- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-30
- Bylos Nr.
- 1A-367-397-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-80-1-00104-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. G.
- Advokatai
- Ričardas Lilas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Ričardui Lilui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams. Taip pat V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. G. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2008-03-03 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Tuo pačiu nuosprendžiu civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš V. G. P. B. 50 Lt turtinei žalai atlyginti ir 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. teismo nuteistas už tai, kad jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t.y. 2009-12-14 apie 23 val. 45 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,45 % promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje - gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, garsiai šaukdamas, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, vėliau įžūliu elgesiu, t.y. suduodamas smūgius P. B. į veido bei galvos sritį, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, V. G. teismo nuteistas ir už tai, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,45 % promilių girtumas), P. B. atidarius savo buto, esančio duomenys neskelbtini), duris, tyčia vieną kartą smogė kumščiu P. B. į veido sritį, o šiam buto koridoriuje pargriuvus ant žemės, spyrė ir rankomis sudavė į galvos sritį ne mažiau dešimt smūgių, tuo P. B. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veide, kairėje momeninėje srityje, odos nubrozdinimu pakaušyje, muštinėmis žaizdomis veide, apatinio žandikaulio dviejų dantų išmušimais, nosies kaulų lūžiu.
Šalies argumentai
N. V. G. apeliaciniu skundu prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti: jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 str. ir nuosprendžio vykdymą atidėti, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 3000 lt bei paskirti jo atžvilgiu psichiatrinę psichologinę ekspertizę. Apelianto manymu, teismas netinkamai taikė BK 54 str. nuostatas, kadangi jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, savanoriškai papasakojo visas žinomas aplinkybes šioje byloje. Teismas nuosprendyje argumentuotai nemotyvavo dėl kokių priežasčių paskirta tokia griežta bausmė. Teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis dirba, jokio kito nusikaltimo neįvykdė, ruošiasi sukurti šeimą, rūpinasi močiute, kuria be jo nėra kam pasirūpinti. Apelianto sveikata yra bloga, šio įvykio metu buvo sumuštas, ko pasėkoje pablogėjo regėjimas.
Apeliantas teigia, jog teismas privalėjo jo atžvilgiu skirti psichiatrinę-psichologinę ekspertizę ir nustatyti ar įvykio metu jis nebuvo patologinio girtumo stadijoje, ar galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nes turėjęs ne vieną galvos traumą - nuo pavartoto nedidelio alkoholio kiekio praranda atmintį, šiuo atveju taip pat neprisimena įvykio aplinkybių.
Skunde nurodoma, kad įstatymas nedraudžia apelianto atžvilgiu taikyti BK 75 str., nes bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, skirdamas bausmę, konkrečioje byloje turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme išvardintus reikalavimus, bet ir į nusikaltusio asmens asmenines savybes bei jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, į nukentėjusiojo elgesį ar jo poziciją bei visuomenės intereso reikšmę, vykdant teisingumą. Teismas be pagrindo nekonstatavo jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės t.y. nuoširdaus prisipažinimo. Ši lengvinanti aplinkybė buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, mano parodymai tokie patys buvo ir teisme. Teigia, jog atlygino nukentėjusiajam visą turtinę žalą, tačiau teismas visiškai be pagrindo priteisė labai didelius ieškinius neturtinei žalai atlyginti, prašo šią sumą mažinti iki 3000 Lt.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjas advokatas R. L. prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo V. G. kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Veikų kvalifikavimo apeliantas dėl jam inkriminuotų nusikaltimų neginčija, todėl byla patikrinta tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę teismas turi vadovautis šiais tikslais ir skirti tokią bausmę, kuri būtų būtina ir kartu pakankama priemonė pasiekti nurodytus tikslus.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, o taip pat jas subendrindamas, tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, jas nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Šias naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui taip pat už tyčines nusikalstamas veikas, be to, V. G. baustas administracine tvarka 20009-03-12, 2009-03-14, 2010-02-02 ir 2010-04-12 pagal ATKP 183 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 2 d. ir 50 str., kas rodo asmens polinkį nusikalsti ir nesilaikyti visuotinai pripažintų teisės normų. Taip pat pažymėtina, kad BK 56 straipsnis numato, kad recidyvistui (asmeniui teistam už tyčinį nusikaltimą ir neišnykus teistumui padariusiam naują tyčinį nusikaltimą) už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmių dydžius pirmosios instancijos teismas ne tik įvertino nusikaltimų sunkumą, pavojingumą, kaltės formą, neigiamai charakterizuojamą nuteistojo asmenybę, tačiau ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.). Tesimas pagrįstai lengvinančia aplinkybe nepripažino nuteistojo nuoširdaus galėjimosi, kadangi nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nepripažino pilnai savo kaltės ( 10t., b.l. 39) ir tik teisminio nagrinėjimo metu, galimai atsižvelgdamas į bendrą bylos eigą, pripažino savo atsakomybę. Kaip tinkamai pažymėjo pirmos instancijos teismas, norint pripažinti kaltinamojo prisipažinimą kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, būtina atsižvelgti į tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu paties asmens išsakytą poziciją, o šiuo konkrečiu atveju nuteistasis pradžioje savo kaltę iš dalies neigė, ją pripažino tik paskutiniame teismo posėdyje. Apylinkės teismas įvertino šių aplinkybių visumą ir pagrįstai skyrė bausmes, žymiai mažesnes nei straipsnių sankcijoje numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. Tai patvirtina, jog teismas tinkamai įvertino visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes ir net esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei skyrė bausmes, mažesnes nei straipsnio sankcijoje numatyti vidurkiai.
