- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-555-40/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liudvika Tupienė (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- M. B., A. N.
- Trečiasis asmuo
- Raseinių
- Advokatai
- Kristina Mikolaitienė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovėms M. B., A. N., trečiajam asmeniui Raseinių 1-ajam notarų biurui dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. G. kreipėsi ieškiniu į Raseinių rajono apylinkės teismą ir prašė pratęsti terminą palikimui po tėvo S. G. mirties (mirė 1998-01-01) priimti; panaikinti paveldėjimo teisės pagal testamentus liudijimus, išduotus atsakovėms M. B. ir A. N.; nustatyti paveldimo turto dalis; įpareigoti notarę išduoti ieškovei privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimą; priteisti iš atsakovių solidariai bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Nurodė, kad jos tėvas S. G. iki savo mirties materialiai rėmė savo dukrą J. G., lankydavo ją Alytuje, duodavo jai pinigų. Jau tuo metu ieškovė buvo neįgali, praktiškai nematė, buvo nedarbinga. Jai buvo reikalinga materialinė parama ir tėvas ją teikė. Pagal senojo CK 576 str.1 d. ji turėjo teisę nepriklausomai nuo testamentų turinio į 2/3 tėvo turto dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą. Per įstatymo nustatytus šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ieškovė, kaip įpėdinė, į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą nesikreipė, nes jau tada žinojo, kad tėvas paliko testamentą, kuriuo visą savo turtą jis paliko ieškovės seseriai A. N., ir ieškovė buvo įsitikinusi, kad jai jokia dalis nepriklauso. Tokiu būdu ieškovė praleido terminą palikimui priimti. Apie 2007 metus per radijo laidą sužinojo, kad ji turi teisę į privalomąją palikimo dalį.
Atsakovės su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovės reikalavimus išskyrė į atskiras bylas: dėl prašymo dėl termino palikimui priimti pratęsimo; dėl reikalavimų dėl paveldėjimo teisės liudijimų pagal testamentą panaikinimo.
Raseinių rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškimo dėl termino palikimui priimti pratęsimo netenkino. Šiaulių apygardos teismas 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą.
Raseinių rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį dėl paveldėjimo teisės pagal testamentus liudijimų, išduotų atsakovėms M. B. ir A. N. panaikinimo, paveldimo turto dalies nustatymo, įpareigojimo notarę išduoti ieškovei privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimą atmetė.
Teismas nurodė, kad LR CK 1.125 str. numato, jog ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Nagrinėjamo ieškinio senaties terminas yra suėjęs iki ieškinio pareiškimo, todėl , vadovaudamasis LR CK 1.131. str. 1 d., ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. G. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti iš atsakovių solidariai bylinėjimosi išlaidas valstybei.
1. Nurodo, kad teismas pažeidė LR CPK 231 str. 5 d. nuostatas, reglamentuojančias galimybę šalių sutikimu pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Teismas šiuos veiksmus atliko, nesant ieškovės sutikimo.
2.Nurodo, kad teismas neteisingai skaičiavo ieškinio senaties termino eigos pradžią. Ieškinio senaties terminas prasideda, kai pažeidžiama asmens teisė. Ieškovės teisė į privalomąją tėvo palikimo dalį buvo pažeista ne iš karto po tėvo mirties, kaip nurodyta teismo sprendime, bet tik tada, kai buvo išduoti atsakovėms paveldėjimo teisės liudijimai į visą tėvo turtą, neišskiriant privalomosios palikimo dalies. Atsakovėms paveldėjimo teisės liudijimai atskiroms turto dalims buvo išduoti 1998-07-02, 1998-09-23, 1998-11-05. Todėl ieškovės pažeistai teisei ginti ieškinio senaties terminas turėjo pasibaigti 2008-07-02, 2008-09-23, 2008-11-05. Ieškinys teisme buvo gautas 2008-04-21, o tai reiškia nepraleidus ieškinio senaties terminų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė A. N. prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė M. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Dėl LR CPK 231 str. 5 d. nuostatų pažeidimo
Bylos duomenimis nustatyta, jog į 2009 m. balandžio 20 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį buvo atvykusios atsakovės M. B. ir A. N., ieškovės J. G. atstovas advokatas Jaroslav Los, pati ieškovė į parengiamąjį teismo posėdį nebuvo atvykusi (b.l. 153-155).
