liudijimo mirė (duomenys neskelbtini).

Iš Trakų antrojo notarų biuro notarės D. A. 2021-02-25 liudijimo matyti, kad po P. V. mirties jo palikimą priėmė jo vaikai V. S. ir V. V. (pareiškėjai).

Iš Nekilnojamojo turto Kadastro duomenų bylos, kurioje yra pateiktas gyvenamojo namo techninis pasas, kuriame matyti gyvenamojo namo ½ dalies savininkas buvo I. V. . I. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po I. V. mirties vienintelis ½ gyvenamojo namo dalies savininku tapo P. V., turtą įgijęs pagal 1993-12-01 paveldėjimo įstatymą liudijimo pagrindu.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų kita ½ gyvenamojo namo dalies nuosavybės teisė niekam nebuvo įregistruota. Minėtą aplinkybę patvirtina tai, jog kaip matyti iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo dokumentų, juose pateikta informacija apie P. V. ir I. V. turėtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) bei I. V. paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuose matyti, kad kaimo ūkinėje knygoje buvo suformuoti dokumentai tik dėl ½ gyvenamojo namo dalies.

Pareiškėjai nurodė, kad paveldėjo tik ½ gyvenamojo namo dalį, kurios pirmasis valdytojas buvo I. V., antrasis valdytojas buvo P. V., o trečiasis valdytojas - pareiškėjai. Nepaisant to, kad visas gyvenamasis namas buvo valdomas iš kartos į kartą, pareiškėjai neturi duomenų apie tai, kam ½ likusio ir neįregistruoto gyvenamojo namo dalies priklauso nuosavybės teise. Pareiškėjų žiniomis, niekas šio nekilnojamojo turto dalies neįregistravo ir būtent pareiškėjų proseneliai (I. ir M. V.), tėvai (P ir A. V.) ir galiausiai patys pareiškėjai šia nekilnojamojo turto dalimi naudojosi, ją prižiūrėjo iš kartos į kartą ir tai tęsia iki šiol, t.y. nuo statinio suformavimo dienos – 1987-04-28.

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad ginčo objektas ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), būtų perduotas, registruotas valstybės ar trečiųjų asmenų vardu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog minėtas turtas ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) neturi valstybinio turto statuso, nėra įregistruotas kitų asmenų vardu, kaip tai numatyta CK 4.69 straipsnio 3 dalyje. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai ilgiau kaip 10 metų nepertraukiamai valdo ir naudoja ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) todėl galima spręsti, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti faktą, kad pareiškėjai nuosavybės teises į antrąją dalį gyvenamojo namo įgijo pagal įgyjamąją senatį (CK 4.69 straipsnis).

Pareiškėjai prašo pripažinti jiems dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, sprendžia tik dėl nuosavybės teisės įgijimo šiuo teisiniu pagrindu fakto ( CK 4.68 str. 2 d.). Šios kategorijos bylose nesprendžiama dėl nuosavybės rūšies, formas ar nuosavybės dalių nustatymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 bei 530-533 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

nustatyti faktą, kad V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į ½ gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.