Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaišiadoryse, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., nevedęs, dirba firmoje „(duomenys neskelbtini)“ (iš jo žodžių), darbo biržoje neregistruotas, teistas 2011 m. kovo 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 MGL (1040 Lt) bauda, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi paskirta ir likusi 3 MGL (121,21 Eur) baudos dalis pakeista į 18 valandų viešuosius darbus), Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi paskirta 18 valandų viešųjų darbų bausmė, pakeista 3 (trimis) paromis arešto, bausmė įvykdyta 2017 m. vasario 1 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 15.00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto su sugyventine E. G. metu, sugriebęs abejomis rankomis jai už plaukų, nutempė į vonią, ne mažiau penkis kartus panardino jos galvą į kibirą su šaltu vandeniu, po to vieną kartą įspyrė į pilvą, tuo sukėlė nukentėjusiajai E. G. fizinį skausmą.

Be to, G. K. 2017 m. rugpjūčio 17 d., apie 16.30 val., viešoje vietoje – prekybos paviljone, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kitų asmenų akivaizdoje, grasino dirbančiai pardavėja sugyventinei E. G. ją nužudyti, o prekybos paviljono savininkui S. Z. bandant užstoti E. G., liepiant G. K. nurimti ir eiti iš prekybos paviljono, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, imdamas nuo prekystalio svarstykles, maisto produktus, juos mėtė į S. Z., taip sugadino 200 Eur vertės svetimą turtą, bei grasino su S. Z. susidoroti, jį užmušti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, jog kaltinamojo kaltę, įrodo:

2017 m. rugpjūčio 29 d. G. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 10-11).

Tačiau paties kaltinamojo, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, jog G. K. veiksmai nesudarė įspūdžio, kad grasinimas padegti paviljoną buvo rimtas ir realus, todėl minėta aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Kaltinamojo grasinimas sudeginti paviljoną buvo vienkartinis, tai nebuvo besitęsiantys bauginimo veiksmai, padaryti ne vieną kartą, kurie būtų daromi siekiant sukelti ir palaikyti nukentėjusiojo baimę, rodantys kaltinamojo elgesio kryptingumą, todėl kaltinamojo veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip sistemingo nukentėjusiojo bauginimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog G. K. veiksmai atitiktų BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Teisiamajame posėdyje abu nukentėjusieji nurodė, kad grasinimų išsigando, kad kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, elgėsi neprognozuojamai, sutrikdė prekybos paviljono darbą. Kaltinamojo veiksmų pobūdis, anksčiau buvę konfliktai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų, kaltinamojo pavartotas smurtas prieš nukentėjusiuosius, ta aplinkybė, jog nukentėjusieji žinojo, kad kaltinamasis vartoja narkotikus, leido nukentėjusiesiems pagrįstai manyti, jog kaltinamojo grasinimai nužudyti yra realūs ir gali būti įvykdyti. Taigi, kaltinamojo nusikalstama veika galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Tačiau BK 284 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties vienas iš objektyviųjų požymių yra grasinimai, kurie pasireiškia bauginimu žodžiais ir veiksmais, todėl grasinimas, padarytas pažeidžiant viešąją tvarką, atskirai neinkriminuotinas, nes šiuos veiksmus apima BK 284 straipsnyje numatyta norma. Atsižvelgiant į tai, nenustačius grasinimo padegti nukentėjusiojo S. Z. turtą realumo bei į tai, kad šis grasinimas buvo išsakytas vieną kartą, nenustačius sistemingo bauginimo, kaltinamasis G. K. išteisintinas dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2d. padarymo, nes nepadaryta veikia, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu).

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo G. K. kaltė dėl 2017 m. rugpjūčio 17 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje įrodyta.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kasacinės instancijos praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009).

