Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-02-26 · Byla Nr. PK-175-818/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-26
Bylos Nr.
PK-175-818/2015
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00149-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Nukentėjusysis
R. V., L. C.
Kaltinamasis
L. C., R. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-175-818/2015Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00149-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 2.9.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas .Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Linai Leščiovai,dalyvaujant privačiam kaltintojui – nukentėjusiajam R. V.,privataus kaltintojo atstovui advokatui M. P.,kaltinamajam L. C.,kaltinamojo gynėjui advokatui S. C.,dalyvaujant privačiam kaltintojui – nukentėjusiajam L. C.,privataus kaltintojo atstovui advokatui S. C.,kaltinamajam R. V.,kaltinamojo gynėjui advokatui M. P.,

privataus kaltinimo tvarka nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal privataus kaltintojo-nukentėjusiojo R. V. skundą, kuriuo L. C., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dailininkas, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį;

privataus kaltinimo tvarka priešpriešinio skundo pagrindu nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal privataus kaltintojo-nukentėjusiojo L. C. skundą, kuriuo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 straipsnio nustatyta tvarka buvo gautas nukentėjusiojo R. V. skundas, kuriuo prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti L. C., gyvenantį (duomenys neskelbtini), baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad L. C. 2014-03-09 apie 10.00 val. Vilniuje, šalia namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė ranka į veidą bei pastūmė pareiškėją, o R. V. nukritus jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, šio konflikto metu L. C. sugadino pareiškėjui priklausantį turtą – automobilio dešinės pusės veidrodėli. Tokiu būdu L. C. sukėlė fizinį skausmą R. V. ir apgadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 straipsnio nustatyta tvarka 2014-10-08 buvo gautas nukentėjusiojo L. C. priešpriešinis skundas, kuriuo prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti R. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnį už tai, kad R. V. 2014-03-09 apie 08-09 val. Vilniuje, šalia namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė ranka su kartus pareiškėjui į krūtinę ir L. C. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje apklaustas L. C. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Su kaimynais gyveno taikiai, bendrai naudojosi sklypu, neprireikė tverti tvorų. R. V. nusipirkus butą, prasidėjo nesutarimai, buvo bandoma ieškoti taikaus sprendimo, bet nepavyko. R. V. nusprendė tverti tvorą. Tai pamatęs, jis (L. C.) buvo priėjęs prie R. V., bandė kalbėtis, o nepavykus susitarti, kvietė policiją, kilo konfliktas, atvykęs pareigūnas prašė V. V. stabdyti darbus, tačiau šis nieko nepaisė. Pasak L. C., jam bendraujant su R. V., pastarasis trenkė jam per kojas, kadangi tuo metu L. C. neavėjo jokios avalynės (buvo basas), todėl jam buvo sukeltas fizinis skausmas. L. C. neneigia, jog konfliktuojant su R. V., jis (L. C.), savo rankomis jį nustūmė, šis veiksmas (nustūmimas, pastūmimas) buvo ne vienkartinis, jam teko stumti jį ir į veidą. L. C. teigimu šis konfliktas vyko viešoje vietoje, šalia buvo ir kitų asmenų, (b.l. 129).