Pirmosios instancijos teismas subendrindamas nuosprendžiu skirtas bausmes bausmių subendrinimo taisyklių nepažeidė, pagrįstai taikė LR BK 63 str. 1d., 2d., 5 d. 1 p. ir bausmes, skirtas už atskirus nusikalstamų veikų epizodus, subendrino apėmimo būdu (griežtesnė bausmė apima švelnesnę). Be to, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės teismas iš dalies pridėjo Prienų rajono apylinkės teismo 2008-03-03 nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę skyrė du metus laisvės atėmimo. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai įvertino visų baudžiamajame įstatyme nurodytų aplinkybių svarbą ir pagrindo teigti, jog bausmė per griežta, nėra.
Byloje taip pat nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Remiantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atlikimo. Kaip iš bylos aplinkybių matyti V. G. naujas tyčines nusikalstamas veikas, ne vieną, o dvi, padarė ankstesniu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, jos yra analogiškos toms, už kurias jis jau buvo teistas. Tai rodo, kad teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir ši priemonė yra nepakankama užtikrinti bausmės tikslų realizavimą ir tik realus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti ne tik nuteistojo nubaudimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad daugiau jis nenusikalstų bei užtikrinti, kad būtų įgyvendintas teisingumo principas.
Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kuri įtvirtina, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas atsižvelgė į tai, kad garbaus amžiaus (76 metų), fiziškai akivaizdžiai silpnesnis nukentėjusysis buvo sumuštas ir jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstama veika įvykdyta viešoje vietoje. Iš byloje esančios medicinos specialisto išvados matyti, jog smūgiuota į gavos sritį, padarytos muštinės žaizdos veide, apatinio žandikaulio dviejų dantų išmušimas, nosies kaulų lūžimas (1 t., b.l.12), todėl suprantama, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą bei neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos kompensacijos dydį pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus ir darbingas, dirbantis, neturintis neįgalumo, gyvenantis kartus su mama ir močiute, nesukūręs šeimos, įvertino ir kitas bylos aplinkybes ir, teisėjų kolegijos manymu, pagrįstai nustatė priteistiną neturtinę žalą-7000 litų.
Nuteistojo prašymas skirti jam psichiatrinę psichologinę ekspertizę dėl patologinio girtumo būsenos nustatymo, taip pat yra atmestinas. Iš bylos duomenų matyti, jog V. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas parodė, jog nėra įrašytas psichiatro, narkologo įskaitose, psichinėm ligom neserga, galvos traumų neturėjęs (1 t., b.l.39). VĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras pažymoje nurodė, jog V. G. psichikos sveikatos centro psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (1 t. b.l.50). Paties nuteistojo teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai buvo aiškūs, nuoseklūs, be jokių išskirtinių įvykio eigos spragų, kurios rodytų V. G. atminties sutrikimus. Duodamas parodymus nuteistasis detaliai nurodė nusikalstamos veikos aplinkybes, apibūdino ne tik savo paties, bet ir nukentėjusiojo elgesį, apibūdino ir aplink vykusius veiksmus, nurodė ir savo veiksmų motyvaciją. Visa tai rodo, kad nuteistasis gerai suvokė aplinką, ir, priešingai negu teigia apeliaciniame skunde, ją prisimena. Teismo posėdžio metu jis pats nurodė, jog anksčiau buvo ne kartą sumuštas, turėjo galvos traumų, dėl ko sutriko regėjimas (2 t., b.l. 2-5). Minėtos aplinkybės rodo, jog nėra pagrindo V. G. skirti jo prašomą ekspertizę. Šio nuteistojo prašymo apeliacinės instancijos posėdyje gynėjas taip pat nepalaikė.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentais nuosprendį keisti įstatyminio pagrindo nėra, todėl jis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.