Pažymėtina, jog asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (LR CPK 51 str. 1 d.). Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (LR CPK 51 str. 2 d.). Duomenų, jog teismas būtų pripažinęs ieškovės dalyvavimą byloje būtinu, nėra.
LR CPK 231 str. 5 d. numato, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Perėjimas iš parengiamojo teismo posėdžio į teisminį nagrinėjimą galimas tik abiejų šalių sutikimu. Kaip matyti iš 2009 m. balandžio 20 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo, tiek ieškovės atstovas advokatas Jaroslav Los, tiek atsakovės M. B. ir A. N. prašė pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, reikalavimo skirti bylos nagrinėjimą iš esmės teismo posėdyje LR CPK 232 str. nustatyta tvarka nepateikė (b.l. 153-154), pastabų dėl teismo posėdžio protokolo LR CPK 171 str. nustatyta tvarka nepareiškė. Todėl pirmosios instancijos teismas pradėdamas žodinį bylos nagrinėjimą iš esmės ir iš karto po parengiamojo teismo posėdžio nepažeidė LR CPK 231 str. 5 d. nuostatų.
Dėl ieškinio senaties termino
Byloje nustatyta, jog ieškovės J. G. tėvas S. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 47). Atsakovei M. B. paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą bei paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą išduoti 1998-07-02 (b.l. 67-68). Atsakovei A. N. paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentą išduoti 1998-09-23, 1998-11-05 (b.l. 77, 79). Ieškovė ieškiniu, kuris teisme gautas 2008-04-21(b.l. 2), prašo panaikinti anksčiau minėtus paveldėjimo teisės liudijimus. Kaip nurodyta apeliaciniame skunde, ieškinio senaties termino eiga, ieškovės manymu, prasidėjo atsakovėms išdavus paveldėjimo teisės liudijimus (b.l. 159-160), o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino eigą pradėjo skaičiuoti nuo palikimo atsiradimo momento, t.y. nuo ieškovės tėvo mirimo datos- 1998 m. sausio 1 d.
Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo dienai galiojo 1964 m. CK, kurio 84 str. numatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą. Paveldėjimo teisės ginčijimui 1964 m. CK nenumatė trumpesnio nei trejų metų ieškinio senaties termino. Tuo tarpu 2000 m. LR CK 5.8 str. reglamentuota, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Jei ieškinio reikalavimams pareikšti 1964 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai, lyginant su 2000 m. CK, yra skirtinga, ieškinio senaties terminai taikomi ir skaičiuojami laikantis 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. nustatytų taisyklių. Minėto įstatymo 10 str. 2 d. nurodyta, jeigu CK nustatomas trumpesnis ieškinio senaties terminas, jis ir taikomas, tačiau pradedamas skaičiuoti nuo šio kodekso įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2001 m. liepos 1 d. 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai gali būti taikomi tik su sąlyga, kad pagal anksčiau galiojusius įstatymus nustatytų ieškinio senaties terminų eiga nepasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo.
Kaip nurodyta apeliaciniame skunde, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, ieškinio senaties termino eiga reikalavimui dėl paveldėjimo teisės ginčijimo prasidėjo ne nuo palikimo atsiradimo dienos, bet nuo paveldėjimo teisės liudijimų atsakovėms išdavimo dienos, kaip nurudo pati ieškovė atitinkamai 1998-07-02, 1998-09-23, 1998-11-05 (b.l. 159-160). Kadangi 1964 m. CK 84 str. numatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl, įsigaliojus 2000 m. CK, ieškinio senaties terminas pareikši reikalavimams dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo dar nebuvo pasibaigęs. Kadangi 2000 m. CK 5.8 str. numato sutrumpintą, t.y. 1 metų ieškinio senaties terminą minėtiems reikalavimams pareikšti, todėl vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 2 d. nuostatomis, ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio kodekso įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2001 m. liepos 1 d., ir baigėsi 2002 m. liepos 1 d. Nors pirmosios instancijos teismas, esant atsakovių prašymui taikyti ieškinio senatį, neteisingai skaičiavo senaties termino eigos pradžia bei pabaigą, tačiau tai nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nes ieškinio senaties terminas baigėsi iki ieškinio pareiškimo teismui pateikimo dienos ir tai yra pagrindas ieškinį atmesti (LR CK 1.131 str. 1 d.).
Dėl išdėstyto Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistu, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.
Kadangi ieškovei J. G. teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 146-147), todėl iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (LR CPK 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.