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Teismo vertinimu, byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad G. K. viešoje vietoje, matant pašaliniams žmonėms, aiškindamasis asmeninius santykius su sugyventine, 2017 m. rugpjūčio 17 d. apie 16.30 val., viešoje vietoje – prekybos paviljone, esančiame Algirdo gatvės ir Savanorių prospekto sankirtoje, Kaune, kitų asmenų akivaizdoje, grasindamas E. G. ir S. Z. juos nužudyti, su jais susidoroti, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, imdamas nuo prekystalio svarstykles, įvairius maisto produktus, juos mėtydamas į S. Z., tokiais savo veiksmais sutrikdė prekybos paviljono darbą, žmonėms sukėlė išgąstį (liudytoja D. P. nurodė, jog ji, kaip pirkėja, buvo labai išsigandusi, norėjo greičiau išeiti iš parduotuvės, o nukentėjusioji E. G. nurodė, jog žmonės norėjo įeiti į parduotuvę, bet išgirdę triukšmą į vidų nėjo), demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Veika, numatyta BK 284 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. K., nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis viešojoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo padaryta veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo kaltė nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje padarymu įrodyta nukentėjusiosios E. G., nukentėjusiojo S. Z., kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai ir kuriais teismas netikėti neturi pagrindo. Nukentėjusiųjų parodymai iš esmės nuoseklūs nuo pat kreipimosi į policijos pareigūnus momento, juos patvirtina informacijoje apie įvykį esantys įrašai, nukentėjusiosios E. G. motinos telefoninio pokalbio su bendro pagalbos centro darbuotojais išklotinė, E. G. telefoninio pokalbio su bendro pagalbos centro darbuotojais išklotinė, liudytojų parodymai, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad atleidžia kaltinamajam ir sutinka su juo susitaikyti, tačiau patvirtino dėl kaltinamojo suduotų smūgių pajutusi skausmą. Nors nukentėjusioji siekia švelninti jai sukeltas pasekmes, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – telefoninio pokalbio išklotinę kviečiant pagalbą, nukentėjusios parodymus iš karto po įvykių, o taip pat ir aplinkybę, jog nukentėjusioji su kaltinamuoju susitaikė ir po įvykio vėl kartu gyveno, sprendžia, jog nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas, pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam G. K. įvertintina tai, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, tyčiniai ir baigti. Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Kaltinamasis G. K. vieną kartą teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 55-57), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 36-54), laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. jis 2 kartus lankėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje, skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 99, 105), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruotas, nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas (2 t., b. l. 102), tačiau kaltinamasis savo noru laikinai gyveno (duomenys neskelbtini), kur jam buvo taikoma psichologinės-socialinės reabilitacijos programa (2 t., b. l. 169, 177), susitaikė su nukentėjusiąja E. G., atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam G. K. už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje padarymą, skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Manytina, kad laisvės apribojimo bausmė G. K. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji E. G. civilinio ieškinio nepareiškė.

Nukentėjusysis S. Z. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 98-99). Teismo posėdžio metu patikslino, jog prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos ir 120 Eur išlaidų advokato pagalbai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo G. K. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis S. Z. galėjo patirti išgąstį, pergyvenimą dėl savo saugumo, stresą, nepatogumus, dėl to galėjo pablogėti jo sveikatos būklė.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismo nuomone, duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatos būklės pablogėjimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs vien tik su įvykio metu jo patirtu stresu, emocine įtampa, byloje nėra. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai be abejonės turėjo įtakos nukentėjusiojo normaliam gyvenimo ritmui ir galėjo pabloginti jo sveikatos būklę (nukentėjusysis prieš įvykį buvo patyręs miokardo infarktą, 2017 m. kovo 15 d. jam atlikta širdies operacija), todėl visiškai akivaizdu, kad patirtas stresas turėjo įtakos jo sveikatai – nukentėjusysis buvo priverstas dažniau nei įprastai lankytis medicinos įstaigose, vartoti didesnį kiekį vaistų. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo pateikti medicinos dokumentų išrašai, kuriuose 2017 m. rugpjūčio 29 d. konstatuota, jog ženkliai pablogėjo nukentėjusiojo būklė, padažnėjo skausmas širdies plote, sutriko miegas, dėl padidėjusio kraujospūdžio ir miego sutrikimų skirti medikamentai (2 t., b. l. 154–157).

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas – ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis).

Nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad kaltinamasis G. K. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo sunkios. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo S. Z. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies – 500 Eur sumai.

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje civilinis ieškovas S. Z. prašė iš kaltinamojo G. K. priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitas ir sąskaita už teisines paslaugas (1 t., b. l. 100-101) pagrindžia, jog S. Z. už civilinio ieškinio surašymą sumokėjo 120 Eur. Nukentėjusiojo jo pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą atstovaujant jo interesus pirmosios instancijos teisme atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš kaltinamojo.

Kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.

Kaltinamasis G. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. 15.30 val. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. 13.40 val. (2 paras).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Kompaktinis diskas su garso įrašais, saugojamas baudžiamojoje byloje (1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017 m. rugpjūčio 15 d. veika) ir paskirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant G. K. nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2017 m. rugpjūčio 17 d. veika) ir paskirti bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant G. K. nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių ir subendrintą bausmę G. K. skirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. 15.30 val. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. 13.40 val. (2 paras).

G. K. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d. padarymo, nes nepadaryta veikia, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kaltinamajam G. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Kompaktinį diską su garso įrašais, saugojamą baudžiamojoje byloje (1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Civilinio ieškovo S. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo S. Z. patirtas 120 Eur (vieno šimto dvidešimt eurų) išlaidas dėl advokato atstovavimo surašant civilinį ieškinį pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo G. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.