Teismo posėdyje apklaustas R. V. parodė, jog jam įsigijus būstą (duomenys neskelbtini) netrukus prasidėjo konfliktai su L. C.. Būtent dėl nuolatinių nesutarimų nutarė apsitverti jam priklausančią sklypo dalį tvora, kad netektų susitikti su L. C., taip pat, kad šis visur nebemėtytų savo daiktų. Sukvietė talkininkus ir 2014 m. kovo 9 d. ryte pradėjo statyti tvorą, dirbo penkiese (jis, brolis, tėvas, draugas, taip pat buvo žmona). Iš karto kilo konfliktas, L. C. savo veiksmais visaip trukdė dirbti, kelis kartus buvo iškviesta policija (kvietė tiek jis, tiek kaltinamasis). L. C. viešoje vietoje garsiai rėkavo, šaukė, elgėsi agresyviai, jis užsipuolė R. V., stūmė jį į nugarą. Konflikto metu L. C. sužeidė R. V. koją, jis šlubavo, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po kelių kartų stumdymo L. C. nustūmė R. V. ant šalia stovinčio automobilio ir nugara sulaužė savo automobilio veidrodėlį. Veidrodėlis buvo nulaužtas. Nugara ir koja skaudėjo. L. C. ir toliau neleido vykdyti darbų, jis pradėjo smaugti ir planšetiniu kompiuteriu trenkė jam per nosį. Smaugė gerklės srityje. Jis jautė fizinį skausmą. Jis smaugė iš pradžių dilbio sritimi, po to su ranka. Buvo sunku kvėpuoti. Jis rėkė, kad paleistų, tačiau L. C. ir toliau smaugė. Visą tą įvykį su telefonu nufilmavo giminaitė, kurios vaizdo įrašas yra pridėtas prie tyrimo medžiagos.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. F. parodė dirbantis Vilniaus aps. VPK 3 PK. Atsimena, kaip keletą kartų vyko į (duomenys neskelbtini), kur vyko konfliktas dėl tvoros statybos. Kvietė tiek L. C., tiek R. V.. Abi pusės kaltino viena kitą. L. C. kvietė, nurodydamas, kad neteisėtai statoma tvora, braunamasi į privačią teritoriją. Kita pusė tvirtino, kad L. C. trukdo atlikti teisėtus darbus ir statyti tvorą. Atvykęs pamatė, jog buvo užgriozdintas įėjimas į patalpas, kuriose gyvena L. C. (palei namą išdėliotos trinkelės, statybinės šiukšlės), įėjimas į gyvenamąsias patalpas pasidarė per siauras. Atlaisvinus plotą, L. C. aprimo. Abiem pusėms buvo pasiūlyta vykti į komisariatą išsiaiškinti. Po to, vyko dar kartą, tačiau tikslių aplinkybių nebeatsimena.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad 2014 m. kovo 9 d. padėjo savo sūnui tvarkyti šiukšles ir statyti tvorą. Statybos darbai sekėsi sunkiai, kadangi trukdė L. C., kuris rėkė, ardėsi, smaugė jo kitą sūnų Robertą, jam (V. V.) laužė krūtinę, pirmą kartą sutiko tokį žmogų. Konfliktas su pastaruoju iškilo vos tik prasidėjo darbai. L. C. nieko neleido daryti. Kelis kartus buvo kviesta policija (kvietė ir jo sūnus Vytautas, ir L. C.). L. C. viešoje vietoje šaukė, elgėsi agresyviai, stumdėsi, sukėlė liudytojui fizinį skausmą. Liudytojas patvirtino, kad šio konflikto metu L. C. smaugė už gerklės R. V., sunūs sunkiai kvėpavo, jam trūko oro. Pastūmus sūnų, šis savo nugara buvo nukritęs ant stovinčio automobilio variklio dangčio bei tokiu būdu sulaužė veidrodėlį.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. V. parodė, jog 2014 m. kovo 9 d. tik pradėjus statyti tvorą L. C. iš karto išbėgo į kiemą ir pradėjo rėkti, liepė pasitraukti, išeiti, nes čia neva jo žemė. Buvo iškviesta policija. Grįžęs iš komisariato, L. C. vėl pradėjo stumdytis, rėkti. Ji filmavo bei fotografavo ir L. C. ją keletą kartų pastūmė, įžeidinėjo, grasino, be to, jis smaugė R. V., stumdėsi, nuo stūmimo R. V. parkrito ant akmenų bei susižalojo kelį. Jis po to, dar šlubavo kelias dienas. L. C. pastūmus R. V., jis nukrito bei sulaužė automobilio veidrodėlį. L. C. taip elgėsi viešoje vietoje, kur tuo metu buvo daug žmonių.

Liudytojas A. U. parodė, kad jis matė, kaip L. C. viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje elgėsi piktybiškai, rėkė, L. C. stumdė R. V., liudytojo teigimu L. C. elgėsi nepagarbiai kitų asmenų atžvilgiu, šio konflikto metu buvo nulaužtas automobilio veidrodėlis. Mano, jog tokiu savo elgesiu L. C. sutrikdė viešąją rimtį.

Nagrinėjamoje byloje L. C. buvo pareikšti kaltinimai dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo bei dėl fizinio skausmo sukėlimo. Priešpriešiniu skundu L. C. kaltina R. V. fizinio skausmo sukėlimu. Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje buvo apklaustas tiek L. C., tiek R. V., taip pat liudytojai A. V., V. V., R. V., A. U. bei D. F.. Iš pastarųjų apklausų akivaizdu, kad konfliktas tarp L. C. ir V. V. kilo viešoje vietoje. R. V. nurodė, jog jam būnant lauke šalia gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje priėjęs L. C. pradėjo garsiai rėkti reikšdamas nepasitenkinimą dėl tveriamos tvoros, jis elgėsi agresyviai, stumdėsi, konflikto metu su R. V., pastarąjį rankomis smaugė už gerklės, konflikto metu sužeidė jam koją, daužė R. V. per veidą, užvertęs jį ant šalia stovinčio automobilio variklio gaubto sulaužė veidrodėlį, taip sukeldamas R. V. fizinį skausmą. Tuo tarpu L. C. teigimu, R. V. šio konflikto metu garsiai rėkavo, stumdėsi, sužalojo L. C. koja, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Tokios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, jog kaltinamojo L. C. bei R. V. veiksmuose galimai yra ne jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnyje, 140 straipsnyje, o BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas.

BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013).

Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). Taigi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013).

Kita vertus, nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Taigi sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kurių pagrindu manytina L. C. bei R. V. veiksmuose esant nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymių bei laikantis įstatyme įtvirtinto imperatyvo, kad dėl nurodytos nusikalstamos veikos privalomai atliekamas ikiteisminis tyrimas ir palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo tvarka pradėtas procesas nutrauktinas, o byla perduotina prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 409 straipsnio 5 dalimi, 439 straipsniu, 440 straipsniu,

nutarė:

nutraukti privataus kaltinimo bylos procesą, kuriame L. C. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 187 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir bylos medžiagą perduoti prokurorui.

Nutraukti privataus kaltinimo bylos procesą, kuriame R. V. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir bylos medžiagą perduoti prokurorui.

Nutartis gali būti per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius